- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- 1-276-1225/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01597-2024-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Pupšytė
- Kaltinamasis
- M. R.
- Nukentėjusysis
- M. Č.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, teistas:
1) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir paskirta 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso išdirbant 80 (aštuoniasdešimt) valandų nemokamų darbų. Iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2023 m. gegužės 22 d.;
2) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 75 MGL (3 750 Eur) baudos bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. R. paskirta 50 (penkiasdešimt) MGL (2 500 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta visiško sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – 50 MGL (2 500 Eur) bauda ir 4 (keturi) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų visuomenės labui, iš viso išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų visuomenės labui. Iš probuojamųjų asmens duomenų registro išregistruotas 2023 m. spalio 24 d.
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi M. R. 2023 m. balandžio 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 80 (aštuoniasdešimt) valandų viešųjų darbų bausmė pakeista į 13 MGL (650 Eur) dydžio baudą.
3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2024 m. vasario 14 d. nuosprendžiu, pagal BK 183 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi 2023 m. birželio 1 d.) ir paskirta 30 MGL (1 500 Eur) baudos bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2023 m. spalio 18 d.14.00 val. iki 2023 m. spalio 19 d. 13.30 val. (viena para), kai viena laisvės atėmimo diena prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (1:2) ir laikyta, jog neatlikta bausmės dalis yra 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 4 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. R. 2023 m. gruodžio 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, tikslu apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą, iš judriojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) paskambinęs nukentėjusiajam M. Č., šį įtikino už 180 Eur pirkti tariamai jo (nukentėjusiojo) garažui statyti skirtas medžiagas bei nusiuntė K. G. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), į kurią suklaidintas nukentėjusysis 2023 m. gruodžio 21 d. apie 13.25 val. pervedė 180 Eur, o jis (kaltinamasis) 2023 m. gruodžio 21 d. apie 15.02 val. šiuos neteisėtai gautus pinigus išgrynino bankomate (duomenys neskelbtini), ir sutartų medžiagų nepateikė. Tokiais veiksmais apgaule savo naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą – 180 Eur.
Kaltinamasis M. R. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad pripažįsta kaltę iš dalies, su nukentėjusiuoju susitarė, kad atliks garažo statytos darbus, kadangi tuo metu vykdė individualią veiklą. Nukentėjusysis jį (kaltinamąjį) susirado per „Facebook“ grupę. Nukentėjusysis buvo įkėlęs skelbimą, kad ieško, kas atliktų garažo statybos darbus ir jis (kaltinamasis) nukentėjusiajam parašė. Buvo nuvažiavęs apžiūrėti darbų atlikimo vietą. Tarėsi su nukentėjusiuoju, kad statys garažą. Konkretaus termino nesusitarė, planavo atlikti darbus, kai atšils orai. Iki darbų pas nukentėjusįjį atlikimo, dirbo kitame objekte, iš kito žmogaus gavo statybinių medžiagų (metalinių strypų) už pigesnę kainą, jas pasiūlė nukentėjusiajam. Tarėsi, kad jis (kaltinamasis), medžiagas nukentėjusiajam užveš. Lauke stipriai atšalo oras, todėl vežti medžiagas nebeapsimokėjo, nes būtų išėję brangiau. Medžiagas būtų nuvežęs atšilus orams. Medžiagas nupirko už savo pinigus, tačiau nukentėjusysis iš karto pinigus pervedė į jo (kaltinamojo) draugės banko sąskaitą, kadangi jis pats banko sąskaitos neturi (nesinaudoja). Gali būti, kad pinigus nukentėjusysis pervedė 2023 m. gruodžio 21 d. Nusipirktas medžiagas nusivežė į savo garažą (duomenys neskelbtini). Medžiagų nukentėjusiajam vėliau nevežė, nes jis (nukentėjusysis) parašė pareiškimą policijai. Su nukentėjusiuoju bendravo telefonu, tarėsi, kad medžiagas atveš atšilus orams, idėjos apgauti nukentėjusįjį nebuvo. Gali būti, kad nukentėjusiojo pervesti 180 Eur buvo išgryninti tą pačią dieną, juos panaudojo savo reikmėms. Pinigų nenuvežė nukentėjusiajam, nes gyvena (duomenys neskelbtini). Pinigų negrąžino, nes jis (nukentėjusysis) parašė pareiškimą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Niekas netrukdė pervesti pinigus atgal nukentėjusiajam, tačiau tuo metu negalvojo, kad bus ikiteisminis tyrimas.
