Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-10-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1475-479/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-24
Bylos Nr.
2A-1475-479/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žydrūnas Bertašius (pirm.), Alona Romanovienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
E. I., S. Š.
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 129.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1475-479/2013Procesinio sprendimo kategorijos: 121.21, 129.2 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. spalio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. I. ir S. Š. ieškinį atsakovams antstoliui J. P., UAB „PROMANO LIT“, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų Nordea Bank Finland Plc, BTA Insurance Company“ SE dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir ieškovo E. I. apeliacinį skundą dėl 2013-05-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai E. I., S. Š. 2012-06-21 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Ieškovai nurodė, kad 2011-09-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi buvo nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių įkeistą butą, esantį (duomenys neskelbtini), hipotekos lakšte įvertintą 340 000,00 Lt, nuosavybės teise priklausiusį ieškovui E. I.. 2012-01-25 trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc nurodytą nutartį pateikė vykdyti atsakovui antstoliui J. P.. Atsakovas J. P. vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti ir patvarkymą dėl vykdymo pradėjimo nusiuntė ieškovui E. I. į (duomenys neskelbtini), tai yra 2011-09-26 nutartyje nurodytu adresu. Patvarkymas ieškovui E. I. nebuvo įteiktas, teismui grąžintame dokumente buvo nurodyta, kad ieškovas dokumento nepasiėmė iš pašto įstaigos. 2012-01-30 atsakovas J. P. priėmė patvarkymą skirti ekspertizę ieškovui priklausiusio buto vertei nustatyti, pavedant ekspertizę atlikti UAB „Ober-Haus“. Atsakovo priimtas patvarkymas buvo išsiųstas ieškovui E. I. nutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Šis patvarkymas taip pat nebuvo įteiktas ieškovui. 2012-03-19 turto vertintoja UAB „Ober-Haus“ pateikė atsakovui J. P. ekspertizės aktą, kuriame buvo nurodyta ginčo buto rinkos vertė - 95 000,00 Lt. Tą pačią dieną atsakovas J. P. surašė turto arešto aktą, nurodė ekspertizės akte nurodytą ginčo turto pardavimo iš varžytynių pradinę vertę, tai yra 76 000 Lt, ir aktą išsiuntė vykdymo proceso dalyviams. Turto arešto aktas ir pranešimas dėl turto arešto akto nebuvo įteikti ieškovui E. I.. Atsakovas J. P. turto varžytynes paskyrė 2012-05-11 11 val.

2012-05-11 ieškovas S. Š., sužinojęs apie turto varžytynes, sumokėjo dalyvio mokestį ir iki varžytynių pradžios nuvyko į antstolio J. P. kontorą. Ieškovui buvo liepta palaukti koridoriuje, o po kiek laiko buvo pranešta, jog turto varžytynės jau pasibaigė. Ieškovui buvo pranešta ir tai, kad butas parduotas už 79 500 Lt atsakovei UAB „Promano LIT“.

Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas J. P., atlikdamas vykdymo veiksmus, pažeidė ieškovo E. I. teises, nes varžytynių metu ginčo buto rinkos kaina buvo 180 000 Lt, o butas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą. Atsakovas neįvertino aplinkybės, jog 2008-10-10 VĮ „Registrų centras“ nustatė ginčo buto rinkos vertę 192 853 Lt. Atsakovas J. P. nepagrįstai vadovavosi ekspertizės aktu, nes ekspertizė buvo atlikta jau pagerėjus ekonominei situacijai ir buto vertė turėjo būti žymiai didesnė. Be to, turto vertinimas buvo atliktas neapžiūrėjus buto apdailos ir jo individualių savybių. UAB „Ober-Haus“ vertintojai nėra įrašyti teismo ekspertų sąraše ir atsakovo J. P. paskirtos ekspertizės atlikti negalėjo. Ieškovo užsakymu UAB „Lituka“ atliko turto įvertinimą ir nustatė jo vertę 180 000 Lt, tai yra vertė artima VĮ „Registrų centras“ pateiktam įvertinimui. Buto pardavimas už mažesnę kainą nulemia varžytynių akto pripažinimą negaliojančiu.

