- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-09
- Bylos Nr.
- 2-2734-494/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01921-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- S. D., V. Č., H. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Viktoras Onačkas
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.9.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. D., V. Č., H. V. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas A. S. po savo sutuoktinės ir pareiškėjo motinos J. S., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad tėvas A. S. mirė (duomenys neskelbtini). Nei tėvas, nei motina nebuvo surašę testamento. Tiek iki sutuoktinės mirties, tiek po to pareiškėjo tėvas A. S. naudojosi ir valdė jam su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusius statinius – ½ dalį gyvenamojo namo bei kitus ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Po motinos J. S. mirties jos ir sutuoktinio A. S. vaikai: S. D., H. V., V. C. bei pats pareiškėjas A. S. palikimo, likusio po motinos mirties, nepriėmė nei pateikdami notarui apie tai pareiškimą, nei faktiškai pradėdami valdyti palikimą. Tuo metu jie visi gyveno atskirai nuo tėvų, nevedė bendro ūkio. Tik mirusiosios sutuoktinis A. S. naudojosi ir valdė visą sutuoktinių turtą, tame skaičiuje ir likusią po sutuoktinės mirties dalį. Dėl šios aplinkybės, sutinkamai su CK 5.13 str. nuostatomis, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi visą palikimą. Tad laikytina, kad pareiškėjo tėvas A. S. po sutuoktinės mirties priėmė J. S. palikimą, pradėdamas naudotis ir valdyti po sutuoktinės mirties likusią jos turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje ir tapo vieninteliu paveldėtoju pagal įstatymą. Po motinos mirties pareiškėjas apsigyveno kartu su tėvu ir bendrai su juo tvarkė visą ūkį bei naudojosi gyvenamuoju namu bei ūkio pastatais. Mirus tėvui, pareiškėjas kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Kiti mirusiojo vaikai – V. Č. bei H. V. palikimo atsisakė, o S. D. savo paveldėjimo teises padovanojo šios bylos pareiškėjui A. S.. Tad pareiškėjas yra vienintelis pretendentas į palikimą, likusį po tėvo mirties.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas, jo atstovas palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad motiną laidojo visa šeima. Buvo daržai, laikė vištų, jomis rūpinosi tėvas.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas į posėdį neatvyko. Apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, todėl byla nagrinėjama suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Pateikė atsiliepimą, kuriuo pareiškė, kad valstybė nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl J. S. palikimo; teismui nustačius, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti dokumentai laikytini svarbiomis palikimo priėmimo faktui nustatyti priežastimis, VMI neprieštaraus pareiškėjo prašymui, prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 48-50).
Suinteresuotas asmuo S. D. su pareiškimu sutiko, patvirtino, kad po motinos mirties liko gyventi tėvas toje pačioje namo dalyje. Ginčo nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo V. Č. taip pat su pareiškimu sutiko, nurodė, kad pretenzijų neturi, ginčo ar papildomų pretendentų nėra.
Suinteresuotas asmuo H. V. taip pat sutiko su pareiškimu, patvirtino, kad ginčo ar kitų pretendentų nėra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Byloje nustatyta, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), po jos mirties liko santuokoje su A. S. įgyto nekilnojamojo turto – ½ gyvenamojo namo bei priklausinių (b.l. 20-24). Kartu su ja gyveno jos sutuoktinis A. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-9, 11), po jo mirties palikimą priėmė pareiškėjas A. S. (b.l. 14-19, 29). Po J. S. mirties nėra įregistruota palikėjos sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b.l. 25). Pareiškėjas A. S. ir suinteresuoti asmenys S. D., V. Č., H. V. yra įstatyminiai J. S. įpėdiniai (b.l. 13, 30).
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, liudytojų K. S., T. L. parodymus, patvirtinančius pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjo tėvai gyveno kartu, po pareiškėjo motinos mirties tėvas liko gyventi tame pačiame name, ėmė naudotis ir iki savo mirties naudojosi savo sutuoktinės turtu, jį prižiūrėjo ir išlaikė, konstatuotina, jog pareiškėjo tėvas A. S. per 3 mėnesius po savo sutuoktinės ir pareiškėjo motinos J. S. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 str. 2-3 d., 5.51 str. 1 d., CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.