Nukentėjusysis M. Č. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad tiksliai neatsimena, bet galėjo būti 2023 m. žiemą, grįžęs iš komandiruotės į Lietuvą, su M. R. susitarė, kad jis (kaltinamasis) atliks garažo statybos darbus, kai atšils orai. Po susitarimo, būdamas užsienyje, iš jo (kaltinamojo) sulaukė skambučio. Kaltinamasis sakė, kad turi pigių medžiagų (metalinių strypų pamatui), klausė, ar reikia. Jis (nukentėjusysis) sutiko, pervedė pinigus ir viskas tuo baigėsi. Kalbėjo su kaltinamuoju, kad jis atliks statybos darbus, bet tik kalbėjosi, nes darbus tarėsi atlikti, kai atšils orai. Iki tol sulaukė skambučio dėl medžiagų, kad jas nusipirkti iš anksto ir tada būtų galima pradėti darbus. Po susitarimo kaltinamasis atvykęs nebuvo, su juo susirašinėjo, kaltinamasis „tempė“ laiką, sutiko grąžinti pinigus, bet po to vėl negrąžino.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityti nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusysis M. Č. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė skelbimą, kad ieško, kas pastatytų garažą. Į jo skelbimą atsiliepė asmuo, pasivadinęs „Statybos darbai“. Susisiekus su tuo asmeniu, su juo susitarė, kad norėtų, jog darbus pradėtų po švenčių. Apytikriai 2023 m. rugsėjo 26 d. asmuo atvyko iki jo (nukentėjusiojo) namų (duomenys neskelbtini) apsižiūrėti dėl garažo statymo. Asmuo atvyko su pilkos spalvos automobiliu (galimai „VW Sharan“ arba „Opel zafira“ ), valstybinių numerių neįsidėmėjo. Asmuo prisistatė vardu M., jis buvo stambesnio kūno sudėjimo, apie 1,80 cm ūgio, apie 50 metų, šviesių plaukų, trumpo kirpimo, praplikęs priekyje. Kažkokių specifinių žymių, ar tatuiruočių neturėjo. Nurodė, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Vietoje apsižiūrėjo, asmeniui nurodė, kokio garažo norėtų ir jis išvažiavo. Maždaug po savaitės atsiuntė darbų sąmatą ir sutarė darbus pradėti po švenčių, daugiau nesusirašinėjo. Po kiek laiko, t. y. 2023 m. gruodžio 21 d. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskambino M., tai buvo tas pats asmuo, kuris socialiniame tinkle pasivadinęs „Statybos darbai“, ir pasakė, kad jis turi garažui reikalingų statyti medžiagų, kurias gali parduoti už pusę kainos. Už jas paprašė 180 Eur. Jis (nukentėjusysis) sutiko ir M. jam atsiuntė banko sąskaitą, kaip nurodė, kad tai yra jo draugės banko sąskaita (K. G.- (duomenys neskelbtini)). Pinigų sumą tą pačią dieną pervedė į nurodyta banko sąskaitą. Asmuo nurodė, kad medžiagas atveš po Šv. Kalėdų, tačiau iki šiol medžiagos nėra atvežtos. Asmuo vengia bendrauti, vis nurodo, kad atveš, tačiau nieko, nei pinigų, nei medžiagų negavo. Dėl šio įvykio patyrė 180 Eur turtinę žalą. Prašo dėl šio įvykio pradėti tyrimą. Taip pat mano, kad iš nuotraukų asmenį galėtų atpažinti (1 t., b. l. 27, 28).
Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis M. Č. juos patvirtino, paaiškino, kad į namus kaltinamasis buvo atvykęs tik vieną kartą, po to vyko tik susirašinėjimas. Skambutis dėl medžiagų buvo prieš Šv. Kalėdas, nukentėjusysis jam pasakė, kad namuose bus žmona. Tačiau grįžęs iš komandiruotės, jokių medžiagų nerado. Kaltinamasis žadėjo grąžinti pinigus, bet vis tempė laiką. Klausdavo jo (kaltinamojo), kada bus pinigai, o kaltinamasis atrašydavo, kad „poryt“. Po švenčių jau suprato, kad kaltinamasis neatvyks ir medžiagų negaus. Rašė kaltinamajam, kad važiuos į policiją rašyti pareiškimą, tai kaltinamasis sakė, kad atveš rytoj.
Iš 2024 m. sausio 9 d. pareiškėjo (liudytojo), teikiančio skundą, pranešimą, pareiškimą apie įvykį, parodymų protokolo matyti, kad dėl apgavystės kreipėsi M. Č., kuris nurodė, kad ruošėsi statytis garažą, ieškojo meistrų. Atsiliepė vienas iš meistrų, vardu M., buvo užvažiavęs, su juo kalbėjo, kaip ir sutarė dėl statybų. Būnant išvykusiam, M. paskambino ir paklausė, ar jis (M. Č.) nenori įsigyti geresne, nei rinkos, kaina, medžiagų statybai, nes liko pas kitą žmogų nuo statybų, tas žmogus parduoda už puse kainos. Pasakė, kad kainuos 180 Eur. Pinigus pervedė į to asmens nurodytą banko sąskaitą (K. G.). Medžiagas M. žadėjo atvežti iš karto po Šv. Kalėdų, tačiau iki šios dienos nieko nėra, žmogus vengia grąžinti pinigus (1 t., b. l. 13, 14).
