Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Ernesto Spruogio, sekretoriaujant Violetai Tamošiūnaitei, dalyvaujant pareiškėjos atstovams G. K. ir advokatei Rūtai Čilinskaitei, atsakovės atstovams Dianai Urbonei ir Gediminui Eirošiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui A. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Baltic Orthoservice“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Paramos Fondui Europos socialinio fondo agentūrai dėl potvarkio panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2009-02-24 potvarkio Nr. A3-47 „Dėl Europos socialinio fondo finansuojamam projektui „Personalo vystymo projektas: mokymas, naujų darbo vietų kūrimas, kompetencijos ugdymas“ (SFMIS Nr. (duomenys neskelbtini) ; 2006 m. kovo 6 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) /001) išmokėtų su pažeidimu susijusių lėšų gražinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2006-03-03 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra ir UAB „Baltic Orthoservice“ pasirašė Paramos skyrimo projektui „Personalo vystymo projektas: mokymas, naujų darbo vietų kūrimas, kompetencijos ugdymas“, įgyvendinant Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento 2.2 priemonę „Darbo jėgos kompetencijos ir gebėjimų prisitaikyti prie pokyčių ugdymas“ sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Paramos sutartis) (b. l. 16-28, 56-68, 146-158), pagal kurią pareiškėja, įgyvendinant projektą „Personalo vystymo projektas: mokymas, naujų darbo vietų kūrimas, kompetencijos ugdymas“ (toliau – Projektas), numatyta suteikti finansinę paramą iš Europos socialinio fondo (vienas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų) ir Lietuvos bendrojo finansavimo lėšų. UAB „Baltic Orthoservice“, vykdydama užsienio kalbų mokymo paslaugų pirkimą, kreipėsi į tris paslaugų tiekėjus (UAB „Sondrita“, UAB „Filora“ ir UAB „Industry Service Center“), kviesdama pateikti juos pasiūlymą teikti perkamas paslaugas (b. l. 25, 175). Kalbų mokymo techninėje užduotyje UAB „Baltic Orthoservice“ nurodė, kad 2006-2008 m. planuojama apmokyti 20 žmonių išdėstant jiems 3 360 akademinių valandų (b. l. 171-174). Į kvietimą atsiliepė dvi įmonės: UAB „Filora“ ir UAB „Sondrita“ (b. l. 29, 30, 166). UAB „Filora“ nurodė, kad vienos akademinės valandos kaina vienam žmogui: individualus mokymas 45 lt, dviejų žmonių grupėje 22 Lt, trijų žmonių grupėje 17 Lt, keturių žmonių grupėje 13 Lt, šešių žmonių grupėje 9,58 Lt. (b. l. 29). UAB „Sondrita“ nurodė, kad dirba individualiai arba mini grupėse iki keturių mokinių, vienam žmogui vieno mėnesio kursas 650 Lt, dviejų mėnesių – 1 250 Lt, trijų mėnesių kuras – 1 800 Lt; dviejų žmonių grupei: vieno mėnesio kursas 900 Lt, dviejų mėnesių – 1 500 Lt, trijų mėnesių kuras – 2 000 Lt; trijų žmonių grupei: vieno mėnesio kursas 1 100 Lt, dviejų mėnesių – 1 700 Lt, trijų mėnesių kuras – 2 300 Lt. (b. l. 30, 166). UAB „Baltic Orthoservice“, palyginusi gautus pasiūlymus, atliko paskaičiavimus ir padarė išvadą, kad pigesnes paslaugas pasiūlė UAB „Filora“, kurią paskelbė konkurso laimėtoja bei su ja 2007-09-10 sudarė sutartį, pagal kurią UAB „Filora“ už suteiktas paslaugas sumokėjo 40 431,36 Lt, iš kurių 13 645,61 Lt struktūrinio fondo lėšų, 4 548,52 Lt bendrojo finansavimo lėšų ir 22 237,23 Lt nuosavų lėšų (b. l. 25, 26-27, 168-169, 175).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretorius 2009-02-24 potvarkiu Nr. A3-47 „Dėl Europos socialinio fondo finansuojamam projektui „Personalo vystymo projektas: mokymas, naujų darbo vietų kūrimas, kompetencijos ugdymas“ (SFMIS Nr. (duomenys neskelbtini) ; 2006 m. kovo 6 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) išmokėtų su pažeidimu susijusių lėšų gražinimo“ (toliau – Potvarkis) pripažino netinkamomis 40431,36 Lt projekto vykdytojo UAB „Baltic Orthoservice“ patirtas anglų kalbos mokymo paslaugų įsigijimo išlaidas, nes Paramos fondo Europos socialinio fondo agentūros 2009-01-09 pažeidimų kontrolieriaus išvadoje Nr. 42 (toliau – kontrolieriaus išvada) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2009-02-13 pažeidimo projekte Nr. (duomenys neskelbtini) svarstymo posėdžio protokole Nr. D5-29 (toliau – pažeidimų projekto protokolas) konstatuota, kad, įgyvendindamas projektą, projekto vykdytojas UAB „Baltic Orthoservice“, pažeidė Europos socialinio fondo paramos gavėjams, nesantiems perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-02-13 įsakymu Nr. ISAK-201/A1-39, 6 p. reikalavimus ir nepasiekė 7 p. nustatytų tikslų (anglų kalbos mokymo paslaugas įsigijo iš didesnę kainą pasiūliusio paslaugos teikėjo) bei įpareigojo UAB „Baltic Orthoservice“ per 30 kalendorinių dienų nuo potvarkio priėmimo dienos į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos einamąją sąskaitą grąžinti išmokėtą, su pažeidimu susijusią, paramos lėšų sumą – 18 194, 13 Lt, skirtą projektui „Personalo vystymo projektas: mokymas, naujų darbo vietų kūrimas, kompetencijos ugdymas“ (2006 m. kovo 6 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) įgyvendinti (b. l. 12-13, 52-53, 113-114, 119-120, 159-160).

