- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-11
- Bylos Nr.
- N-444-2693-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. nutarties L. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus įgaliotas pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. Ž. dėl to, kad ji tą pačią dieną, 11 val. 10 min., Taikos pr. – Baltijos pr., Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodama šalutiniu keliu nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir su juo susidūrė, apgadindama abi transporto priemones ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.
Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus (toliau – Institucijos) 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu L. Ž. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį skirta administracinė nuobauda – 150 litų bauda.
II.
Skundu L. Ž. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą, pakeisti padarytos veikos kvalifikaciją ir pakeisti administracinę nuobaudą. Nurodė, kad jos kaltės dėl eismo įvykio nėra, nes kitas vairuotojas pažeidė KET 147 punkto reikalavimus – išvažiuodamas iš pagrindinio kelio privalėjo praleisti jos vairuojamą automobilį. Teigė, kad pirmosios instancijos teismas 2007 m. gruodžio 4 d. nutartyje konstatavo, kad susidūrimas įvyko L. Ž. jau važiuojant sankryžos pirmąja eismo juosta, tačiau ekspertizės akte į šią teismo išvadą nebuvo atsižvelgta. Pažymėjo, jog pačiame ekspertizės akte darytos skirtingos išvados, manė, kad tiek ekspertizę atlikęs ekspertas, tiek komisaras – inspektorius neteisingai traktavo akivaizdų ir teismo patvirtintą faktą – kad eismo įvykis įvyko automobiliui „Ford Windstar“ jau važiuojant žiedu.
III.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. spalio 2 d. nutartimi skundo netenkino ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad L. Ž. kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema, nuotraukomis, ekspertizės aktu bei kitais bylos duomenimis. Teismas nustatė, kad avarija įvyko sankryžoje, kurioje eismas vyksta ratu. Vairuotojas J. B. važiavo Baltijos prospektu antrąja eismo juosta, įvažiavo į sankryžą, ir, nekeisdamas nei eismo juostos, nei važiavimo krypties, ketino išvažiuoti iš sankryžos bei tęsti judėjimą Baltijos prospektu. Kelias, kuriuo važiavo L. Ž., žiedinės sankryžos atžvilgiu yra šalutinis. Vairuotojas, įvažiuodamas į sankryžą iš bet kuriuos eismo juostos visais atvejais privalo vadovautis KET 53 punkto reikalavimais, įsitikinti, kad tai daryti bus saugu. Atsižvelgęs į tai, jog vairuotojas J. B. savo judėjimo krypties nekeitė, teismas laikė, kad jis išvažiavo ne iš kelio, o iš sankryžos. Pažymėjo, kad išvažiuojant iš šios žiedinės sankryžos, visais atvejais išvažiuojama iš pagrindinio kelio, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentą apie tai, kad J. B. pažeidė KET 147 punkto reikalavimus, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas padarė išvadą, automobilis „Ford Windstar“, vairuotas L. Ž., įvažiavęs šalutiniu keliu į sankryžą, privalėjo vadovautis KET 196 punkto reikalavimais ir duoti kelią automobiliui „VW Golf“. Skundo argumentus dėl prieštaravimų ekspertizės akte teismas pripažino nepagrįstais nurodęs, jog vien morfologinė situacijos aplinkybių išraiška neatspindi faktinės situacijos ypatumų. Dėl nustatytų aplinkybių teismas konstatavo, kad L. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį patraukta teisėtai ir pagrįstai.
IV.
