Kauno apylinkės teismo sprendimas

2012-01-10 · Civilinė byla Nr. 2-1773-568/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-10
Bylos Nr.
2-1773-568/2012
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-09196-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Odeta Ragauskienė
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
R. J.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijai
Civilinė byla Nr.2-1773-568/2012Teisminio proceso Nr. 2-05-3-09196-2011-9
Procesinio dokumento kategorija:4.1;4.7; 116.1;(S)KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 10 d. Kaunas
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Odeta Ragauskienė,sekretoriaujant Simonai Stašinskei,

dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, atsakovei R. J..

nedalyvaujant trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovei R. J., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė L. M. pateikė teismui ieškinį (b.l.3-4), kuriuo prašo pripažinti jai teisę be R. J. sutikimo rengti ir gauti dokumentus savavalinės statybos – stogo dangos, stoglangių ir gyvenamojo namo apkalimo plastikinėmis dailylentėmis, įteisinimui ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė L. M. ieškinyje ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakove yra bendraturtės žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). 2006 metais ji gyvenamojo namo seną stogo dangą pakeitė į naują metalinę dangą, kadangi stogo danga buvo supuvusi ir per stogą į patalpas bėgo vanduo. Stogo dangą buvo būtina pakeisti, kad apsaugoti jai priklausantį turtą. Kartu keičiant stogo dangą buvo įrengti 4 stoglangiai bei padaryta fasado apdaila iš plastikinių lentelių. Keičiant stogo dangą ir įrengiant stoglangius nežinojo, kad reikalingas ieškovės sutikimas, todėl prieš atlikdama šiuos darbus atsakovės sutikimo negavo, nors ji matė, jog tokie darbai atliekami. Be to, dengiant stogą atsakovė R. J. jokių prieštaravimų nereiškė, o tik atvykusi nufotografavo atliekamus darbus. Vėliau paaiškėjo, kad R. J. darytos nuotrauka yra statybos priežiūros inspekcijoje. 2010 m. liepos mėn. 16 d. buvo surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2010 m. gruodžio mėn. 21d. ji kreipėsi į valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos valstybinės priežiūros skyriaus Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių dėl pasikeitus įstatymo nuostatoms naujo reikalavimo įteikimo. 2010 m. gruodžio mėn. 29 d. vėl buvo surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2011m. kovo mėn. 29 d. pareiškimu ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu duoti notariškai patvirtintą sutikimą įteisinti savavališkos statybos darbus iki 2011 m. balandžio mėn. 01 d. Tačiau atsakovė nedavė sutikimo, nenurodydama argumentų, kodėl atsisako duoti tokį sutikimą. Mano, kad atsakovė nepagrįstai atsisako duoti sutikimą, kadangi pakeista stogo danga, įstatyti stoglangiai bei namo apkalimas lentelėmis nepažeidžia atsakovės teisių ( b.l. 3-4,).

