Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. Z. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. Z. N. ieškinį atsakovei A. K. dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tretieji asmenys K. K., Kauno miesto 11-ojo notaro biuro notarė Indraja Jackevičienė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas N. Z. N. (toliau – ieškovas) prašė teismo pripažinti jam nuosavybės teisę į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

2. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta ieškovo ir O. N. santuoka. Santuokos metu sutuoktiniai vaikų nesusilaukė, O. N. sūnus iš pirmosios santuokos yra miręs. 1992 m. balandžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi sutuoktinai įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris įregistruotas O. N. vardu. Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 1019/94 buvo nutraukta ieškovo ir O. N. santuoka, Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. 9290/94 buvo patvirtinta taikos sutartis dėl turto padalijimo. Taikos sutartimi ginčo butas nebuvo padalintas, O. N. atiteko tik visas bute esantis turtas. Po santuokos nutraukimo šalys draugiškai sutarė, kad bute liks gyventi O. N.. O. N. mirė (duomenys neskelbtini), palikimą pagal testamentą priėmė atsakovė A. K. (toliau – atsakovė). Turimais duomenimis, įpėdinei notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes nutraukiant ieškovo ir O. N. santuoką ginčo butas nebuvo padalintas. Ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės įregistravimo, tačiau buvo atsisakyta tai daryti, nes teismo sprendimuose nėra nurodyta, kad po santuokos nutraukimo nuosavybė atitenka ieškovui.

3. Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį, su ieškovu pateikė teismui prašymą patvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu atmetė ieškinį, 2023 m. rugsėjo 8 d. tarp šalių sudarytos taikos sutarties tvirtinimo klausimą išskyrė į atskirą bylą ir nusprendė nagrinėti kitoje byloje, išaiškino atsakovei, kad ji turi teisę pasinaudoti išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka – kreiptis į notarą kartu su ieškovu.

5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 1019/94 buvo nutraukta ieškovo ir O. N. santuoka, (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. 9290/94 patvirtinta taikos sutartis dėl turto padalinimo, kurioje nurodyta, kad ieškovui privatinėn nuosavybėn atitenka kooperatinis garažas, įregistruotas ieškovo vardu, O. N. nuosavybės teise atitenka ginčo bute esantis turtas, ieškovas įsipareigoja iki 1995 m. sausio 1 d. išmokėti O. N. 1 500 Lt piniginę kompensaciją. Teismas konstatavo, kad sprendimas ir nutartis yra įsiteisėję, todėl antrą kartą dėl to paties dalyko – turto padalinimo, pripažįstant teisę į šį turtą, kreiptis į teismą negalima.

6. Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centrui atmetus ieškovo prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo buto ½ dalį, ieškovas neskundė šio VĮ Registrų centro sprendimo, jis įsiteisėjo, todėl laikytina, kad po santuokos nutraukimo turtas, jį pasidalinus teismine tvarka, priklausė O. N.. Teismas sprendė, kad atsakovei sutikus su ieškovu sudaryti taikos sutartį ir joje nurodžius, kad butas liko nepasidalintas, laikytina, kad šalys prieštarauja savo pačių veiksmams – ieškovas neskundė VĮ Registrų centro sprendimo, o atsakovė nurodė, kad ji priėmė palikimą pagal testamentą. Esant neužbaigtoms paveldėjimo įforminimo procedūroms, atsakovei neišreiškus valios atsisakyti patvirtinti taikos sutartį, teismas šalių prašymą patvirtinti taikos sutartį išskyrė nagrinėti į atskirą bylą dėl atsakovės laisvos valios susiformavimo išreiškimo ir pačios taikos sutarties koregavimo, pasiūlant atsakovei pasirinkti atstovą. Teismas nurodė, kad šalys dar gali pasinaudoti ginčo ne teisme išsprendimo tvarka, kreipdamiesi į notarą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), patvirtinti 2023 m. rugsėjo 8 d. tarp šalių sudarytą taikos sutartį, patvirtinus taikos sutartį, grąžinti dalį žyminio mokesčio. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas negalėjo kreiptis į teismą dėl teisės į turto dalies pripažinimą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) numatytais pagrindais. Ieškovas iki ieškinio pateikimo kreipėsi į teismą su pareiškimu, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog buto dalis jam priklauso asmeninės nuosavybės teise. Civilinėje byloje Nr. 2YT-15497-959/2023 teismas atsisakė priimti pareiškimą, nurodęs, kad klausimas dėl nuosavybės teisės į buto dalį ir jo teisinį režimą sprendžiamas reiškiant ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo. Ieškovas savo nuožiūra pasirinko civilinės teisės gynimo būdą, formuodamas ieškinio reikalavimą.

