Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. R. patikslintą ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2023 m. spalio 13 d. rezoliucija patikslintą ieškinį priėmė ir nustatė atsakovui 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2023 m. lapkričio 6 d. elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 123 straipsnio 1 dalyje, 175¹ straipsnio 10 dalyje).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2023 m. birželio 30 d. draudimo bendrovei adresuotas dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog 2023 m. birželio 30 d. apie 16 val. 5 min. adresu J. Ralio g. ir Vytauto skg., Jonava atsakovas, važiuodamas pėsčiųjų taku dviračiu, nepraleido iš dešinės pusės Vytauto skersgatviu važiuojančios ieškovo vairuojamos transporto priemonės FORD GALAXY, v. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, susidūręs su ja, ją apgadino, sugadindamas automobilio priekinį stiklą, priekinį kairės pusės sparną ir variklio dangtį. Šiame oficialiame rašytiniame dokumente autoįvykio kaltininku nurodytas atsakovas, pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr.1950, 154 punktą ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį.

Teismo posėdžio metu apžiūrėtas 2023 m. birželio 30 d. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini), su administraciniu nurodymu patvirtina, jog atsakovas yra nubaustas 5 Eur bauda, kurią atsakovas pripažino sumokėjęs, už KET 154 punkto ir ANK 417 straipsnio 7 dalies pažeidimą už tai, kad J. Ralio–Vytauto sk. 2023 06 30 val. vairuodamas dviratį, nepasirinko saugaus greičio ir nepraleido iš dešinės pusės atvažiuojančios transporto priemonės į ją atsitrenkė, taip ją apgadindamas. Nusižengimo padarymo vieta – Jonavos raj. savivaldybė J. Ralio–Vytauto sk. koordinatės X6103962,0Y517,908,0 2023 m. birželio 30 d. 16 val.. 05 min. Esmė ir aplinkybės – vairuodamas dviratį nepasirinko saugaus greičio ir per sankryžą nepraleido iš dešinės pusės atvažiuojančios transporto priemonės ir į ją atsitrenkė

Taigi šiuo atveju atsakovo neteisėti veiksmai ir jo kaltė yra nustatyta valstybės įgaliotos tirti eismo įvykius institucijos, įrodymas turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis. (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Atsakovo teiginiai, kad jis už šį eismo įvykį nėra baustas, prieštarauja oficialiems byloje pateiktiems įrodymams. Be to, visas ieškovo nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir ieškovo į bylą pateikti automobilio video registratoriaus tos dienos įvykio įrašas su fiksuotu susidūrimo momentu. Iš įrašo matyti, jog ieškovo automobilis Vytauto skg. Jonavoje važiavo neviršydamas 30 km/val. greičio ir prieš susikirtimą su pagrindiniu keliu buvo stabdomas. Jokio ženklo, kad būtų dviračių takas ar pėsčiųjų perėja, nematyti. Be to, akivaizdžiai matyti, kad ne ieškovo automobilis, o atsakovas važiuodamas dviračiu ir nepraleido jam iš dešinės buvusios transporto priemonės ir su dviračiu bei savo kūno jėga atsitrenkė į automobilio kairiąją priekinę pusę.

Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Policijos pareigūnai nustatė įvykio kaltininką, tai patvirtino ir filmuota medžiaga. Duomenų, kad atsakovas būtų draudęs savo civilinę atsakomybę, atsakovas į bylą nepateikė, todėl spręstina, jog ieškinys visiškai pagrįstai pareikštas pačiam įvykio kaltininkui (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Civilinei atsakomybei atsirasti reikalinga įrodyti visas būtinas sąlygas. Neteisėti atsakovo veiksmai nustatyti policijos. KET 59 punktas skelbia: Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu, o KET 60 punktas: Dviračio vairuotojas, ketindamas kirsti važiuojamąją dalį ten, kur eismas nereguliuojamas arba nėra eismo pirmumą nustatančių kelio ženklų, privalo praleisti važiuojamąja dalimi važiuojančias transporto priemones, išskyrus tuos atvejus, kai kerta išvažiavimus iš šalia kelio esančių teritorijų, gyvenamosios zonos, kiemo, stovėjimo aikštelės, kai kerta važiuojamąją dalį, į kurią kiti vairuotojai suka. KET 154 punktas numato: Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kaip matyti iš KET punktų, juose numatytos pareigos dviratininkams atsakovas nepaistė. Neteisėti veiksmai civilinės atsakomybės prasme apibūdinami CK 6.246 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymas ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas važiuodamas su dviračiu šaligatviu nevykdė KET reikalavimų. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą teisės teorijoje sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Neabejotinai tik atsakovo neapdairumas, įstatymo pažeidimas iššaukė žalingus padarinius. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). CK 6.263 straipsnyje nurodoma, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Be bendro pobūdžio taisyklių atsakovas būdamas transporto priemonės vairuotoju (tegul tai būna ir dviratis) yra įpareigojamas laikytis kelių eismo taisyklių, elgtis atidžiai.