Byloje iš esmės ginčas kilo dėl to, ar pareiškėja, vykdydama užsienio kalbos mokymo paslaugų pirkimo konkursą, pažeidė skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, taip pat, ar remiantis šiais principais pasiekė pirkimų tikslą, įpareigojantį projekto vykdytoją sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią skaidriai ir racionaliai naudojant projektui įgyvendinti skirtas lėšas įsigyti reikiamų prekių ar paslaugų.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – Įstatymas), Europos socialinio fondo paramos gavėjams, nesantiems perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, pirkimų tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007-02-13 įsakymu Nr. ISAK-201/A1-39, (toliau – Aprašas), Pirkimų, vykdomų projekto vykdytojo nuožiūra, taisyklės (toliau – Pirkimų taisyklės).

Paramos sutarties 2.2.3 p. nustatyta, kad visos sutartys dėl prekių ar paslaugų pirkimo turi būti sudaromos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ir Įgyvendinančios institucijos nustatytomis pirkimų taisyklėmis, jei projekto vykdytojas turi pareigą vykdyti pirkimus, remiantis šiuo įstatymu.

Byloje ginčo dėl to, kad UAB „Baltic Orthoservice“ užsienio kalbos mokymo paslaugų pirkimo konkursą atliko projektų vykdytojo nuožiūra, laikantis supaprastinto atviro konkurso tvarkos, nėra.

Vadovaujantis Įstatymo 3 str. 1 ir 2 d., perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio įstatymo reikalavimais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai (atlikti pirkimą įgaliojusiai perkančiajai organizacijai) ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Pagal Įstatymo 88 str., atlikdama supaprastintus pirkimus, perkančioji organizacija privalo laikytis šio įstatymo 3 str. (...) nustatytų pirkimų principų (...). Įstatymo 91 str. nustatyta, kad techninės specifikacijos reikalavimai yra nustatyti šio įstatymo 25 straipsnyje, jei šiame skyriuje nenustatyta kitaip. Vadovaujantis Įstatymo 25 str. 1 d., perkamų prekių, paslaugų ar darbų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje. Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (25 str. 2 d.). Nepažeidžiant privalomų nacionalinių techninių reikalavimų tiek, kiek jie neprieštarauja Bendrijos teisei, techninė specifikacija gali būti parengta šiais būdais arba šių būdų deriniu: apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. (...). Tokie reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigyti reikalingų prekių, paslaugų ar darbų (25 str. 3 d. 2 p.). Įstatymo 101 str. 5 d. reglamentuojama, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentus rengia vadovaudamasi šio įstatymo nuostatomis. Pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkančioji organizacija nupirkti tai, ko reikia. Perkančioji organizacija neturi teisės supaprastinto atviro konkurso metu derėtis su tiekėjais dėl pirkimo sąlygų ar pateiktų pasiūlymų (103 str. 1 d.).

