- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-27
- Bylos Nr.
- e2VP-16210-808/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-11000-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Gražina Žukauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., J. S., F. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu, kurio prašo nustatyti, kad skolininkei J. S. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu F. S. priklauso ½ F. S. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, bei sutuoktinio banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Antstolis Robertas Vasiliauskas atsiliepimu su prašymu sutiko. Kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimo teismo nustatytu terminu nepareikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 593 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjos (išieškotojos) pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą teismo posėdį pranešant suinteresuotiems asmenims.
Iš teismui pateiktų įrodymų nustatyta, kad antstolis R. V. išieško iš skolininkės J. S. skolą Valstybinei mokesčių inspekcijos naudai. Iš bylos medžiagos matyti, jog skolininkė yra ištekėjusi. Skolininkės sutuoktinis yra F. S.. Vykdymo metu antstolis nustatė, kad skolininkė neturi asmeninio turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, todėl surašė siūlymą kreiptis dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo bei išaiškino teisę kreiptis į teismą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 666 straipsnio 1 dalį vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normos. Iš byloje esančių duomenų nėra nustatyta, kad skolininkas ir sutuoktinė būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.
Nagrinėjamu atveju siekiama individualizuoti skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, tai yra tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. Todėl, siekiant nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai, nustatytinas prievolės pobūdis ir jos atsiradimo pagrindas. Minėta aplinkybė lemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad iš skolininkės J. S. yra vykdomas išieškojimas. Nesant byloje duomenų apie abiejų sutuoktinių prievoles, tokiu atveju laikytina, kad minėtu vykdomuoju dokumentu nustatyta skolininkės prievolė yra asmeninė.
Pagal CK 3.112 straipsnio nuostatas, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jei kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Byloje nustatyta, kad skolininkės asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nepakanka, todėl išieškojimas nukreiptinas į skolininkės turimo turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (CPK 666, 667 straipsniai).
CK 3.87 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skolininkės sutuoktinio F. S. gaunamos pajamos (išskyrus tikslines paskirties išmokas) yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Duomenų apie sudarytas vedybų ar povedybines sutartis teismui nepateikta. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, remiantis CK 3.87 straipsniu, 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, CPK 667 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytina, kad skolininkės J. S. dalis bendrojoje su sutuoktiniu F. S. nuosavybėje - jo gaunamajame darbo užmokestyje ir kitose pajamose (dividenduose, pašalpose bei kitokiose išmokose, išskyrus tikslines), turimose piniginėse lėšose yra ½ (viena antroji) dalis.
Teismas, tenkindamas pareiškėjos prašymą, nenustatinėja išskaitų iš gaunamų pajamų dydžio, kurios bus išskaičiuojamos iš skolininkės sutuoktinio gaunamų pajamų, kadangi antstolis, teikdamas patvarkymą dėl išskaitymų iš gaunamų pajamų, privalės nurodyti skaičiavimo tvarką, reglamentuojamą CPK 736 straipsnio nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkui skolininkei J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu F. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ F. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio, pensijos ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, bei sutuoktinio banko sąskaitoje esančių ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.