M. Č. 2024 m. sausio 12 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 23 d. socialiniame tinkle „Facebook“ jis (nukentėjusysis) paskelbė skelbimą, kad ieško, kas pastatytų garažą. Į jo skelbimą atsiliepė asmuo, pasivadinęs „Statybos darbai“. Susisiekus su asmeniu, susitarė, kad norės, jog darbai būtų pradėti daryti po švenčių. 2023 m. gruodžio 21 d. iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) jam paskambino asmuo, kuris pristatė vardu M., tai buvo tas pats asmuo, kuris socialiniame tinkle pasivadinęs „Statybos darbai“, ir pasakė, kad jis turi garažui reikalingų statyti medžiagų, kurias gali parduoti už pusę kainos. Už jas paprašė 180 Eur. Jis (M. Č.) sutiko ir M. jam atsiuntė banko sąskaitą, kaip nurodė, kad tai yra jo draugės banko sąskaita – K. G. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną minėtą pinigų sumą pervedė į sąskaitą. Asmuo nurodė, kad medžiagas atveš po Šv. Kalėdų, tačiau iki šiol medžiagos nėra atvežtos, asmuo vengia bendrauti, neatsakinėja į skambučius. Dėl šio įvykio patyrė 180 Eur turtinę žalą. Prašo dėl šio įvykio pradėti tyrimą (1 t., b. l. 21, 22).
Liudytoja K. G. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymus atsisakė (2 t., b. l. 38). Vadovaujantis BPK 276 straipsniu perskaityti K. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Liudytoja K. G. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esanti „Swedbank“, priklauso jai, ja naudojasi tik ji. Maždaug prieš metus laiko susipažino su M. R.. Su juo gyvena kartu jau apie metus. 2023 m. gruodžio mėnesį M. jos paprašė, kad į jos aukščiau minėtą banko sąskaitą būtų pervesti pinigai, kaip jis sakė – už kažkokius darbus. M. R. sakė, kad pats neturi jokių banko sąskaitų, todėl prašė pasinaudoti jos turima. Ji nieko blogo nepagalvojo ir sutiko. Gruodžio mėnesį į savo aukščiau minėtą banko sąskaitą gavo 180 Eur, iš ko gavo pasakyti negali, nes neatsimena, tačiau tai buvo už kažkokius darbus, dėl kurių buvo susitaręs M.. Tai buvo už darbus, kiek žino, Kauno r., būtent ten, kur turėjo būti atliekami statybos darbai. Galimai 2023 m. gruodžio mėnesį, automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, atvežė M. R., kad jis susitartų dėl darbų Kauno r., tikslaus adreso nepamena ir pasakyti negali. Iš automobilio ji pati nelipo. Kas vyko lauke, ką M. R. ir su kuo tarėsi, nieko nežino ir pasakyti negali. Gautus 180 Eur ji išsigrynino bankomate Kauno mieste, kokiame nežino, nes yra ne vietinė. Išgryninus 180 Eur padavė M. R.. Kad M. R. galėjo apgauti kažką, nežinojo. M. sakė, kad darbus už 180 Eur atlikinės, kai atšils orai. M. R. šiuo metu dirba statybose (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75, 76).
Iš 2024 m. vasario 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta ir aprašyta K. G. banko sąskaitos išrašo analizė. Apžiūrėtas K. G. „Swedbank“ finansinių operacijų išrašas nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 00:00:00 val. iki 2024 m. sausio 15 d. 00:00:00 val. 2023 m. gruodžio 21 d. 13:25:51 val. į K. G. priklausančią bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atliktas 180 Eur pavedimas iš „Revolut“ bankinės sąskaitos (duomenys neskelbtini), kuri priklauso M. Č.. Minėtos bankinės operacijos išrašo skiltyje „detalės“ nurodyta: „Išsiusta iš ,„Revolut“. Tą pačią dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 21 d. 15:02:30 val. iš K. G. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuimti gryni pinigai – 130 Eur. Minėtos bankinės operacijos išrašo skiltyje „detalės“ nurodyta: „GRYNIEJI (duomenys neskelbtini) 21.12.23 15:02 130.00 EUR (941444) (duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 99–101).