Aprašo 6 p. ir 7 p. nustato, kad projekto vykdytojas (ar partneris) turi užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Pirkimų tikslas – vadovaujantis šio Aprašo 6 p. nustatytais pirkimų principais, sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią skaidriai ir racionaliai naudojant projektui įgyvendinti skirtas lėšas, įsigyti projekto vykdytojui (ar partneriui) reikalingų prekių ar paslaugų. Pagal Aprašo 17.1.1 p., pirkimas projekto vykdytojo (ar partnerio) nuožiūra gali būti atliekamas kai prekių ar paslaugų pirkimo vertė mažesnė kaip 75 000 litų (be PVM). Perkamų prekių ar paslaugų savybės apibūdinamos pirkimo dokumentuose pateikiamoje techninėje specifikacijoje (74 p.). Techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (75 p.). Techninė specifikacija turi būti nustatoma šiais būdais arba šių būdų deriniu: nurodant standartą, techninį reglamentą ar normatyvą (76.1 p.); nurodant pirkimo objekto funkcines savybes ar apibūdinant norimą rezultatą. Šios savybės bei reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o projekto vykdytojas (ar partneris) įsigytų reikalingų prekių ar paslaugų (76.2 p.). Remiantis Aprašo 126 p., projekto vykdytojas (ar partneris) gali prašyti, kad dalyviai paaiškintų savo pasiūlymus. Tačiau jis negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo, pateikto atviro konkurso metu, esmę – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių pirkimo dokumentų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimus. Pagal Aprašo 128 p., projekto vykdytojas (ar partneris) pasiūlymus vertina, remdamasis ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo, kai pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu projekto vykdytojui (ar partneriui) naudingiausią pasiūlymą, išrinktą pagal kriterijus, susijusius su pirkimo objektu (kokybė, kaina, techniniai privalumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, aplinkosaugos charakteristikos, eksploatavimo išlaidos, efektyvumas, garantinis aptarnavimas ir techninė pagalba, pristatymo data, pristatymo laikas arba užbaigimo laikas), arba mažiausios kainos. Aprašo 152 p. įtvirtinta, kad atvirame konkurse derybos tarp projekto vykdytojo (ar partnerio) ir tiekėjų yra draudžiamos. Prekių arba paslaugų pirkimas, kurio vertė neviršija 75 000 litų (be PVM), gali būti vykdomas projekto vykdytojo (ar partnerio) nuožiūra pagal jo paties pasitvirtintą tvarką, tačiau taip perkamų prekių arba paslaugų kaina turi neviršyti analogiškų prekių arba paslaugų vidutinės rinkos kainos (175 p.). Projekto vykdytojas pirkimų tvarkoje privalo numatyti atvejus, kad vykdant pirkimus turi būti apklausta ne mažiau kaip trys tiekėjai (išskyrus tuos atvejus, kai apklausti daugiau tiekėjų neįmanoma arba ekonomiškai nenaudinga (kai apklausos vykdymo sąnaudos viršija galima gauti naudą) (176 p.). Projekto vykdytojas (ar partneris) privalo užtikrinti, kad pirkimai atliekami savo nuožiūra, būtų vykdomi laikantis šio Aprašo 6 punkte nustatytų principų ir šio Aprašo 49 punkte numatytų reikalavimų (177 p.).

Pirkimo taisyklių 3 p. reglamentuojama, kad atliekant pirkimus vadovaujamasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principais. Pirkimas prasideda, kai pirkimo komisija ar įgaliotas asmuo, vykdantys pirkimą, kreipėsi į ne mažiau kaip tris tiekėjus, prašydami pateikti perkamų prekių ar paslaugų kainas ir sąlygas (15 p.). Pasiūlymai vertinami vadovaujantis mažiausia kaina (22 p.).

