Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Vaida Sinkevičienė Administracinė byla Nr. ATP-58-185/2014

2014 m. vasario 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato viršininko R. Č. (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad ji 2013 m. gegužės 8 d. apie 14.30 val. savo namuose (duomenys neskelbtini), Troškūnų mstl., Anykščių r., N. M. pardavė vieną pakelį cigarečių „PREMJER“ su Baltarusijos Respublikos banderole už 5 Lt. Z. K. veika, surašant protokolą, buvo kvalifikuota pagal ATPK 163² str. 6 d. Teismas nutarime nurodė, kad objektyvių duomenų, jog Z. K. 2013 m. gegužės 8 d. apie 14.30 val. buvo namuose ir pardavė N. M. cigaretes, nėra, todėl vadovaudamasis principu, jog visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo bylą Z. K. nutraukė, jai nepadarius šio pažeidimo (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-6511/2010).

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Institucija, apeliaciniu skundu nesutikdama su apylinkės teismo priimtu sprendimu, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą ir padarytų išvadų atitiktį faktinėms bylos aplinkybėms. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių Z. K. kaltę dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 163² str. 6 d. Taigi iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad Institucija savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siūlo remtis jos dėstomu įrodymų vertinimu. Tačiau aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, – Z. K., padarė jai inkriminuotą pažeidimą, numatytą ATPK 163² str. 6 d. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad priimdamas ginčijamą nutarimą teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, todėl apeliacinės instancijos teismas, visiškai sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, Z. K. nuo pat pradžių neigė padariusi šį pažeidimą. Teigė, jog tą dieną jos namuose nebuvo, ji dirbo, nors galėjo būti ir išeiginė, tačiau paprastai per išeigines važiuoja į Anykščius. Nei pareigūnai, nei N. M. pas ją tą dieną nebuvo atėję, ji jokių cigarečių N. M. nepardavė ir jų nebepardavinėja. Pažymėtina, kad šie Z. K. parodymai bylos duomenimis nepaneigti. Kartu su Z. K. gyvenantis kaip liudytojas apklaustas A. C. teisme parodė, kad Z. K. tą dieną namuose nebuvo. Nei N. M., nei kitas žmogus tą dieną nebuvo užėjęs. Iš policijos pareigūnų R. K., J. V., K. S., A. G. teisme duotų parodymų matyti, kad jie paties cigarečių N. M. pardavimo fakto nematė ir neužfiksavo, į Z. K. namus įvykio dieną nuvykę nebuvo ir jos pačios tą dieną nematė, t. y. policijos pareigūnai, pamatę N. M. išeinantį iš Z. K. namų ir jį netoli Z. K. namų sulaikę su cigaretėmis, neįsitikino, ar Z. K. tuo metu iš tiesų buvo namuose. Nors pareigūnai teigia, jog tą pačią dieną Z. K. negalėjo surašyti protokolo, nes turėjo skubių darbų (protokolas Z. K. buvo surašytas kitą dieną), tačiau, kaip jau minėta, N. M. buvo sulaikytas netoli Z. K. namų, o kol R. K. jį apklausinėjo bei iš jo paėmė cigaretes (surašė poėmio protokolą), kiti pareigūnai jo laukė. Taigi esant aptartoms aplinkybėms aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, kad šiuo atveju policijos pareigūnai turėjo visas galimybes nustatyti, ar Z. K. tuo metu buvo namuose, tačiau, kaip matyti, to nepadarė. Nagrinėjamoje byloje vienintelis liudytojas N. M. tvirtino faktą, jog cigaretes pirko iš Z. K.. Tačiau, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, N. M. parodymai proceso metu nebuvo nuoseklūs. Pirminiame savo paaiškinime N. M. parodė, kad iš Z. K. jis nusipirko vieną pakelį cigarečių „PREMJER“ su Baltarusijos Respublikos banderole. Vienas pakelis cigarečių iš N. M. ir buvo paimtas poėmio metu. Tačiau 2013-07-25 apklaustas teisme N. M. jau tvirtino, kad iš Z. K. pirko 7 pakelis cigarečių, iš kurių vieną pakelį paėmė policijos pareigūnai, o kitus jis spėjo paslėpti, išmesti. Tokius pat parodymus N. M. davė ir 2013-11-28 teismo posėdžio metu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad policijos pareigūnai, tvirtinę matę, kaip N. M. išėjo iš Z. K. namų ir netoli jų jį sulaikę, nenurodė, jog būtų matę N. M. išmetantį cigarečių pakelius. Aukštesnio teismo nuomone, tokie N. M. parodymai skamba nelogiškai, o tarp jų esantys prieštaravimai verčia abejoti minėto liudytojo parodymų objektyvumu. Be to, abejoti jo parodymais verčia ir kitos byloje nustatytos aplinkybės. Byloje kaip liudytojai apklausti Troškūnų miestelio gyventojai teigė N. M. pažįstantys kaip žmogų, mėgstantį išsigalvoti, apkalbėti kitus. Iš byloje esančio nuosprendžio matyti, kad N. M. jau kartą buvo teistas už melagingą pranešimą. Apylinkės teismui išsireikalavus N. M. ligos istoriją, joje nurodoma N. M. epikrizė – „įvairiai interpretuoja“. 2013-11-28 teismo posėdyje N. M. negalėjo paaiškinti, kodėl miestelio gyventojų jis yra apibūdinamas kaip mėgstantis įvykius interpretuoti savaip, tačiau kartu nurodė, jog jis buvo pripažintas nepakaltinamu, tiksliau apsimetė, jog yra nepakaltinamas, apgavo gydytojus, jam lengva apgauti, nors teigė, kad šiuo metu teismo neapgaudinėja ir sako tiesą. Taigi atsižvelgus į šias aptartas aplinkybes darytina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai tokius N. M. parodymus vertino kritiškai. Kitų objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, jog tą dieną Z. K. buvo namuose ir pardavė N. M. cigaretes, byloje nėra, todėl, esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, negalima daryti kategoriškos išvados dėl teisei priešingų Z. K. veiksmų. Tai, kad Z. K. anksčiau buvo bausta už prekybą kontrabandinėmis cigaretėmis dar neįrodo, kad ji padarė ir aptariamą pažeidimą.

