- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-09
- Bylos Nr.
- e2-19059-466/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13408-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pašvenskas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „SEB“
- Atsakovas
- L. L.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „SEB“ bankas ieškinį atsakovei L. L. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „SEB“ bankas prašė teismo priteisti iš atsakovės L. L. 5714,28 Eur skolą (negrąžintą kreditą), 658,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 47,55 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovei ieškinys su priedais įteikti 2019 m. liepos 8 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė su ieškove 2016 m. rugpjūčio 29 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 15L1618053199-61, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 5000,00 Eur kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2021 m. rugpjūčio 20 d. Atsakovė taip pat įsipareigojo mokėti ieškovei metinę palūkanų normą (10,90 procentų) už naudojimąsi paskola bei mokėti 0,05 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą sumokėti įmokas dieną. Atsakovė, ieškovės teigimu, kredito grąžinimo terminų nesilaikė, paimto kredito negrąžino, todėl ieškovė 2019 m. vasario 3 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovės teigimu, po sutarties nutraukimo atsakovės įsiskolinimas yra 3641,04 Eur negrąžintos paskolos suma, 325,26 Eur palūkanos, 28,28 Eur delspinigiai.
Taip pat 2016 m. gruodžio 29 d. atsakovė su ieškove sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 151618054950-67, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 2500,00 Eur kreditas, nustatant dalinius kredito grąžinimus bei galutinį jo sugrąžinimo terminą iki 2021 m. gruodžio 20 d. Atsakovė taip pat įsipareigojo mokėti ieškovei metinę palūkanų normą (16,30 procentų) už naudojimąsi paskola bei mokėti 0,05 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą sumokėti įmokas dieną. Atsakovė, ieškovės teigimu, kredito grąžinimo terminų nesilaikė, paimto kredito negrąžino, todėl ieškovė 2019 m. vasario 3 d. vienašališkai nutraukė sutartį. Ieškovės teigimu, po sutarties nutraukimo atsakovės įsiskolinimas yra 2073,24 Eur negrąžintos paskolos suma, 333,65 Eur palūkanos, 19,27 Eur delspinigiai.
Byloje duomenų, kad atsakovė minėtas sumas ieškovei būtų sumokėjusi, ar ginčijusi vienašališką sutarties nutraukimą, nėra (CPK 178 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovei iš atsakovės priteistina 5714,28 Eur negrąžinta paskola (vartojimo kreditas) ir 658,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Ieškovė apskaičiavo dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės atsakovei mokėtinus 47,55 Eur delspinigius (28,28 Eur delspinigių pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 15L1618053199-61, ir 19,27 Eur delspinigių pagal vartojimo kredito sutartį Nr. Nr. 151618054950-67), už kiekvieną pradelstą dieną buvo skaičiuojami 0,05 procentų dydžio delspinigiai nuo visos pradelstos sumokėti sumos, už pradelstas 180 dienas. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, iš atsakovės priteisiant 47,55 Eur dydžio delspinigius.
Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (6420,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 144,00 Eur žyminis mokestis ieškovės AB „SEB“ bankas, naudai.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (5,37 Eur) priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 5714,28 Eur skolą (negrąžintą kreditą), 658,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 47,55 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanas už priteistą sumą (6420,74 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 144,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „SEB“ bankas, į. k. 112021238, naudai.
Priteisti iš atsakovės L. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,37 Eur valstybės naudai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).
Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.
Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.