Iš 2024 m. balandžio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl telefono numerio išklotinės analizės nurodytų aplinkybių matyti, kad buvo susipažinta su mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine laikotarpyje nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 00:00 val. iki 2024 m. sausio 15 d. 00:00 val. Išanalizavus išklotinę nustatyta, kad pirmasis įtariamojo ir nukentėjusiojo bendravimas telefonu įvyko 2023 m. rugsėjo 24 d. 09:38:34 val. M. R. iš jam priklausančio telefono numerio paskambino nukentėjusiajam į jam priklausanti tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė 257 sek. Pokalbio metu įtariamojo telefono numeris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Kitas įtariamojo ir nukentėjusiojo bendravimas užfiksuotas 2023 m. lapkričio 7 d. 09:06:03 val., nukentėjęs paskambino įtariamajam. Pokalbio trukmė 53 sek. Pokalbio metu įtariamojo telefono numeris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną, nukentėjęs į M. R. telefoną išsiuntė SMS žinutę. SMS žinutės gavimo laiku, M. R. telefono numeris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 11 d. 17:39:32 val. nukentėjęs į M. R. telefoną išsiuntė SMS žinutę. SMS žinutės gavimo laiku, M. R. telefono numeris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną 17:40:33 val., M. R. į nukentėjusiojo telefono numerį išsiuntė SMS žinutę, žinutės išsiuntimo metu įtariamojo telefono numeris jungėsi prie bokšto esančio (duomenys neskelbtini). Laikotarpyje nuo 2023 m. lapkričio 11 d. 17:41:57 val. iki 17:43:32 val. įtariamasis ir nukentėjęs bendravo SMS žinutėmis (2 gautos ir viena išsiųsta), žinučių gavimo ir išsiuntimo metu M. R. telefonas jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. lapkričio 14 d. 10:47:15 val. ir 10:49:14 val. įtariamasis nukentėjusiajam išsiuntė SMS žinutės, po to 10:51:41 įtariamasis nukentėjusiajam paskambino, tačiau pokalbis neįvyko. SMS žinučių išsiuntimo laiku ir skambučio metu, įtariamojo telefono numeris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Tą pačia dieną, 2023 m. lapkričio 14 d. 10:52:25 nukentėjęs perskambino įtariamajam ir tarp jų vyksta pokalbis, kuris trunka 73 sek. Pokalbio metu įtariamojo telefono numeris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 9 d. 11:30:10 val. įtariamasis paskambina nukentėjusiajam, tarp jų įvyksta pokalbis, kuris trunka 11 sek. Tą pačią dieną 11:31:18 val. ir 11:34:09 val. nukentėjęs įtariamajam išsiunčia SMS žinutę. Įtariamojo telefono numeris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną 11:35:38 val. įtariamasis paskambino nukentėjusiajam, pokalbis įvyko, jo trukmė 104 sek. Pokalbio metu įtariamojo telefono numeris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 21 d. 12:02:08 val. įtariamasis paskambino nukentėjusiajam, tarp jų įvyko pokalbis, kuris truko 254 sek. Įtariamojo telefono numeris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną 12:10:48 val. įtariamasis nukentėjusiajam išsiuntė SMS žinutę, žinutės išsiuntimo metu įtariamojo telefono numeris jungėsi (duomenys neskelbtini). 13:26:40 val. nukentėjęs įtariamajam išsiuntė SMS žinutę. Žinutės gavimo metu įtariamojo telefono numeris jungėsi (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną 13:27:39 val. tarp įtariamojo ir nukentėjusiojo įvyko pokalbis, kurio trukmė 66 sek. Pokalbio metu įtariamojo tel. Nr. jungėsi prie bokšto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 23 d. 14:25:01 val. nukentėjęs įtariamajam išsiuntė SMS žinutę. Žinutės gavimo metu įtariamojo telefono numeris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 23 d. 14:25:45 val. įtariamasis nukentėjusiajam išsiuntė SMS žinutę, žinutės siuntimo metu jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną 14:49:08 val. ir 16:13:37 val. pirmojo pokalbio trukmė 81 sek., antrojo 57 sek. Pokalbio metu įtariamojo telefono numeris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). 2023 m. gruodžio 24 d. 10:13:37 įtariamasis paskambina nukentėjusiajam, pokalbio trukmė 45 sek. Pokalbio metu įtariamojo telefono numeris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini). Paskutinis įtariamojo ir nukentėjusiojo bendravimas užfiksuotas 2024 m. sausio 8 d. 12:44:45 val., nukentėjęs išsiuntė įtariamajam SMS žinutę. Žinutės gavimo metu įtariamojo telefono numeris jungėsi prie bokšto, esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109–111).
2024 m. sausio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių nustatymo užfiksuota, kad telefono numeriu (duomenys neskelbtini) naudojasi M. R.. Nustatyta pagal ROIK 0124000008838 pranešimą. Minėtame pranešime nurodyta, kad M. R. iš įvykio vietos šalinosi su automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos. Patikrinus automobilio duomenis per Administracinių nusižengimų registrą, buvo nustatyta, kad šiuo automobiliu baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus yra gavusi K. G., kuri, pagal turimus duomenis, yra M. R. sugyventinė ir būtent į K. G. banko sąskaitą (duomenys neskelbtini), buvo pervesti nukentėjusiojo M. Č. pinigai. Pagal Polis II duomenis K. G. gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 50).