Tačiau aukštesnės instancijos teismas šiuo atveju nesutinka su apylinkės teismo nutarimo dalimi, kuria nuspręsta konfiskuoti 1 pakelį cigarečių „PREMJER“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Kaip matyti iš skundžiamo teismo nutarimo, 1 pakelio cigarečių „PREMJER“ su Baltarusijos Respublikos banderole konfiskavimą teismas motyvavo tuo, kad prekyba šiomis cigaretėmis nėra leistina. Tačiau vadovaujantis ATPK 26 str. nuostatomis, konfiskuojami gali būti daiktai, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamos, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu. Taigi nagrinėjamu atveju 1 pakelį cigarečių „PREMJER“ su Baltarusijos Respublikos banderole apylinkės teismas būtų galėjęs konfiskuoti, jeigu byloje būtų nustatytas cigarečių prekybos faktas, t. y. jeigu būtų nustatyta, kad cigarečių pakelis buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo tiesioginis objektas. Tačiau šiuo atveju, kaip jau minėta, byloje cigarečių prekybos faktas nenustatytas, t. y. nenustatyta, kad Z. K. N. M. pardavė cigaretes ir tokiu būdu padarė jai inkriminuojamą ATPK 163² str. 6 d. numatytą pažeidimą. Todėl darytina išvada, kad apylinkės teismas, pripažinęs, jog Z. K. šio administracinio teisės pažeidimo nepadarė ir jos atžvilgiu bylą nutraukęs, nepagrįstai konfiskavo iš N. M. paimtą vieną pakelį cigarečių „PREMJER“ su Baltarusijos Respublikos banderole, nes jis nėra ATPK 26 str. numatytas galimas konfiskuoti daiktas. Pas N. M. rastas (laikytas) cigarečių kiekis (1 pakelis cigarečių) taip pat neviršija tuo metu galiojusių teisės normų leidžiamo kiekio (su savimi buvo galima laikyti 20 vnt. pakelių cigarečių). Taigi atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad apylinkės teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje konfiskuoti cigarečių pakelį, yra nepagrįstas, todėl ši nutarimo dalis dėl cigarečių pakelio konfiskavimo keičiama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 12 d. nutarimo dalį ir 1 pakelį cigarečių „PREMJER“ su Baltarusijos Respublikos banderole grąžinti N. M..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.