Kauno apygardos teismo nutartis

2015-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2053-478/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-19
Bylos Nr.
1S-2053-478/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Jakubonienė
Nuteistasis
G. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-2053-478/2015Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo G. N. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 95-363 taikyti nuteistajam G. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. liepos 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d., 138 str. 1 d., 140 str. 1 d., 284 str. 1 d., ir, vadovaujantis BK 63 str. 2, 5 d., jam skirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 13 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarimą Nr. 95-363 taikyti nuteistajam G. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, motyvuojant tuo, kad šiuo metu nuteistąjį paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, nes išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis G. N. bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra pagrindo.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su tokiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu, nuteistasis G. N. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-13 nutartį ir patvirtinti Komisijos 2015-09-28 nutarimą Nr. 95-363 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Skunde nuteistasis cituoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnį ir nurodo, jog jis anksčiau neteistas, šiuo metu bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Bausmės atlikimo laikotarpiu buvo du kartus baustas drausmine tvarka. Šiuo metu neturi galiojančių nuobaudų. Už gerą elgesį, darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose buvo dvylika kartų paskatintas. Atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti administracijos pasiūlytą mokamą darbą ir nuo 2010-10-18 buvo įdarbintas ūkio aptarnavimo brigadoje, valgyklos darbininku. 2011-07-28 perkeltas į ryšininko etatą, nuo 2015-06-26 jam suteikta teisė dirbti be sargybos už teritorijos ribų, darbininku. Darbinės funkcijos vykdomos nepriekaištingai, kruopščiai bei laiku. Jis turi 10 klasių išsilavinimą. Pataisos namuose mokėsi bei įgijo avalynės gamintojo ir baldų apmušėjo kvalifikacijas. Bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo nuteistųjų, atliekančių bausmę Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje, adaptacijos, pataisos bei integracijos į visuomenę programų vykdyme, asmenų, kurios rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos vykdyme. Socialinius ryšius palaiko su artimaisiais: tėvais, broliu, sūnumi bei drauge. Jam yra priteistas 21946,15 Eur civilinis ieškinys. Įstaiga yra gavusi vykdomuosius dokumentus 3492,62 Eur sumai, iš jo išskaičiuota 234,07 Eur. Vaiko išlaikymui išskaičiuota 1117,87 Eur. Po paleidimo gyvens pas tėvą adresu: (duomenys neskelbtini) Po galimo paleidimo dirbs A. J. ūkyje, darbų skirstytoju. Šiuo metu kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, gailisi. Bausmės atlikimo metu nesivadovavo kriminalinės subkultūros elementais - tai patvirtina apsisprendimas dirbti.

Šalies argumentai

Taip pats skunde nurodo, kad pagal smurto rizikos įvertinimo metodiką (HCR-20) jo pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika žema. Patikrinus namą, kuriame jis gyventų, nustatyta, jog yra galimybė jam taikyti intensyvią priežiūrą. Be to, iš paprastos į lengvą grupę jis buvo perkeltas 2013-01-15, ten yra ir dabar, jam nuo 2015-06-26 suteikta teisė ne tik dirbti be sargybos, bet ir gyventi už pataisos namų. Dabar dirba ir gyvena už pataisos namų teritorijos ribų. Kas 2 valandas eina į pataisos namus tik atsižymėti, kiekvieną dieną nuo 8 iki 22 valandos. Dėl šių aplinkybių, nuteistojo nuomone, jis atitinka visas BVK 157 straipsnyje nurodytas sąlygas, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-10-13 nutartyje faktiškai tik atkartojo prokuroro išdėstytus motyvus ir priėmė tik formalų ir nemotyvuotą sprendimą. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, laikė, kad nutarimas nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta jo asmenybė, jo padarytų nusikaltimų pobūdis, pavojingumas, atsižvelgus į tas aplinkybes, kurios sudaro formalų pagrindą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, todėl jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-13 nutartyje išdėstyti teiginiai aiškiai prieštarauja Komisijos 2015-09-28 nutarime Nr. 95-363 nustatytiems faktiniams duomenims. Teismas, spręsdamas klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, visų pirma turi visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus. Taip pat, pasitelkdamas bausmės atlikimo vietos administracijos išvadą bei pataisos namų psichologinės tarnybos išvadą, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose, požiūrį į darbą, turimus socialinius ryšius, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas, spręsdamas klausimą dėl konkretaus nuteistojo lygtinio paleidimo turi vadovautis ne tik savo vidiniu įsitikinimu ir patirtimi, bet moksliškai pagrįsta nuteistųjų kriminogeninės rizikos vertinimo metodika. Tik šios metodikos rezultatas (išvada) liudija apie jų pavojingumą visuomenei ir lygtinio paleidimo taikymo arba netaikymo pagrįstumą. Nuteistojo pavojingumo laipsnio negali įvertinti nei advokatas, nei prokuroras, nei teisėjas. Tai daro kompetentingi specialistai pagal specialiai šiam tikslui pritaikytą metodiką ir tai turi užtikrinti vienodą, objektyvų bei profesionalų visų nuteistųjų įvertinimą, nepriklausomai nuo jo pavardės, jo padarytais nusikaltimais visuomenėje sukelto rezonanso ar kitų tam tikrų aplinkybių.