Apeliaciniu skundu L. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas nesivadovavo savo 2007 m. gruodžio 4 d. nutartyje padaryta išvada, kad eismo įvykis įvyko pačioje žiedinėje sankryžoje, kada L. Ž. važiavo žiedinės sankryžos pirma eismo juosta, o J. B. iš žiedinės sankryžos antros eismo juostos suko į Baltijos prospektą link Minijos gatvės, taigi susidūrimas įvyko ne L. Ž. įvažiuojant į sankryžą, o jau jai važiuojant šios sankryžos pirmąja eismo juosta. Teigia, jog eismo įvykis įvyko jau apie 50 metrų pavažiavus pirmąja eismo juosta – pagrindiniu keliu, nors apygardos teismas nurodo, kad kelias, kuriuo važiavo L. Ž., žiedinės sankryžos atžvilgiu yra šalutinis. Mano, kad teismas nutartyje tvirtina, jog tas pats kelias vienai transporto priemonei yra pagrindinis, kitai – šalutinis, ir taip teismas įveda naują „sąlyginio – pagrindinio“ kelio kategoriją. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastebėjo, jog J. B. iš pagrindinio kelio išvažiavo į šalutinį kelią, tačiau mano, kad tai nesuteikia teisės nesilaikyti KET 198 punkto reikalavimų. Nurodo, kad dėl nelogiškos transporto priemonių judėjimo tvarkos, ką konstatavo apygardos teismas, nėra atsakinga, o teismo teiginys, kad žiedo pirmoji juosta nėra pagrindinis kelias, prieštarauja KET. Mano, kad skundžiamoje teismo nutartyje padarytos klaidingos išvados, dėl ko priimta neteisinga ir neteisėta nutartis, prieštaraujanti KET, ATPK 7 straipsnio, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 86 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatoms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. B. nesutinka su pareikštais argumentais ir nurodo, kad būtent L. Ž. atsitrenkė į jo vairuoto automobilio galinį dešinį sparną. Teigia, kad važiavo leistinu 50 km/h greičiu, o L. Ž., važiuodama iš šalutinio kelio, turėjo praleisti pagrindiniu keliu važiavusį automobilį. Pažymi, kad iš žiedinės sankryžos išvažinėjo antra eismo juosta, po smūgio automobilis liko stovėti antroje eismo juostoje. Mano, kad apeliantės pateikta schema yra klaidinga.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras nesutinka su pateiktu prašymu, mano, kad apeliantės skundas nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. Ž. surašytas dėl to, kad ji, įvažiuodama į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir su juo susidūrė, taip padarydama pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, kuris numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės teigdama, jog eismo įvykis įvyko jai jau važiuojant pagrindiniu keliu, todėl kito automobilio vairuotojas, sukdamas į dešinę, turėjo laikytis KET 198 punkto įtvirtintos dešinės pusės taisyklės ir praleisti jos vairuotą transporto priemonę.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal KET, galiojusių pažeidimo padarymo metu, 196 punktą, nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Apeliantė teigia, kad J. B. vairuotas automobilis, sukdamas į dešinę iš pagrindinio kelio, turėjo praleisti jos vairuotą transporto priemonę, jau įvažiavusią į pagrindinio kelio pirmą eismo juostą. Tačiau pažymėtina, kad dar prieš įvažiuodama į pagrindinį kelią iš šalutinio apeliantė turėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu ir praleisti pagrindiniu keliu važiavusias transporto priemones, t. y. laikytis KET 53 ir 196 punktų reikalavimų. Byloje esantis ekspertizės aktas patvirtino, jog būtent tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, keldamas grėsmę eismo saugumui, įvažiavo į pagrindinį kelią nepraleisdamas pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės, sąlygojo eismo įvykio kilimą (b. l. 36 – 36). Tokią įvykio versiją patvirtina ir Institucijos pateikta eismo įvykio vietos schema, su kuria apeliantė sutiko ją pasirašydama, bei apeliantės pateikta eismo įvykio vietos schema, iš kurių matyti, jog L. Ž. atsitrenkė į J. B. vairuoto automobilio dešinės pusės galinę dalį (b. l. 17, 73). Taigi byloje esančia medžiaga nustatyta, jog būtent apeliantės padarytas KET 196 punkto reikalavimų pažeidimas sąlygojo eismo įvykio kilimą, kas atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją. Todėl tai, jog eismo įvykis kilo apeliantei jau įvažiavus į pagrindinio kelio pirmą eismą juostą, L. Ž. atsakomybei nagrinėjamu atveju reikšmės neturi.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytų išvadų interpretavimu. Teismo nutartyje aiškiai ir suprantamai nurodyta, kad šalutiniu keliu laikytinas kelias, kuriuo L. Ž. važiavo žiedinės sankryžos atžvilgiu prieš įvažiuodama į pagrindinio kelio pirmą eismo juostą. Todėl apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pirmą eismo juostą žiedinėje sankryžoje laikė šalutiniu keliu, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, pastebėtina, jog apeliantė sau naudingą 2007 m. gruodžio 4 d. pirmosios instancijos teismo nutarties išvadą ištraukė iš konteksto, neatsižvelgdama į tai, jog pirmosios instancijos teismas apeliaciniame skunde pažymėtą aplinkybę nurodė kaip L. Ž. ir J. B. policijos pareigūnams duotų paaiškinimų po eismo įvykio esmę (b. l. 30 – 31).
Byloje surinkti įrodymai – administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 12), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 13, 14), L. Ž. ir J. B. paaiškinimai (b. l. 15, 16), eismo įvykio vietos schema (b. l. 17), įvykio vietos nuotraukos (b. l. 22 – 27), Ekspertizės aktas Nr. 11K-106(08) (b. l. 35 – 36), nukentėjusiojo J. B., policijos pareigūno A. T. ir eksperto D. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai (b. l. 60 – 62) neabejotinai patvirtina, kad L. Ž., 2007 m. rugpjūčio 21 d., Taikos – Baltijos prospektų sankryžoje, Klaipėdoje, įvažiuodama į pagrindinį kelią iš šalutinio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio ir su juo susidūrė, taip padarydama pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, tai yra pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti teismo nutarties apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. Ž. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.