Iš Transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo sistemos įvykių ataskaitoje užfiksuotos informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d. automobilis valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas kameromis: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 62–72).
Iš Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2024 m. vasario 9 d. rašte nurodytos informacijos matyti, kad Mokesčių mokėtojų registro duomenimis, M. R. laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario 12 d. fizinio asmens prašymo įregistruoti į mokesčių mokėtojų registrą dėl individualios veiklos pagal pažymą įregistravimui nepateikė (1 t., b. l. 141).
Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 4 dalį traukiamas tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino. Turto vertės išaiškinimas apibrėžtas BK 190 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos. Sukčiavimui būdinga tai, kad dėl panaudotos apgaulės kitas asmuo patiria turtinę žalą, o kaltininkas gauna turtinę naudą sau ar kitam asmeniui. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių ar egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu (perduoti turtą, perleisti turtinę teisę ir kt.). Subjektyviajai šios nusikalstamos veikos pusei būdinga tai, kad ši nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad esmingai klaidina kitą asmenį, numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Aktualu pažymėti ir tai, kad tam, jog būtų galima konstatuoti esant sukčiavimą, nepakanka tik susitarimo nevykdymo fakto. Reikia nustatyti nukentėjusiojo suklaidinimą dėl kaltininko ketinimų, o suklaidinimas dėl ketinimų turi būti lydimas apgaulės, kuri gali pasireikšti dviem formomis (aktyviąja – pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją ir pasyviąja – nutylint tam tikrus faktus), elemento.
Kaltinamasis M. R. neneigė aplinkybių, kad bendravo su nukentėjusiuoju dėl garažo statybos darbų, pasiūlė nukentėjusiajam už mažesnę kainą garažo statybai reikalingų medžiagų (metalinių strypų pamatams), nukentėjusysis sutiko ir į jo (kaltinamojo) sugyventinės K. G. banko sąskaitą pervedė 180 Eur, kuriuos jis (kaltinamasis) gavo, medžiagų nukentėjusiajam nepristatė ir pinigų negrąžino. Be kaltinamojo paaiškinimų, šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo parodymai. Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis M. Č. paaiškino, kad iš tikrųjų socialiniame tinkle buvo įdėjęs skelbimą, kad ieško, kas pastatytų garažą, į skelbimą atsiliepė asmuo, pasivadinęs „Statybos darbai“, kuris vėlesnio bendravimo metu prisistatė M., su tuo asmeniu buvo kartą susitikę ir žodžiu tarėsi dėl garažo statybos darbų, po kurio laiko tas asmuo paskambino ir pasiūlė pigiau statybai reikalingų medžiagų, sakė kainuos 180 Eur, jis (nukentėjusysis) sutiko ir pinigus pervedė į kaltinamojo nurodyto asmens banko sąskaitą, tačiau medžiagos nebuvo pristatytos, pinigai negrąžinti. Taigi byloje dėl šių faktinių aplinkybių ginčo nėra. Tačiau kaltinamasis, pripažinęs, kad siūlė nukentėjusiajam statybai reikalingas medžiagas (metalinius strypus), už jas iš nukentėjusiojo bankiniu pavedimu (į K. G. banko sąskaitą) gavo 180 Eur, tačiau medžiagų nepristatė ir pinigų negrąžino, vis tik neigė turėjęs tikslą apgauti nukentėjusįjį.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis tvirtino, kad nusipirktas medžiagas parsivežęs į savo garažą (duomenys neskelbtini), jų nukentėjusiajam nepristatė, nes stipriai atšalo oras, todėl vežti neapsimokėjo, nes būtų išėję brangiau, medžiagas būtų nuvežęs atšilus orams, kai būtų pradėjęs garažo statybos darbus. Dėl nukentėjusiojo pervestų 180 Eur kaltinamasis paaiškino, kad tą pačią dieną pervestus pinigus išėmė iš bankomato ir panaudojo savo reikmėms, pinigų nukentėjusiajam negrąžino, nes jis (nukentėjusysis) parašė pareiškimą ir prasidėjo ikiteisminis tyrimas. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti atsakomybės ir jais nesivadovauja. Nors kaltinamasis tikslo apgauti buvimą neigė tiek duodamas parodymus teisme, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, vis tik pažymėtina, kad kaltinamojo duoti parodymai yra tik vienas iš įrodymų ir jų vertinimui taikomos tos pačios BPK 20 straipsnyje numatytos duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos, kaip ir kitiems bylos duomenims. Taigi kaltininko tyčios turinys įrodinėjamas ne vien jo parodymais, tačiau vertinant ir kitus bylos faktinius duomenis bei nustatytas aplinkybes.