Nusikalstamo elgesio rizika vertinama pagal „OASys“ metodiką ir atsispindi socialinio tyrimo išvadoje (žema, vidutinė ir aukšta). Paprastai komisijos priima nutarimus taikyti lygtinį paleidimą, kai nusikalstamo elgesio rizika žema arba vidutinė. Nusikalstamo elgesio rizika nustatoma tiek įvertinus nuteistojo asmenybę iki nusikalstamos veikos, tiek bausmės atlikimo metu. Teismas, jo atveju spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, rėmėsi ne galutinėmis socialinio tyrimo pateiktomis išvadomis ir nusikalstamo elgesio rizika apskaičiuota pagal „OASys“ vertinimo metodiką, tačiau išrinko tam tikras aplinkybes iš minėtų dokumentų, suteikė joms prioritetą prieš galutines išvadas ir pateikia savo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą.

Nei BVK 157 str., nei BVK 158 str., nei poįstatyminiai teisės aktai, (Generalinio prokuroro 2006 m. rugpjūčio 7 d. įsakymas Nr. 1-154, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2011 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. V-279), nei tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys su lygtiniu paleidimu susijusius klausimus, nenumato lygtinio paleidimo netaikymo pagrindo - padaryto nusikaltimo sunkumo, todėl nagrinėjant teikimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo teismas neturi juo vadovautis. Teismų praktikoje, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vadovaujamasi skirtingais įstatymais: BVK arba BK. Kadangi lygtinis paleidimas reglamentuojamas BVK, todėl prioritetas turi būti teikiamas ne BK, o bausmių vykdymo principams ir lygtinio paleidimo tikslams. Be to, minėtos aplinkybės jau būna įvertintos arba įstatymo leidėjo nustatant formalų pagrindą (nusikaltimo sunkumas, reikiama atlikti bausmės dalis) arba teismui pateiktose tyrimų išvadose (asmenybė, žalos atlyginimas ir pan.), todėl jų pakartotinis vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą laikytinas pertekliniu, nes tai ne kitos, o tos pačios jau įvertintos aplinkybės.

Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotoje praktikoje yra pažymėta, kad nuteistasis atliekant bausmę turi dėti daug pastangų savo resocializacijai, o teismas privalo įvertinti šias pastangas. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, patvirtinančių tai, kad jis kaip asmenybė charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis visiškai pasitaisė, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra pati minimaliausia, kad jis turi realius darbdavių pasiūlymus ir nedelsiant po paleidimo gali įsidarbinti vienoje iš darbą pasiūliusių įmonių, todėl teismas vienareikšmiškai turėjo patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 3d.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į nuteistojo G. N. skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. N. skundas atmestinas.

Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje BVK 157 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal naująjį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. N. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad G. N. priklauso žemos rizikos grupei – 21 balas, tačiau sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, šiuo atveju būtina įvertinti ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo atveju iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, iš kurio sprendžiama apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų bei teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuo paskutinio posėdžio, kada buvo svarstytas nuteistojo G. N. lygtinio paleidimo klausimas, jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nepakito, t. y. nesumažėjo ir išliko toks pats – 21 balas pagal OASys. Iš socialinio tyrimo išvados Nr. 62-3257 matyti, kad nuteistojo pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingas veiksnys, vadovaujantis HCR-20 metodika, yra impulsyvumas (asmuo praeityje elgėsi neapsvarstęs galimų savo elgesio pasekmių). Pažymėtina ir tai, jog nuteistasis 2015-03-13 gavo drausminę nuobaudą, kadangi buvo sulaikytas su mobiliuoju telefonu. Nors ši nuobauda panaikinta prieš terminą, tačiau rodo priešingą nustatytoms taisyklėms nuteistojo elgesį. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, psichologinės tarnybos išvadą, pažymas apie nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą bei apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis G. N. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. N. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Taip pat apkreiptinas dėmesys į tai, kad Komisijos išvados surašytos 2015-09-28, t. y. jau galiojant naujai BVK 157 straipsnio redakcijai, tačiau jose nėra nė žodžio apie tai, kad nukentėjusiesiems buvo išsiųstas pranešimas apie galimą nuteistojo paleidimą lygtinai, bei tai, ar iš jų buvo gauti kokie nors atsiliepimai, kaip reikalaujama BVK 157 straipsnio 8 dalyje.

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis G. N. padarė pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo G. N. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo G. N. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Jūratė Jakubonienė