Ieškovės atstovė advokatė Rasa Užkuraitienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas ir turi būti tenkintinas. Byloje pateiktas reikalavimas pašalinti savavalinės statybos padarinius – stoglangius ir apkalimą namo lentelėmis, tačiau priimti Statybos įstatymo 28 str., 23 str. pakeitimai, kurie numato, kad asmenys, kurie atliko savavalinę statybą, turi teisę kreiptis į Statybos inspekciją dėl statybą leidžiančių dokumentų išdavimo. Yra nustatyta, kad ieškovės atlikti darbai tai yra savavalinė statyba. Ieškovė nori pasinaudoti savo teise ir įteisinti savavalinę statybą. Bet turi būti bendraturtės sutikimas. Ieškovė tam, kad išspręstų ginčą taikai, 2011-03-29 kreipėsi su prašymu duoti notariškai patvirtintą sutikimą įteisinti savavališkos statybos darbus. Į minėtą raštą atsakovė atsakė 2011-03-31 ir nurodė, kad sutikimą duos vėliau, pasitarusi su specialistais. Tačiau vėliau sutikimo nedavė, nenurodė motyvų, kodėl negali duoti sutikimo.. LAT yra išaiškinęs 2004-11-14 civilinėje byloje Nr.: 3K-3-600/2004, 2009-03-20 civilinėje byloje 2K-3-132/2009, kad kitas bendraturtis negali neduoti sutikimo, o sutikimas gali būti neduodamas tik tada, kai kapitalinis remontas ar rekonstrukcija pažeidžia bendraturčio teises. Stogo dangos keitimas nepažeidžia atsakovės teisų, Atsakovė nurodė, kad jeigu ieškovė nepašytų už jį mokėti, tai jis jos teisių nepažeistų. Pats faktas – stoglangių įrengimas, negali pažeisti atsakovės teisių ir nepažeidžia, todėl atsisakymo duoti sutikimą argumentai yra nepagrįsti. Atsakovė nurodė, kad apkalimas dailylentėmis pažeidžia jos teises, nes tai nesveika namui, bet nepateikė jokių tą patvirtinančių įrodymų. CPK 178 str. nuodo, kad šalys turi nurodyti įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Lentelės yra sertifikuotas gaminys, ir argumentai, kad tai yra nesveikos lentelės, nepagrįsti, nes atsakovė nepateikė tą pagrindžiančių duomenų. Sutikimas neduodamas, ne todėl, kad pažeidžia atsakovės teises, bet todėl, kad ieškovė nėra davusi sutikimo atlikti namo verandos rekonstrukciją, todėl prašo ieškinį tenkinti, leisti ieškovei gauti statybą leidžiančius dokumentus be bendraturtės sutikimo – stogo dangos, stoglangių ir apkalimo dailylentėmis įteisinimui, taip pat priteisti iš atsakovės ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovė R. J. savo atsiliepime (b.l.58-59) ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu ir nurodė, kad ji kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją įvertinti, ar tai nėra savavalinė statyba. Ieškovė, gavusi savavalinės statybos aktą ir reikalavimą pašalinti savavalinės statybos padarinius, atsiuntė per notarą projektą ir pareikalavo 2 dienų laikotarpyje atsakymą pateikti. Ji niekur nerašė, kad sutikimą duos vėliau, atsakymo kopija yra pridėta prie bylos. Savo atsakyme nurodė, kad reikia bendrai diskutuoti apie rekonstrukcijų vykdymą (duomenys neskelbtini) name: pietinės verandos rekonstrukciją, mansardos rekonstrukciją ir stogo dangos keitimą, ir rasti bendrą kompromisą, nes ji nuo 2006 m. kovoja teismuose dėl rekonstravimo verandos. Veranda yra avarinės būklės, ji susmegusi į žemes, supuvusi, bet ieškovė pasikeitė tik savo stogo ir savo verandos dangą. Ji teigia, kad balkonas jos, bet ji juo nesirūpina. 2003 m. remonto nuotrauka yra po remonto. Remontą inicijavo M. po to, kai ji priekinę frontalinę namo dalį atrestauravo, nudažė ir tada pradėjo matytis nušiurusi jos namo dalis. Darbuotojams nuvalius visus dažus, padengus stogą gruntu, namas atrodė puikiai, ir nebuvo pasakyta, kad yra supuvimas. Be to, ieškovės pateiktame projekte yra daug neatitikimų, nurodyta kad rekonstruojamas sodo namas, nors namas nėra sodo namas. Be to, vietoje mansardos buvo žymimas antras aukštas, taip pat panaikinamas ventiliacinis vamzdis iš jos vonios, tuo pažeidžiamos jos teisės. M. neduoda jai sutikimo įrengti vonią rekonstruotoje verandoje. Ieškovės pateiktame projekte taip pat nepateikti projektiniai sprendiniai, aiškinamasis raštas, brėžiniai, skaičiavimai, neįvardintos medžiagos. Po šios bylos atsivers kelias kitai bylai – turėtų išlaidų už statybines medžiagas priteisimo. Kadangi ieškovė nedavė sutikimo rekonstruoti namą, todėl ir ji atsakyme akcentavo, kad reikia bendru susitarimu spręsti namo rekonstrukcijos klausimą, kadangi ieškovė tvarko tik jai priklausančią namo dalį ir įjungia ją į savo remonto išlaidų kompensavimą bei į projekto autorių užsakovą. Stoglangio įrengimas ir neparodymas projekte ventiliacijos kanalo pažeidžia jos teises, kadangi ventiliacinis kanalas yra įrengtas anksčiau nei stoglangiai. Be to, apkalimas plastikinėm dailylentėm kenkia mediniam namui, jis nekvėpuoja.

Trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai ir laiku ( b.l.130 ). Savo atsiliepime į ieškinį (b.l.63-65) trečiojo asmens atstovas nurodė, kad jų nuomone atsakovė šioje byloje turi įrodyti, jog atlikti kapitalinio remonto darbai gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), iš tiesų pažeistų jos teises, pakeistų jos gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki atliktų darbų, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Atsakovei neįrodžius šių aplinkybių, ieškinio reikalavimas, jį patikslinus, galėtų būti tenkinamas. Prašo teismą dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Neginčijamai nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), bendrasavininkės. Ieškovei nuosavybės teise prikalsto 356/475 dalys žemės sklypo ir 75/100 dalys gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, o atsakovei priklauso 119/475 dalys žemės sklypo ir ¼ dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų (b.l. 35-36). Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą ar atsikirtimus (LR CPK 177,178 str.), o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR CPK 185 str. 1d.).