Duodamas parodymus apie statybinių medžiagų įsigijimo aplinkybes, kaltinamasis M. R. jokių konkrečių jų įsigijimo aplinkybių nurodyti negalėjo. Kaltinamasis tvirtino, kad tos medžiagos liko kitam jo klientui, pas kurį atliko darbus, tačiau kliento nei vardo, nei pavardės nenurodė teigdamas, kad nežino. Taip pat nenurodė, kurioje vietoje ir kokius darbus atliko, nekonkretizavo garažo, į kurį, kaltinamojo tvirtinimu, jis nuvežė nupirktas statybines medžiagas, adreso. Nors M. R. tvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku (2023 m. gruodžio mėnesį) statybos darbus atliko pagal individualią veiklą, iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte pateikto informacijos matyti, kad laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. vasario 12 d. M. R. prašymo įregistruoti jį į mokesčių mokėtojų registrą dėl individualios veiklos pagal pažymą įregistravimo nepateikė. Kaltinamasis, paklaustas dėl kokių priežasčių nenuvežė nukentėjusiajam statybinių medžiagų, negražino pinigų, teigė, kad to nepadarė, nes medžiagas būtų nuvežęs atšilus orams, kai būtų pradėjęs atlikti darbus, tačiau nukentėjusysis parašė pareiškimą. Vis tik šios kaltinamojo nurodomos aplinkybės neatitinka jo susirašinėjimo su nukentėjusiuoju turinio.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusysis M. Č. ikiteisminio tyrimo metu pateikė susirašinėjimo su kaltinamuoju nuotrauką, iš kurios matyti, kad 2023 m. gruodžio 21 d. nukentėjusysis patvirtina, kad jau pervedė (pinigus). Kita nukentėjusiojo siųsta žinutė yra 2023 m. gruodžio 23 d., jos turinys „Sveikas turėjai atvežti šiandien armatūrą kiek žinau, bet nėra. Čia kaip gaunasi?“. Į šią žinutę M. R. atsako „Labas. Pasuksiu už valandos. Viskas bus“. 2023 m. gruodžio 25 d. nukentėjusysis rašo „Sveikas, žiūrėk, grąžink man 180 Eur už armatūras tas, kur pervedžiau tau, nes prekės nėra, o pinigus aš sumokėjau“. Į šią žinutę M. R. atsako „Sveikas. Po Kalėdų iš karto atvešiu. Pastrigo čia truputį per tas šventes. Po Kalėdų iš karto atvešiu“. Į tai nukentėjusysis atsako „laukiu iki trečiadienio“. 2024 m. sausio 7 d. nukentėjusysis rašo „Sveiki norėčiau atgauti savo pervestus pinigus jums“.
Taigi priešingai, nei teigia kaltinamasis, susitarimo su nukentėjusiuoju, kad statybines medžiagas atveš atšilus orams, šiuo atveju nebuvo, atsakydamas į nukentėjusiojo prašymą grąžinti pinigus, nes prekės nėra, kaltinamasis patikina, kad atveš iš karto po Kalėdų, nes per šventes pastrigo. Vis tik nei po Kalėdų, nei po to, kai 2024 m. sausio 7 d. nukentėjusysis dar kartą pareikalavo grąžinti pinigus, kaltinamasis nei medžiagų, nei pinigų nukentėjusiajam negrąžino, tikindamas nukentėjusįjį, kad tai padarys vėliau. Kaip nurodė nukentėjusysis, su kaltinamuoju ne kartą bandė susisiekti telefonu, kaltinamasis vis tikindavo, kad pristatys vėliau, tačiau to nepadarydavo. Bendravimą mobiliojo ryšio priemonėmis patvirtina ir telefono numerių išklotinių analizės duomenys.
Atsakydamas į klausimą, kodėl pinigų nukentėjusiajam nenuvežė, kaltinamasis argumentavo, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau kaip ši aplinkybė dėl gyvenamosios vietos jam sutrukdė nuvažiuoti į nukentėjusiojo namus ir nuvežti statybines medžiagas, už kurias nukentėjusysis sumokėjo, ar grąžinti pinigus, kaltinamasis paaiškinti negalėjo. Nors M. R. neturi teisės vairuoti, tačiau kaip matyti iš liudytojos K. G., kuri su kaltinamuoju veda bendrą ūkį, ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji vairuoja, vežė kaltinamąjį ir į Kauno r. tartis dėl darbų, jos automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vaizdo stebėjimo kameromis ne kartą užfiksuotas važiuojantis kryptimi link Kauno ir Kauno mieste, laikotarpiu nuo 2023 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. gruodžio 28 d. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tai, jog kaltinamasis gyvena (duomenys neskelbtini), jo galimybės išvykti iš (duomenys neskelbtini) ribų niekaip neapsunkina, taigi kaltinamasis, iš tikrųjų turėdamas ketinimą grąžinti nukentėjusiajam pinigus, tai galėjo padaryti iš karto po to, kai nukentėjusysis paprašė, juos nuveždamas arba pervesdamas į nukentėjusiojo banko sąskaitą. Vis tik kaltinamasis to nepadarė, teisiamajame posėdyje pripažino, kad pervesti pinigus į nukentėjusiojo sąskaitą niekas netrukdė.