Nurodytų teisės normų sisteminė analizė ir ištirtų rašytinių įrodymų visuma, teisėjų kolegijai suponuoja išvadą, kad yra nepagrįsti atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens motyvai, jog UAB „Baltic Orthoservice“ negalėjo įvertinti UAB „Filora“ ir UAB „Sondrita“ pateiktų pasiūlymų, nes jie buvo nelygiaverčiai, kad bendrovė netinkamai suformulavo užduotį paslaugos tiekėjams, kad įmonė lygino nepalyginamus tarpusavyje pasiūlymus, nes tiekėjai buvo pateikę skirtingai apskaičiuotą kursų kainą, todėl ekonomiškai naudingesnis pagal kursų trukmę buvo UAB „Sondrita“ pasiūlymas, nes trijų mėnesių kursai būtų pigesni nei UAB „Filora“, kad abu tiekėjai pateikė pasiūlymus skirtingo dydžio grupėms, o lyginti buvo galima tik tokio pačio dydžio grupių įkainius, UAB „Filora“ nenurodė savo kursų trukmės.

Teisėjų kolegijos nuomone, UAB „Baltic Orthoservice“ tinkamai suformulavo kalbų mokymo techninę užduotį, t. y. aiškiai apibūdino pirkimo objektą – nurodė planuojamų apmokyti žmonių skaičių ir planuojamo mokymo trukmę. UAB „Baltic Orthoservice“ pagrįstai iš anksto negalėjo nežinoti, kokio dydžio grupės susidarys po tarpinio kalbų žinojimo patikrinimo ir kokia galėtų būti mokymų trukmė mėnesiais. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad tretysis suinteresuotas asmuo 2006-12-18 raštu Nr. 2006-ESF-9289 „Dėl UAB „Baltic Orthoservice“ projekto, įgyvendinamo pagal BPD priemonę 2.2, SFMIS Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo dokumentų“ pritarė atviro konkurso skelbimui ir pirkimo dokumentacijai, tarp kurių įmonė buvo pateikusi ir techninę užduotį. Jokių pastabų ar įspėjimų, remiantis Paramos sutarties 6.1.6 p., dėl suformuluotos techninės užduoties nepareiškė, todėl darytina išvada, kad ji buvo suformuluota teisingai (b. l. 92, 108-111).

UAB „Filora“ ir UAB „Sondrita“ pateiktų pasiūlymų turinio analizė leidžia teisėjų kolegijai pagrįstai teigti, kad pateiki pasiūlymai skirtingi tik pagal jų pateikimo formą, tačiau objektyviai palyginami, t. y. suteikiantys galimybę realiai apskaičiuoti, kuri iš įmonių kursus organizuoja už mažiausią kainą. Teisėjų kolegija, be kita ko, atkreipia dėmesį, kad UAB „Sondrita“ pateiktame pasiūlyme aiškiai nurodė, kad dirba tik individualiai arba mini grupėse iki 4 mokinių, o UAB „Filora“ dirba grupėse iki 6 asmenų. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nors, anot atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens, UAB „Filora“ ir UAB „Sondrita“ pateikti pasiūlymai nelygiaverčiai, nepalyginami tarpusavyje, lyginti galima tik tokio pačio dydžio grupių įkainius, tačiau tiek atsiliepimuose, tiek kontrolieriaus išvadoje daro išvadą, kad ekonomiškai naudingesnis pagal kursų trukmę buvo UAB „Sondrita“ pasiūlymas. Teisėjų kolegija pastebi, kad tokia išvada byloje nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

Priešingai, UAB „Baltic Orthoservice“ atlikti paskaičiavimai, vertinant valandos įkainį, patvirtina, kad mažiausią kainą pasiūlė UAB „Filora“, t. y. 9,58 Lt už vieną akademinę valandą (UAB „Sandrita“ viena akademinė valanda 15, 97 Lt) (b. l. 25, 175), todėl, pareiškėja pagrįstai priėjo prie išvados, kad ekonomiškai naudingesnį pasiūlymą pateikė UAB „Filora“. Jeigu UAB „Baltic Orthoservice“ būtų pasirinkusi UAB „Sondrita“ už mokymus būtų sumokėjusi brangiau (b. l. 126). Nei atsakovė, nei tretysis suinteresuotas asmuo nepateikė teismui prejudicinę reikšmę turinčių įrodymų, paneigiančių pareiškėjos atliktus paskaičiavimus. Tiek atsakovė, tiek tretysis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose ir jų atstovai teismo posėdyje, negalėjo pagrįsti, kuo remiantis, nustatė, kad UAB „Sondrita“ pasiūlymas būtų buvęs ekonomiškai naudingesnis. Be to, kaip matyti iš kontrolieriaus išvados, joje nurodoma, kad pigesnis pasiūlymas yra tas, kuriame nurodyta, kad vienos akademinės valandos 6 asmenų grupėje kaina 9,58 Lt. Tokį pasiūlymą pateikė UAB „Filora“, o ne UAB „Sondrita“.