1.2. Teismas padarė fakto nustatymo klaidą, nes (duomenys neskelbtini) taikos sutartyje nesprendžiamas buto pasidalijimo po santuokos nutraukimo klausimas, o O. N. atiteko tik visas bute esantis turtas. Turtas tarp sutuoktinių 1994 m. nebuvo padalintas, nors duomenys apie jį buvo žinomi ir tinkamai išviešinti. Kadangi po santuokos nutraukimo nebuvo išspręstas viso santuokoje įgyto turto klausimas, teismas privalėjo remtis santuokos nutraukimo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Atsakovė nepaneigė ieškovo teisės į ginčo turto dalį, nepateikė duomenų, kad butas įgytas išskirtinai iš O. N. lėšų, priešingai, pripažino faktą dėl turto bendrumo, prašė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį.

1.3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas galėjo skųsti VĮ Registrų centro 2023 m. liepos 12 d. sprendimą, o to nepadaręs pažeidė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarką ir prarado galimybę ginti savo teises teisme. Ieškovas VĮ Registrų centrui nepateikė dokumento, kuris patvirtintų akivaizdžią jo nuosavybės teisę į ginčo turtą, o tokio dokumento nesant, bet koks institucijos priimto sprendimo skundimas neturi prasmės. Ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, siekia sukurti/gauti dokumentus, kurių pagrindu būtų pripažįstama ir registruojama jo teisė į nuosavybę.

1.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė savo valią dėl turto dalies atitekimo ieškovui gali išreikšti tik po išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, pasinaudojusi išankstinio ginčo nagrinėjimo tvarka, t. y. kartu su ieškovu kreipdamasi pas notarą. Notaras atsakovei yra išdavęs liudijimą, patvirtinantį ją, kaip palikimą priėmusį asmenį, ir teisę šio liudijimo pagrindu tvarkyti paveldėjimo reikalus įvairiose institucijose, tačiau šis dokumentas nėra paveldėjimo teisės liudijimas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, t. y. atsakovė šiuo metu tik disponuoja paveldėjimo teisėmis, bet ne turtu. Teismas nevertino aplinkybės, jog notarė turi pagrindą atsisakyti išduoti atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą iki tol, kol nebus nustatytos šalių nekilnojamojo turto dalys.

1.5. Nesant pagrindams ginčą užbaigti neteismine tvarka, teismas turėjo patvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Atsisakydamas patvirtinti taikos sutartį, teismas suvaržė šalių teisę sudaryti taikos sutartį.

1.6. Pagal faktinį posėdžio vedimo būdą (buvo apklaustos šalys, ištirti ir pagarsinti įrodymai, išklausytos baigiamosios kalbos) teismas bylą išnagrinėjo parengiamajame, o ne teismo posėdyje. Teismas taip pat pažeidė CPK 260 ir 265 straipsniuose įtvirtintas normas, nes ieškinio reikalavimą dėl nuosavybės teisių pripažinimo nepagrįstai kvalifikavo kaip nenagrinėtiną teisme, iš esmės jo nenagrinėjo, o tik formaliai atmetė. Teismas neištyrė ir neįvertino įrodymų, nenustatė reikšmingų aplinkybių, nepritaikė įstatymo, t. y. realiai neišsprendė šio reikalavimo pagrįstumo klausimo. Ieškinio netenkinimas nesudarė pagrindo taikos sutarties tvirtinimą išskirti į kitą bylą, nes galutiniu sprendimu turi būti užbaigiamas visas ginčas, o ne sukuriamas naujas.

8. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą arba panaikinti teismo sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, priimti naują įrodymą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Teismas nors ir padarė materialinės bei procesinės teisės pažeidimų, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą, nes sutuoktinių turto padalijimo klausimas buvo išspręstas prieš 30 metų išnagrinėtoje civilinėje byloje. Kita vertus, byla išnagrinėta skubotai parengiamajame teismo posėdyje, iš esmės nebuvo atskleistos visos bylai reikšmingos aplinkybės, dėl ko galėjo būti netinkamai išspręstas ieškinio pagrįstumo klausimas, taip pat nesuteikta galimybė atsakovei pateikti papildomų įrodymų, susijusių su aplinkybėmis apie O. N. asmeninių lėšų panaudojimą ginčo butui įsigyti, nebuvo pasiūlyta atsakovei pasirūpinti atstovo turėjimu, nors jai jis buvo reikalingas, dėl to atsakovė neprašė teismo taikyti ieškinio senaties.

2.2. Ieškovas santuokos nutraukimo byloje pats nurodė, kad daug metų nevedė bendro ūkio su O. N., todėl akivaizdu, kad ginčo butas buvo įgytas O. N. iniciatyva iš jos, o ne bendrų sutuoktinių lėšų. Ieškovas nesirūpino ginčo butu daugiau nei 30 metų (nemokėjo mokesčių, neatliko einamųjų ir kapitalinių remontų), nesikreipė į teismą dėl ginčo buto padalijimo, nors tai, kad jis buvo įsigytas santuokoje, ieškovas žinojo santuokos nutraukimo metu.

2.3. Iš (duomenys neskelbtini) teismo nutarties, kuria buvo patvirtina taikos sutartis dėl sutuoktinių turto padalijimo, matyti, kad ieškovas nelaikė, jog ginčo butas įgytas santuokoje.

2.4. 2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu atsakovė, dalyvaudama be atstovo, iš esmės nesutiko su ieškiniu ir taikos sutartimi. Atsakovė teismo posėdyje patvirtino, kad taikos sutartį sudarė ne laisva valia, ją pasirašė vos ne advokato spaudimu, nesusipažino su taikos sutarties sąlygomis. Tokia atsakovės pozicija dėl taikos sutarties sudarymo galėjo sudaryti pagrindą teismui netvirtinti taikos sutarties. Be to, atsakovė 2024 m. sausio 29 d. Kauno apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2SP-3517-429/2024 pateikė pareiškimą, kad atsisako taikos sutarties.

9. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

11. Ginčas byloje kilo dėl O. N. vardu registruoto buto esančio (duomenys neskelbtini), kuris jos vardu įgytas būnant santuokoje su ieškovu, tačiau išsituokiant dėl jo pasidalinimo joks teismo procesinis sprendimas nėra priimtas.

12. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir O. N. būdami santuokoje įgijo butą esantį (duomenys neskelbtini), jis registruotas O. N. vardu. (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 1019/94 buvo nutraukta ieškovo ir O. N. santuoka, (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. 9290/94 patvirtinta taikos sutartis dėl turto padalinimo, kurioje nurodyta, kad ieškovui privatinėn nuosavybėn atitenka kooperatinis garažas, įregistruotas ieškovo vardu, O. N. nuosavybės teise atitenka ginčo bute esantis turtas, ieškovas įsipareigoja iki 1995 m. sausio 1 d. išmokėti O. N. 1 500 Lt piniginę kompensaciją. Dėl ginčo buto teismo sprendime ir nutartyje nepasisakyta, VĮ Registrų centre jis yra registruotas O. N. vardu. O. N. testamentu savo turtą paliko atsakovei, tačiau ieškovas laiko, kad santuokoje įgytas ginčo butas nėra padalintas, todėl prašo jam teismo pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini).

13. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad sprendimas ir nutartis dėl turto padalinimo yra įsiteisėję, todėl antrą kartą dėl to paties dalyko – turto padalinimo, pripažįstant teisę į šį turtą, kreiptis į teismą negalima.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmos instancijos teismas priėmė savo motyvų neatitinkantį sprendimą, kadangi jei laikė, kad byla dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau buvo išnagrinėta, turėjo bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nors sprendime nurodoma, kad ieškinys atmestas.

15. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad VĮ Registrų centrui atmetus ieškovo prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo buto ½ dalį, ieškovas neskundė šio VĮ Registrų centro sprendimo, jis įsigaliojo, todėl laikytina, kad po santuokos nutraukimo turtas, jį pasidalinus teismine tvarka, priklausė O. N.. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas savo išvadas padarė nenagrinėdamas ieškovo argumentų, sutiktina su apelianto argumentu, kad jis savarankiškai nusprendė, kad ieškovas VĮ Registrų centrui nepateikė dokumento, kuris patvirtintų akivaizdžią jo nuosavybės teisę į ginčo turtą, o tokio dokumento nesant, bet koks institucijos priimto sprendimo skundimas neturi prasmės (kadangi prašymas atmestas tais argumentais, jog nei teismo sprendime nei teismo nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, nėra duomenų, kad ginčo buto dalis atitenka ieškovui).

16. Pirmos instancijos teismas taip pat sprendė, kad atsakovė priėmė palikimą pagal testamentą, todėl nurodė, kad šalys dar gali pasinaudoti ginčo ne teisme išsprendimo tvarka, kreipdamosis į notarą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu pirmos instancijos teismo argumentu, kadangi akivaizdu, kad tarp šalių kyla ginčas, o išankstinė ne ginčo tvarka tokios kategorijos byloms ir ginčams nėra nustatyta.

17. CK 5.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Nekilnojamųjų daiktų padalijimas forminamas notarine sutartimi, ji turi būti įregistruota viešame registre. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas. Taigi, įstatymas numato galimybę pasidalinti bendru sutarimu, bet nenustato tam pareigos. Šioje byloje akivaizdu, kad tarp šalių kilo ginčas, todėl ieškovas pagrįstai kreipėsi su ieškiniu į teismą, norėdamas apginti jo manymu pažeistas savo teises. Taigi pirmos instancijos teismas negalėjo nurodyti šalims dėl paveldėjimo apimčių įforminimo privalomai kreiptis pirmiausiai pas notarą.

18. Šalys byloje buvo pateikę taikos sutartį. Pirmos instancijos teismas byloje pateiktą taikos sutartį išskyrė nagrinėti į atskirą bylą, nurodydamas, kad prašymas patvirtinti taikos sutartį išskirtinas nagrinėti į atskirą bylą dėl atsakovės laisvos valios susiformavimo išreiškimo ir pačios taikos sutarties koregavimo ir jos patvirtinimo, pasiūlant jai pasirinkti atstovą advokatą.

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokie pirmos instancijos teismo procesiniai veiksmai nepagrįsti teisės aktais, kadangi šalių pateikta taikos sutartis turėjo būti nagrinėjama šioje byloje, o ne išskirta į atskirą bylą, nes taikos sutartimi buvo tariamasi dėl ginčo turto pasidalinimo susitarimo būdu. Taikos sutartį išskyrus į atskirą bylą susidarė situacija, kad dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu buvo užvestos dvi civilinės bylos.

20. Išklausius pirmos instancijos teismo garso įrašo nustatyta, kad pirmos instancijos teismas neištyrė ir neįvertino įrodymų, nenustatė reikšmingų aplinkybių, nepritaikė įstatymo, t. y. realiai neišsprendė šio reikalavimo pagrįstumo klausimo, o tik formaliai ieškinį atmetė. Sutiktina su apelianto argumentu, kad be kita ko, ieškinio netenkinimas nesudarė pagrindo taikos sutarties tvirtinimą išskirti į kitą bylą, nes galutiniu sprendimu turi būti užbaigiamas visas ginčas.

21. Atsakovė taip pat nurodė, kad bylą išnagrinėjus parengiamajame posėdyje, jai taip pat nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus, turėti atstovą.

22. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad byla išnagrinėta skubotai ir formaliai, nesiaiškinat reikšmingų aplinkybių bei neišanalizavus įrodymų, nurodant prieštaringus motyvus bei bylos baigties pagrindus. Be to sprendime nepasisakoma dėl bylos esmės, faktinių aplinkybių, nedetalizuojami ieškinio atmetimo pagrindai pagal šalių nurodomas faktines bylos aplinkybes, tik nukreipiama turtą dalintis pas notarą ir nurodoma, kad byla dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu jau išnagrinėta, iš esmės sprendimas yra be motyvų.

23. Taigi apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, nemotyvavo sprendimo, todėl sprendimas panaikintinas, byla grąžintina pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.