Įvertinus kaltinamojo elgesį po to, kai nukentėjusysis jam pervedė pinigus, nesant byloje duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad M. R. ketino pirkti ir buvo nupirkęs statybines medžiagas, kurias siūlė nukentėjusiajam, atsižvelgus į jo susirašinėjimo su nukentėjusiuoju turinį, nekyla abejonių dėl to, kad M. R. pirkti ir pristatyti nukentėjusiajam statybines medžiagas, už kurias nukentėjusysis sumokėjo, iš tikrųjų neketino. Pasiūlydamas nukentėjusiajam pirkti neva kitam klientui likusias, garažo statybai reikalingas, medžiagas už mažesnę kainą, kurias bus galima iš karto panaudoti statybų pradžioje (metaliniai strypai pamatui), kaltinamasis apgavo nukentėjusįjį ir šios apgaulės įtakoje nukentėjusysis į kaltinamojo nurodytą banko sąskaitą pervedė pinigus, kuriuos kaltinamasis tą pačią dieną išgrynino ir panaudojo savo reikmėms.
Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, jam įkėlus skelbimą dėl statybos darbų, su juo susisiekė asmuo, pasivadinęs „Statybos darbai“, tas asmuo (kaltinamasis) buvo atvykęs į nukentėjusiojo namus, tarėsi dėl darbų ir žodžiu sutarė, kad pradės dirbti atšilus orams, po to iš to asmens sulaukė skambučio su pasiūlymu garažo statybai reikalingas medžiagas įsigyti pigiau. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis asmeniškai nebuvo pažįstami, įvertinus aplinkybių, kuriomis jie pradėjo bendrauti, kontekstą (nukentėjusysis ieškojo, kas galėtų atlikti statybos darbus, atsiliepė kaltinamasis, socialiniame tinkle pasivadinęs „Statybos darbai“, bendravimas vyko būtent dėl statybos darbų, kurie turėjo būti atlikti vėliau, pasiūlytos pirkti medžiagos buvo reikalingos garažo, kurį turėjo statyti kaltinamasis, statybai), nukentėjusiojo M. Č. elgesį (pinigų už medžiagas garažui statyti pervedimą į kaltinamojo nurodytą banko sąskaitą, turint tikslą pigiau įsigyti garažo statybai reikalingas medžiagas), vertinti kaip itin nerūpestingą, nėra pagrindo.
Įvertinus teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, daroma išvada, kad M. R. pareikštas kaltinimas dėl nedidelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule pasitvirtino, jo kaltė įrodyta bylos duomenimis, atitinkančiais įrodymams keliamus reikalavimus, nustatytus BPK 20 straipsnyje. Nors kaltinamasis M. R., pripažinęs faktines byloje nustatytas aplinkybes (bendravimą su nukentėjusiuoju dėl garažo statybos darbų, pasiūlymą nukentėjusiajam pigiau pirkti statybai reikalingas medžiagas, pinigų iš nukentėjusiojo gavimą, medžiagų nepristatymą ir pinigų negrąžinimą), neigė tikslo apgauti nukentėjusįjį buvimą, jo tyčios turinys atskleistas ir įrodytas ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais (nukentėjusiojo parodymais, rašytiniais bylos duomenimis), kurie tarpusavyje neprieštarauja ir vieni kitus papildo. Kaltinamasis konkretizuoti statybinių medžiagų pirkimo ir laikymo aplinkybių negalėjo, gavęs iš nukentėjusiojo pinigus, statybinių medžiagų jam nenuvežė, pinigų negrąžino, logiškai paaiškinti, kokios aplinkybės sutrukdė tai padaryti, negalėjo. Teismo vertinimu, nuosprendyje aptarti ir įvertinti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad M. R. veikoje nustatyti ir įrodyti visi nedidelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule sudėties požymiai, veika kvalifikuota teisingai, todėl M. R. pripažįstamas kaltu dėl BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
Iš įvykio ROIK0124000008838 duomenų matyti, kad 2024 m. sausio 5 d. 12.35 val. iš Bendrojo pagalbos centro gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) galimai sukčius, kuris apsimetė meistru, pasiėmė iš pranešėjo 300 Eur, atsisakė atlikti darbus, lipo į automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šalinasi, pranešėjas važiuoja iš paskos. 2024 m. sausio 5 d. 13.29 val. nuvykus nurodytu adresu, pasitiko D. B., kuris paaiškino, kad pagal skelbimą susirado asmenį, vardu M. R., kuriam pervedė 300 Eur darbams, mano, kad tai sukčius. M. R. pažadėjo, kad pinigus atiduos per dvi dienas (1 t., b. l. 52, 53). Nors ši informacija kaltinamajame kate nurodyta kartu su kitais duomenimis, kuriais buvo grindžiamas M. R. pareikštas kaltinimas, vis tik teismas šios informacijos nelaiko įrodymų, kuris patvirtintų ar paneigtų M. R. kaltę dėl jam šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmiau nurodytos aplinkybės nėra susijusios su šia byla, dėl jų teisme yra nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje galutinis procesinis sprendimas nėra priimtas. Taigi šios aplinkybės nevertintinos ir kaip charakterizuojančios kaltinamąjį.