Ieškovė L. M. 2006 metais pakeitė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), seną stogo dangą į naują metalinę dangą, įrengė 4 stoglangius bei namo fasadą padarė iš plastikinių lentelių, ką patvirtina Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos surašytas 2010-06-30 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-20-100630-00036 (b.l. 16-18). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010-07-16 ir 2010-12-29 surašė ieškovei reikalavimus iki 2011-04-01 pašalinti savavališkos statybos padarinius – išmontuoti 4 stoglangius, vietoje plastikinių dailylenčių įrengti medines, pakeisti stogo dangą į buvusią ( b.l. 9-11). Taip pat ieškovei buvo išaiškinta, kad ji turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumentus išdavimo.

2011-04-12 ieškovė kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos prašydama pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, kadangi ji nespėjo gauti bendrasavininkės sutikimo ( b. l. 8).

2010-10-01 įsigaliojusio LR statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje yra numatyta teisė parengti projektinę dokumentaciją teisės aktų nustatyta tvarka ir gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype, kuriame nustatyta savavališka statyba, tokie statinio rekonstravimo ar remonto darbai yra galimi pagal galiojančius teisės aktus. Ieškovės pateiktame atliktų statybos darbų techniniame projekte nurodyta, kad ieškovės siekiami įteisinti statybos darbai yra laikytini kapitalinio remonto darbais ( b.l. 14-15). Todėl norint įteisinti minėtus kapitalinio remonto darbus būtinas statinio bendraturčių sutikimas ( LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalies 4 punktas).

Ieškovė 2011-03-29 pareiškimu kreipėsi į atsakovę prašydama duoti notariškai patvirtintą sutikimą įteisinti savavavališkos statybos darbus. 2011-03-31 pareiškimu atsakovė nurodė, kad per ieškovės duotą terminą nespės gauti specialistų išvadų, todėl negali duoti atsakymo ( b.l. 7). Savo atsiliepime bei teismo posėdžio metu atsakovė nurodo, kad atsisako duoti sutikimą įteisinti savavališkos statybos darbus pagal pateiktą projektą, kadangi jame daug klaidų, be to, ieškovei nebuvo reikalo atlikti kapitalinio remonto.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui ir naudojimui. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, kai pastarieji nesusitaria dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, konkrečiai nagrinėjamoje byloje - teisę rekonstruoti (statyti priestatą) bendrą daiktą, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi.

Pagal susiformavusią Lietuvos Aukščiausio teismo praktika, bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų lemiami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kt. Bendraturčio teisei padidinti bendrąją nuosavybę įgyvendinti būtinos sąlygos – kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant ar perstatant, yra tarpusavyje susijusios. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Č. V. v. A. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-1064/2003). Bendraturtis negali neduoti sutikimo, o sutikimas gali būti neduodamas tik tada, kai kapitalinis remontas ar rekonstrukcija pažeidžia bendraturčio teises. Vien tarp bendraturčių susiklostę konfliktiniai tarpusavio santykiai ir ginčai dėl kitų dalyku, negali būti pagrindu neduoti bendraturčiui sutikimo įstatymo nustatyta tvarka įteisinti rekonstrukciją. Nagrinėjamu atveju atsakovė nepateikė ir teismo neprašė išreikalauti jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės atliktas namo kapitalinis remontas iš esmės pažeidė ar ateityje gali kaip nors esminiai pažeisti atsakovės, kaip namo bendrasavininkės, teises.

Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės ieškinys tenkintinas.

Ieškinį patenkinus iš atsakovės R. J. priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovei – jos sumokėtas žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, bei pašto išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu ( LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 88 str. 1d., 3p., 6 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 str., teismas,

n usprendžia:

ieškinį patenkinti pilnai

Pripažinti L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) teisę be R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) sutikimo rengti ir gauti dokumentus savavalinės statybos – stogo dangos, stoglangių ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), apkalimo plastikinėmis dailylentėmis, įteisinimui.

Priteisti iš atsakovės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ieškovės L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv (duomenys neskelbtini), naudai – 317,00 Lt ( vieną šimtą trisdešimt septynis litus 00 ct) žyminį mokestį ir 1680,00 Lt ( vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt litų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovės R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybei – 11,00 Lt ( vienuolika litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, įm. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Odeta Ragauskienė