Dėl žalos ir jos dydžio

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

Teismo nuomone, visiškai neteisus atsakovas teigdamas, jog ieškovas galėtų prisiteisti tik faktiškai turėtas remonto išlaidas. Kaip, pavyzdžiui, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, žala (nuostoliai) padarytą žalą turto sugadinimo atveju patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas.

Kaip matyti iš Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2023 m. birželio 30 d. dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), kurį, kaip nurodė ieškovas, surašė į eismo įvykį atvykę policijos ekipažas, ieškovo automobiliui buvo padaryti šie sugadinimai: priekinis stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis. Nors atsakovas nesutiko, kad dėl jo kaltės įvykio metu buvo padaryti išvardinti automobilio sugadinimai, tačiau, atsakovui niekaip neįrodžius, kad išvardinti ieškovo automobilio sugadinimai buvo jau ir iki eismo įvykio, teismas neturi pagrindo netikėti aukštesnę galią turinčiu oficialiu dokumentu, nuosekliais ieškovo paaiškinimais ir juos patvirtinančiais video registratoriaus duomenimis, o taip pat po kelių dienų UAB ,,Ramidonas“ sudaryta automobilio remonto sąmata, tuo labiau, kad atsakovas jokiais objektyviais duomenimis sąmatoje nurodytų duomenų nepaneigė.

UAB ,,Ramidonas“ sąmatoje, sudarytoje 2023 m. liepos 4 d., nurodyta 2023 m. birželio 3 d. įvykio metu nukentėjusio automobilio FORD GALAXY (CA1), v. Nr. (duomenys neskelbtini), pirma reg. 2010 m. birželio 9 d., rida 236 971, bendra remonto kaina su PVM – 1 897,40 Eur, kurią sudaro: darbų kaina – 225 Eur be PVM; dažymo kaina su medžiagomis be PVM – 363,20 Eur (171 Eur darbų kaina, 192,2 Eur medžiagų kaina); dalys – 979,90 Eur be PVM; PVM – 329,30 Eur.

Ieškovo teigimu, įvertinus automobilio detalių susidėvėjimą, ieškovui turi būti kompensuojama ne 979,90 Eur, bet 33 procentai likutinės detalių vertės, t. y. 323,37 Eur (detalių kaina mažintina pagal jų nusidėvėjimo procentą, susidėvėjimas sudaro 656,53 Eur), todėl vietoj pradiniu ieškiniu prašytos priteisti 1 897,40 Eur sumos ieškovas patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 1 240,87 Eur sumą.

Pažymėtina, kad patikslintu ieškiniu prašomą priteisti 1 240,87 Eur sumą sudaro: 225 Eur darbų kaina be PVM; 363,20 Eur dažymo kaina su medžiagomis be PVM; 327,37 Eur už dalis, įvertinus automobilio nusidėvėjimą, bei 329,30 Eur PVM (nes 225 + 363,2 + 323,37 + 329,3 = 1 240,87).

Tačiau, teismo nuomone, ieškinio sumą sumažinus dėl 67 procentų automobilio detalių nusidėvėjimo, proporcingai privalėjo būti sumažintina ne tik detalių vertė nuo 979,9 Eur iki 323,37 Eur, bet ir sąmatoje nurodytas 21 procento dydžio 329,3 Eur PVM, paskaičiuotas nuo visos sąmatos sumos (nes 1 568,10 x 0,21 proc. = 329,3), tame tarpe ir nuo 979,9 Eur detalių vertės. Teismui paskaičiavus, kad 21 procento PVM nuo 979,9 Eur yra 205,78 Eur, nuo 323,37 Eur – 67,91 Eur (323,37 x 0,21 = 67,91), o PVM skirtumas yra 137,87 (205,78-67,91), konstatuotina, jog, įvertinus detalių 67 proc. susidėvėjimą, atsakovas turėtų kompensuoti ieškovui tik 1 049,44 Eur sumą (nes 225 + 363,2 + 323,37 + 137,87 = 979,48), o ne patikslintu ieškiniu prašomą priteisti 1 240,87 Eur sumą.