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, į jos pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamo veiksmo pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes.
Kaltinamasis M. R. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą mažiau pavojingai nusikalstamų veikų rūšiai – baudžiamiesiems nusižengimams. Savo kaltės M. R. nepripažino, jo atsakomybę lengvinančios, sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos, o kaltinamojo parodymų turinys suponuoja išvadą, kad savo teisei priešingo elgesio jis neigiamai nevertina, linkęs save teisinti.
Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, kaip paaiškino posėdyje, turi nepilnamečių vaikų, šiuo metu nedirba (Sodros duomenimis, dirbo iki 2022 m. spalio 5 d. – vykdė individualią veiklą). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išraše ir Teismų informacinėje sistemoje Liteko esančios informacijos matyti, kad šis teistumas M. R. nėra pirmas. Praeityje jis buvo nuteistas už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, nedidelės vertės svetimo turto pasisavinimą, taip pat už sukčiavimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Administracinių nusižengimų išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nurodyta, kad M. R. buvo baustas ir administracine tvarka už vairavimą neturint teisės vairuoti, transporto priemonės, kuriai neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir kuri neapdrausta civilinės atsakomybės draudimu, metinės pajamų deklaracijos nepateikimą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metus dėl konsultacijų ir gydymo kaltinamasis nesikreipė, taip pat nesigydė ir nesilankė VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje. Nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta.
Baudžiamasis įstatymas už BK 182 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą arba areštą. Įvertinus tyčinį nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą – padarytas baudžiamasis nusižengimas, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo poziciją (kaltinamasis neprisipažino, nesigailėjo ir savo veiksmų neigiamai nevertino), jį charakterizuojančių duomenų visumą (anksčiau teistas, taip pat ir už sukčiavimą, baustas administracine tvarka), turtinę padėtį (duomenų apie legaliai dirbamą darbą ir gaunamas pajamas nėra, turi nepilnamečius vaikus, yra nesumokėjęs paskirtų baudų), atsižvelgus į tai, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos viešųjų darbų, baudos bausmės savo tikslų nepasiekė ir nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė, kaltinamajam skirtina BK 182 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausmė – areštas, netaikant intensyvios priežiūros. Šios bausmės dydis, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nustatytinas artimas vidurkiui arešto bausmės, galimos skirti už baudžiamąjį nusižengimą pagal BK 49 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgus į tai, kad arešto bausmė kaltinamajam skiriama pirmą kartą, įvertinus pirmiau aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, siekiant išlaikyti jo turimus šeiminius, socialinius ryšius, arešto bausmės vykdymas atidėtinas terminui, kuris artimas vidurkiui pagal BK 75 straipsnio 1 dalį. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamajam skirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 punktuose numatytos pareigos ir BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Nukentėjusysis M. Č. pareiškė 180 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, nurodydamas, kad turtinę žalą sudaro pinigai, pervesti kaltinamajam už medžiagas garažui statyti, kurių jis negavo (1 t., b. l. 46). Pinigų gavimo iš nukentėjusiojo fakto kaltinamasis neneigia, šią aplinkybę patvirtina ir liudytojos K. G. parodymai bei jos banko sąskaitos išrašo duomenys. Turtinė žala šioje proceso stadijoje nėra atlyginta. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais yra įrodyta, jog M. R. apgaule įgijo nukentėjusiajam priklausantį turtą – 180 Eur, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkinamas visa apimtimi.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis voke (b. l. 99), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais, 312, 313 straipsniais,
nusprendžia:
M. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 punktais, įpareigoti nuteistąjį per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, paskirti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).
Nukentėjusiojo M. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti nukentėjusiajam iš nuteistojo M. R. 180 Eur (vien šimtą aštuoniasdešimt eurų).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esanti voke, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.