Taigi, apibendrinusi tai, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Baltic Orthoservice“, vykdydama užsienio kalbų mokymo paslaugų pirkimą, laikėsi anksčiau nurodytų teisės normų reikalavimų, nepažeidė Paramos sutarties nuostatų. Siekdama įsigyti užsienio kalbų mokymo paslaugas kreipėsi į tris tiekėjus, techninę užduotį suformulavo teisingai ir gavusi pasiūlymus bei juos įvertinusi, pagrįstai laimėtoju pripažino tą, kuris pasiūlė mažiausią kainą. Pareiškėja neturėjo jokio teisinio pagrindo iš naujo vykdyti pirkimą. Anksčiau nurodytose teisės normose aiškiai nurodyta, kad perkančioji organizacija neturi teisės derėtis dėl pateiktų pasiūlymų ar keisti juos. UAB „Baltic Orthoservice“, vykdydama užsienio kalbų mokymo paslaugų pirkimą, nepažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principų. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymi, kad atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai teismo posėdyje negalėjo nurodyti, kokiais būtent konkrečiais veiksmais bendrovė, vykdydama užsienio kalbos mokymo paslaugų pirkimą ir pasirinkdama konkurso laimėtoją, pažeidė minėtus principus (žr. teismo posėdžio protokolą).

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, tarnybinio bendradarbiavimo, efektyvumo, subsidiarumo ir „vieno langelio“ principais.

Pagal to pačio įstatymo 8 str., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Lietuvos vyriausiasis administracinio teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008); „teisės aktas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi tiksliai žinoti, kokią teisei priešingą veiką įvykdė ir kokiu teisiniu pagrindu jam skiriamos poveikio priemonės. Priešingu atveju teisė apsiginti nuo inkriminuojamos veikos tampa iliuzine, pažeidžiama principinė nuostata teisiniuose santykiuose laikytis teisių ir pareigų vienovės. Situacija, kada viešosios teisės srityje viešojo administravimo sistemos subjektas turi daugiau teisių negu pareigų, yra ydinga“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-549/2007); „Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. įpareigoja viešojo administravimo subjektus pagrįsti administracinius sprendimus nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Jeigu iš viešojo administravimo subjekto priimto akto negalima daryti išvados, kokiais faktais ir / ar teisės normomis vadovaujantis šis administracinis aktas buvo priimtas, tokiu atveju įrodyti akto teisėtumą ir pagrįstumą turi aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas, o pastarajam šių aplinkybių neįrodžius toks administracinis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu. Pažymėtina, kad administracinio akto pagrindimas nustatytais faktais ir teisės normomis nebūtinai privalo būti nurodytas pačiame akte, tačiau gali atsispindėti iš kitų su administracinio akto priėmimu susijusių dokumentų“; „individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus, sprendimas, t. y. institucijos valia, neprivalo būti išdėstytas viename teisės taikymo rašytiniame akte“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-03-750/2004; A-444-203/2005, A-63-994/2008).