Ieškinyje nurodyta ir tai, kad ieškovas S. Š. laiku sumokėjo varžytynių dalyvio mokestį, nuvyko į varžytynių vietą, tačiau jam buvo liepta palaukti ir ieškovui pranešta tik apie varžytynių pasibaigimą. Dėl tokių atsakovo J. P. veiksmų ieškovui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti varžytynėse, ieškovas 2012-05-11 11 val. 10 min. pradėjo rašyti pretenziją atsakovui J. P. bei ją pateikė. Kadangi ieškovas buvo nepagrįstai pašalintas iš varžytynių, ieškovas S. Š. taip pat prašė pripažinti varžytynes negaliojančiomis.

Šalies argumentai

Ieškovai prašė teismo prašė pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę UAB „PROMANO LIT“ grąžinti ieškovui E. I. butą, esantį (duomenys neskelbtini), įpareigoti atsakovą J. P. grąžinti atsakovei UAB „PROMANO LIT“ už ginčo butą sumokėtas lėšas.

Žemesnės instancijos teismas

2013-05-15 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovų ieškinys atmestas. Teismas konstatavo, jog vykdymo procese ieškovo E. I. teisės nebuvo pažeistos, nes atsakovas J. P. teisėtai paskyrė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę ir pagrįstai ja vadovavosi. Ieškovas E. I. neįrodė imperatyvių įstatymo pažeidimų, dėl kurių varžytynių aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu. Teismas konstatavo ir tai, kad ieškovas S. Š. nebuvo rūpestingas, atidus, per vėlai sumokėjo varžytynių dalyvio mokestį, pavėlavo į varžytynes ir ieškovo teisės dalyvauti varžytynėse nebuvo pažeistos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas E. I. prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Ieškovas nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas J. P. privalėjo skirti papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, nes ekspertinis įvertinimas vykdymo procese žymiai skyrėsi nuo ankstesnio šio buto įvertinimo, vertinamas turtas nebuvo apžiūrėtas, ekspertizę atliko neturintys tokios teisės asmenys. Teismas privalėjo įvertinti tai, kad atsakovė UAB „Promano LIT“ ir ekspertizę atlikusi UAB „Ober-haus“ yra susijusios įmonės. Teismas privalėjo įvertinti, kad teismo ekspertizės išvados patvirtino didesnę šio buto vertę ir teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-211/2007, Nr. 3K-7-90/2009). Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui siųsti procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti adresatui.

Atsiliepimas

Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai J. P., UAB „Promano LIT“, trečiasis asmuo BTA Insurance Company“ SE prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Ieškovas skunde nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas J. P. privalėjo skirti papildomą ekspertizę turto vertei nustatyti, nes ekspertinis įvertinimas žymiai skyrėsi nuo ankstesnio šio buto įvertinimo. Ši skundo nuostata nėra pagrįsta. LR CPK 681 str. yra nustatyta antstolio teisė skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl areštuoto turto vertės. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo butą VĮ „Registrų centras“ įvertino 2008 metais, o butas privalėjo būti parduodamas iš varžytynių praėjus ilgam laikotarpiui, tai yra 2012 metais. Taigi atsakovas J. P. pagrįstai paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti. Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovo nurodytus argumentus dėl butų rinkos pokyčių gali įvertinti turintys specialių žinių asmenys (LR CPK 681 str.). Byloje nėra pateikta duomenų, kad UAB „Ober-haus“ neturi teisės atlikti turto vertės nustatymą. Taigi atsakovas J. P. pagrįstai paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti ir pavedė ekspertizę atlikti specialių žinių turintiems asmenims. Ta aplinkybė, kad turto vertė, nurodyta 2008 metais VĮ „Registrų centras“, skyrėsi nuo UAB „Ober-haus“ nurodytos vertės, tik patvirtina atsakovo J. P. veiksmų teisėtumą, praėjus ilgesniam laikotarpiui turto vertė galėjo pasikeisti ir tai patvirtino UAB „Ober-haus“ atlikto įvertinimo išvados. Skunde nenurodyta teisėtų argumentų, dėl kurių atsakovas J. P. turėjo abejoti UAB „Ober-haus“ atliktu turto įvertinimu bei paskirti papildomą ekspertizę. Akivaizdu, kad papildomos ekspertizės paskyrimas būtų užvilkinęs vykdymo procesą, padidinęs vykdymo išlaidas. Būtina įvertinti ir tai, kad vykdymo proceso dalyviai neginčijo UAB „Ober-haus“ atlikto įvertinimo. Taigi negalima konstatuoti, jog atsakovas J. P. netinkamai taikė įstatymo reikalavimus nustatant ginčo buto vertę (LR CPK 178 str.).