Nėra ginčo dėl to, jog ieškovo automobilis 2000 m. gamybos, variklio tūris 2000. Lietuvos draudimas puslapyje www.draudimas.lt/pages/detaliu-nusideveiimas oficialiai skelbiama informacija apie lengvojo automobilio detalių nusidėvėjimą. Automobilio nusidėvėjimas būtų 67 procentai (lentelė pateikta). Ieškovo teigimu, jo automobilio rinkos kaina – apie 6 250 Eur, kurią patvirtina ieškovo pateikti Autogidas.lt internetinės parduotuvės duomenys apie naudotus automobilius. Pažymėtina, jog nei atsakovas, nei jo atstovas savo teiginių, išsakytų teismo posėdyje apie tai, jog automobilio kaina buvo žymiai mažesnė, nei ieškovo nurodyta, jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė, kaip ir teiginių, jog automobilis yra visiškai nusidėvėjęs, dėl ko jo remontas nebetikslingas, todėl tokie teiginiai laikytini neįrodytais ir už pagrindą imtinas būtent paties ieškovo nurodyti 67 proc. detalių nusidėvėjimo dydis bei automobilio rinkos kaina, kuri duoda pagrindo išvadai, jog automobilio atkūrimo (remonto) sąnaudos neviršija 75 % transporto priemonės vertės prieš apgadinimą ir kad automobilio remontas yra tikslingas.

Vien tai, jog iki bylos nagrinėjimo teisme dienos buvo pakeistas tik automobilio stiklas, jo remontui išleidžiant 723,82 Eur, teismo nuomone, nėra pagrindu nepriteisti likusios sąmatoje nurodytos remonto sumos, proporcingai sumažintos dėl detalių nusidėvėjimo, kadangi sąmatoje nurodytos remonto išlaidos, papildomai pritaikius detalių nusidėvėjimą, teismo nuomone, yra protingo dydžio ir pagrįstos.

Priežastinis ryšis tarp neteisėtų atsakovo veiksmų bei atsiradusios žalos nustatytas, dėl to, teismo nuomone, šioje byloje yra nustatytos visos būtinos sąlygos civilinės atsakomybės kilimui, o jai esant mano patirtos žalos priteisimui.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, iš atsakovo ieškovui priteistina 1 049,44 Eur suma nuostoliams atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Dėl civilinėse byloje Nr.e2-19648-527/2023, Nr. e2-24920-527/2023 ir Nr. e2-2803-527/2024 Valstybinės Garantuojama ir 100 procentų apmokama teisinė pagalba ieškovui buvo teikiama pagal Kauno Valstybinės Garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)ir pagal 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą, apmokant 50 procentų, Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui – pagal Kauno Valstybinės Garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), apmokant 100 procentų.

Ieškovas už ieškinį 2023 m. spalio 3 d. sumokėjo 22 Eur žyminį mokestį ir spalio 9 d. sumokėjo 6 Eur žyminį mokestį, t. y. viso 28 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turėjo mokėti tik 50 proc. žyminio mokesčio, konstatuotina, jog jis yra permokėjęs 14 Eur žyminio mokesčio, kuris jam grąžintinas.

Ieškinį patenkinus 1 049,44 Eur sumos daly, teismas proporcingą žyminio mokesčio dalį – 11,81 Eur – priteisia ieškovui iš atsakovo.

Kadangi atsakovas 100 procentų yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, iš jo valstybei nepriteistina nei likusi dalis (11,84 Eur) žyminio mokesčio, nei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskaičiuotos teismo turėtos pašto išlaidos, nei ieškovo atstovo pagalbos išlaidų proporcinga dalis pagal VGTPT pažymą (duomenys neskelbtini), teismui nesant pateiktų jokių duomenų apie tai, kad pats ieškovas būtų atlyginęs ar kad iš jo būtų išieškota 50 procentų išlaidų valstybei. Tačiau pažymėtina, jog ieškovo atstovo pagalbos išlaidų pagal VGTPT pažymą (duomenys neskelbtini) proporcingos dalies, paskaičiuotos pagal patenkintus reikalavimus, nepriteisimas iš atsakovo valstybei netrukdo ateityje ieškovui reikšti savarankiškus reikalavimus atsakovui, jei jeigu tų išlaidų dalis iš jo būtų išieškota.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)) 1 049,44Eur (vieno tūstančio keturiasdešimt devynių eurų 44 cnt) nuostolių atlyginimą ir 11,84 Eur (vienuolikos eurų 84 cnt) žyminį mokestį.

Kitų reikalavimų netenkinti.

Įpareigoti Lietuvos Respublikos Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui R. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 14 Eur (keturiolika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2023 m. spalio 3 d. Perlas Finance.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu, paduotu per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.