Remdamasi anksčiau nurodytų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo teisės normų, kontrolieriaus išvados ir pažeidimų projekto protokolo turinio analize, o taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad viešojo administravimo subjekto valia gali būti išreikta ne viename teisės taikymo rašytiniame akte, tačiau pabrėžia, kad kiti su pagrindinio administracinio akto priėmimu susiję dokumentai, esantys jo sudedamąja dalimi, turi būti pagrįsti nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Kontrolieriaus išvada yra Potvarkio, kaip individualaus administracinio akto, kuris pareiškėjai sukelia tiesiogines teisines pasekmes, sudedamoji dalis, tačiau ji nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Apsiribota formaliu nustatytų faktų išdėstymu ir išvados padarymu, kuri visiškai nemotyvuota ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Joje nurodoma, kad ekonomiškai naudingesnis pasiūlymas pagal siūlomą kainą yra UAB „Filora“ pasiūlymas, o ne UAB „Sondrita“ pasiūlymas. UAB „Baltic Orthoservice“ konkurso laimėtoju paskelbė būtent UAB „Filora“. Pareiškėjai su Potvarkiu nepateikiant kartu pažeidimo tyrimo dokumentų (šio fakto neneigia atsakovė, kontrolieriaus išvada bendrovei buvo pateikta tik po to, kaip pareiškėja su skundu kreipėsi į teismą), buvo apribota jos teisė pasiruošti savo teisių gynimui ir tinkamai apsiginti. Nurodyti atsakovės veiksmai prieštarauja gero administravimo principui.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė, neįrodė, jog UAB „Baltic Orthoservice“ pasirinko didesnę kainą pasiūliusį tiekėją ir jai buvo išmokėta didesnė nei priklauso paramos lėšų suma ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, įformintą Potvarkyje, pripažinti netinkamomis 40 431,36 Lt projekto vykdytojo UAB „Baltic Orthoservice“ patirtas anglų kalbos mokymo paslaugų įsigijimo išlaidas. Be kita ko, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Potvarkis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą, t. y. Potvarkis priimtas remiantis kontrolieriaus išvada, kuri nepagrįsta objektyviais duomenimis. Potvarkis, kaip individualus administracinis aktas, kuriame išreikšta viešojo administravimo subjekto valia, priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 str. įtvirtintą įstatymo viršenybės principą ir 8 str. reikalavimus, todėl, remiantis anksčiau nurodytais motyvais bei vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p., jis naikintinas. Pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 88 str. 2 p.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Potvarkis pasirašytas įgalioto viešojo administravimo subjekto (b. l. 50-51). Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymams dėl įgaliojimų suteikimo nėra taikomos Lietuvos Respublikos „Dėl įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įgaliojimo tvarkos“ nuostatos. Įsakymai dėl įgaliojimų suteikimo yra vidaus administravimo dokumentas.

Dėl UAB „Baltic Orthoservice“ patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės.

ABTĮ 44 str. 1 d. reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi pareiškėjos skundas patenkintas visiškai, jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas ir jai priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 2 d., kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti sumokėtą žyminį mokestį, kitas išlaidas dėl skundo surašymo ir padavimo, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

UAB „Baltic Orthoservice“ teismo prašo iš atsakovės priteisti: sumokėtą žyminį mokestį, išlaidas, patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti, ir kita išlaidas, susijusiais su bylos nagrinėjimu.

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą su skundu, sumokėjo už jį sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 2). Iš byloje esančio teisinių paslaugų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-06-03 išrašo matyti, kad advokato teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatė Rūta Čilinskaitė, kuri parengė skundą teismui ir atstovavo bendrovės interesus dviejuose teismo posėdžiuose (b. l. 127-128, 134-135). Patirtoms 1 225 Lt išlaidoms advokato pagalbai apmokėti pagrįsti pateikė sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas ir banko vietinio mokėjimo nurodymus (b. l. 193-196).

ABTĮ 44 str. 6 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas CPK ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 98 str. l d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 p. reglamentuojama, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA).

Rengiant skundą teismui ir atstovaujant pareiškėją teisme galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008-01-01 nustatęs 800 Lt MMA.

Remiantis aptartų teisės normų analize ir ištirtų rašytinių įrodymų visuma, konstatuotina, kad pareiškėjos prašoma iš atsakovės jos naudai priteisti 1 250 Lt patirtų išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas ir jai iš atsakovės priteistina 1 250 Lt už skundo teismui parengimą ir jos atstovavimą dviejuose teismo posėdžiuose. Taip pat priteistinas ir sumokėtas 100 Lt dydžio žyminis mokestis. Iš viso pareiškėjai priteistina 1 350 Lt patirtų teismo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ABTĮ 44 str., 85-87 str., 88 str. 2 p., 89 str. 1 d. 3 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Baltic Orthoservice“ skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valstybės sekretoriaus 2009-02-24 potvarkį Nr. A3-47 „Dėl Europos socialinio fondo finansuojamam projektui „Personalo vystymo projektas: mokymas, naujų darbo vietų kūrimas, kompetencijos ugdymas“ (SFMIS Nr. (duomenys neskelbtini); 2006 m. kovo 6 d. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)) išmokėtų su pažeidimu susijusių lėšų gražinimo“.

Pareiškėjos UAB „Baltic Orthoservice“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patenkinti.

Priteisti pareiškėjai UAB „Baltic Orthoservice“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 350 Lt (penkis šimtus litų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.