Ieškovas skunde nurodė ir tai, kad UAB „Ober-haus“ įvertinimas yra neteisėtas, nes nebuvo atsižvelgta į individualius buto požymius, kurie padidino turto vertę. Atsižvelgtina į tai, kad LR CPK 681 str. nėra nuostatų dėl to, kad turtas turi būti įvertinamas atsižvelgiant į visus vertinamo turto požymius. Įstatymo leidėjas įpareigoja atsižvelgti į turto nusidėvėjimą, vykdymo proceso dalyvių nuomones. Akivaizdu tai, kad ieškovas turto vertinimo procesu nesidomėjo, o UAB „Ober-haus“ atsižvelgė į objektyvius požymius: ginčo buto vietą, kvartalo infrastruktūrą (b. l. 27,28 t. 1). Būtina įvertinti ir tai, kad ieškovas nepateikė teismui įrodymų apie individualius buto požymius, žymiai padidinančius jo vertę. Taigi galima konstatuoti, kad UAB „Ober-haus“ atliktas įvertinimas yra objektyvus ir teisėtas.

Ieškovas skunde nurodė, kad UAB „Ober-haus“ turto vertintojai A. S. bei R. V. nėra įrašyti į teismo ekspertų sąrašą ir jie neturėjo teisės atlikti turto įvertinimą. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Akivaizdu tai, kad ekspertizę turto vertei nustatyti paskyrė antstolis, bet ne teismas. LR CPK 682 str. taip pat nėra nustatyta, kad vykdymo procese ekspertizę privalo atlikti tik teismo ekspertai. Taigi antstolis pagrįstai paskyrė UAB „Ober-haus“ atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę.

Ieškovas skunde nurodė, kad teismas privalėjo įvertinti, jog byloje paskirtos teismo ir vykdymo procese atliktos ekspertizių išvados skiriasi 38 procentais ir tai patvirtina antstolio padarytus įstatymo pažeidimus. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Akivaizdu tai, kad UAB „Ober-haus“ ginčo butą įvertino 95 000 Lt (b.l. 39 t. 1). Teismo ekspertė L. C. nustatė, kad ginčo buto vertė nurodytu laikotarpiu galėjo būti 128 000 Lt (b. l. 182 t. 2). Taigi ir teismo ekspertė negalėjo tiksliai nurodyti realios ginčo buto vertės bei ji pateikė teismui tik tikėtiną išvadą. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad 2012-04-06 pranešimas dėl turto pardavimo iš varžytynių buvo įteiktas ieškovui E. I. (vykd. b. l. 91-92). Nurodytame pranešime buvo nurodoma, už kokią kainą bus paduodamas ieškovui priklausantis butas. Ieškovas atsakovo 2012-04-06 priimto patvarkymo nustatyta tvarka neskundė. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas pagrįstai vadovavosi vykdymo procese atliktos ekspertizės išvadomis ir teismo paskirto ekspertizė neįrodo atsakovo J. P. neteisėtų veiksmų.

Skunde nurodyta, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Su šia skundo nuostata sutikti taip pat negalima. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nr. 3K-7-90/2009 nurodyta, kad antstolis turi įvertinti, ar byloje turimas ir ekspertizės metu gauti įvertinimai iš esmės skiriasi. Nagrinėjamoje byloje ginčo buto VĮ „Registrų centras“ įvertinimas buvo atliktas 2008 metais, todėl antstolis pagrįstai nepripažino šio įvertinimo turinčiu įrodomąją galią sprendžiant dėl turto vertės 2011 metais. Taigi antstoliui dėl atliktos ekspertizės nustačius turto rinkos vertę, skolininkui neginčijant šio įvertinimo, antstolis nepažeidė skolininko teisių ir tai pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Nr. 3K-3-211/2007 nurodyta, kad antstolis privalo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, jeigu antstoliui yra žinoma apie turto rinkos pokyčius ir nuo turimų turto įvertinimų yra praėjęs ilgesnis laikotarpis. Atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamoje byloje antstolis paskyrė ekspertizę, nustatė realią turto kainą ir formuojamos teismų praktikos reikalavimų jis nepažeidė.

Skunde nurodyta ir tai, kad teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, jog kad atsakovė UAB „Promano LIT“ ir ekspertizę atlikusi UAB „Ober-haus“ yra susijusios įmonės. Atsižvelgtina į tai, kad antstolis turi siekti, kad vykdymo procese nebūtų pažeistas objektyvumo principas (LR CPK 634 str.). Ieškovas byloje neįrodė, kad antstoliui buvo žinoma apie atsakovės UAB „Promano LIT“ ir ekspertizę atlikusios UAB „Ober-haus“ dalyvių santykius. Taigi atsakovas J. P. turėjo teisę pasiūlyti UAB „Ober-haus“ atlikti ekspertizę, ši įmonė deklaravo sąžiningą pareigų atlikimą, turto varžytynių paskelbimo bei vykdymo tvarka nebuvo pažeista. Akivaizdu ir tai, kad varžytynėse dalyvavo tik du dalyviai, tai yra įrodymas, jog ginčo buto pardavimas už antstolio nurodytą vertę atitiko realią turto vertę, todėl negalima konstatuoti, jog turto įvertinimas buvo atliktas neobjektyviai.

Ieškovas skunde nurodė ir tai, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovui siųsti procesiniai dokumentai nebuvo tinkamai įteikti adresatui. Ši skundo nuostata taip pat nėra pagrįsta. Vykdomoje byloje yra pateikti duomenys, kad apie turto pardavimą iš varžytynių asmeniškai buvo pranešta ieškovui (vykd . b. l. 91-95). Pranešimai dėl turto arešto ieškovui buvo siunčiami atsakovui J. P. žinomais dviem ieškovo buvimo vietos adresais, tačiau registruoti laiškai buvo grąžinti neįteikti (vykd. b. l. 78-88). Tai patvirtina, kad atsakovas J. P. įvykdė LR CPK 604 str. reikalavimus dėl vykdymo proceso dalyvių informavimo apie antstolio atliekamus veiksmus ir ieškovo teisių antstolis nepažeidė.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad teismas priėmė pagrįstą sprendimą ir jis paliekamas galioti (LR CPK 326 str. 1 p.).

Kadangi atsakovas J. P. pateikė pagrįstą prašymą dėl 700 Lt priteisimo už atsiliepimo pateikimą, šis atsakovo prašymas tenkintinas (LR CPK 98 str.). Trečiasis asmuo Nordea Bank Finland Plc pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovo 2 752,75 Lt už atsiliepimo pateikimą. Teismas įvertina tai, kad šios išlaidos viršija rekomenduojamą dydį, kuris numato maksimalų 1 500 Lt išlaidų atlyginimą. Būtina įvertinti ir tai, kad LR CPK 98 str. nustato šalių atstovų išlaidų atlyginimą. Taigi trečiojo asmens prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo privalo būti vertinamas atsakingai, turi būti atsižvelgiama, ar dėl trečiojo asmens atstovavimo nebus pažeistas LR CPK 7 str. nustatytas ekonomiškumo principas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylos medžiagos nėra daug, iš ieškovo trečiajam asmeniui pirmosios instancijos teismas jau priteisė 2 154,75 Lt atstovavimo išlaidoms atlyginti, todėl 700 Lt atstovavimo išlaidų dydis nepažeis LR CPK 98 str. nuostatų bei nustatytų rekomendacijų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1 d., teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo E. I. atsakovui J. P. 700 Lt atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Priteisti iš ieškovo E. I. trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc 700 Lt atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjos Alona RomanovienėVirginija Nijolė Griškevičienė