- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- II-1545-437/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. S. už tai, kad jis 2010 m. liepos 18 d., 17.00 val., Druskininkų g. 18, Palangoje, vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu įvažiavo į gyvenamųjų namų kvartalą, užvažiavo ant žalios vejos, naudodamas rankinį stabdį keletą kartų apsisukinėjo, taip sukeldamas grėsmę sau ir aplinkiniams bei pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 155.5 punktų reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalį, 124² straipsnio 1 ir 2 dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu E. S. pripažintas kaltu pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, 124² straipsnio 1 ir 2 dalis ir paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 1000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Šalies argumentai
E. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi E. S. skundą tenkino iš dalies, Institucijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino Institucijai, įpareigodamas tinkamai įforminti administracinio teisės pažeidimo protokolą, suformuluojant visus kaltinimus. Teismas nustatė, kad Institucijos pareigūnas E. S. 2010 m. liepos 18 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Pažymėjo, kad taip kaltinimas E. S. suformuluotas jam įteiktame administracinio teisės pažeidimo protokolo nuoraše. Tuo tarpu pas policijos pareigūną likusiame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad E. S. su protokolu susipažino, jo kopiją (nuorašą) gavo. Iš minėto protokolo taip pat matyti, kad E. S. buvo išplėstas kaltinimas, nurodoma, kad jis įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje ir 124² straipsnio 2 dalyje, t. y. prirašyti dar du ATPK straipsniai. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokolo grafa „Pažeidimo esmė“ papildyta žodžiais „bei grėsmę sau ir aplinkiniams“, papildomai nurodyta, kad pažeisti KET 9 ir 155.5 punkto reikalavimai. Teismas pažymėjo, kad surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinimas pažeidėjui vėliau negali būti išplėstas. Kaltinamas asmuo turi teisę žinoti, kuo konkrečiai jis kaltinamas, kaltinimo ribas. Teismas taip pat sprendė, kad E. S. įvykdė jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, atlikdamas byloje surinktų įrodymų vertinimą.
II.
Apeliaciniu skundu asmuo, kurio atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, E. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad 2010 m. liepos 18 d. Institucijoje buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į protokole, kuris jam buvo įteiktas, suformuluotą kaltinimą, buvo ruošiama gynyba, tačiau teismas nagrinėjo bylą pagal protokolą, kuris buvo gautas neteisėtais būdais. Protokolas buvo pataisytas jau po to, kai jam buvo įteikta protokolo kopija. Apie tai, kad byla bus nagrinėjama pagal papildytą protokolą, pirmosios instancijos teismas neinformavo, t. y. teismas nenustatė bylos nagrinėjimo ribų. Pažymi, kad policijos pareigūnas, pataisydamas protokolą, pažeidė ATPK 260 straipsnio nuostatas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. 5-V-462 III skyriaus reikalavimus. Už šiuos pažeidimus policijos pareigūnas buvo patrauktas drausminėn atsakomybėn. Tokiu būdu, anot jo, teismas nagrinėjo bylą pagal suklastotą administracinio teisės pažeidimo protokolą ir vadovavosi neteisėtais būdais gauta įrodinėjimo priemone. Taip pat teismas savo iniciatyva papildė kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažino kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Pažymi, kad buvo pažeisti draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę ir procesinių staigmenų negalimumo principai. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, kuris buvo jam įteiktas, jis nebuvo kaltinamas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį ir 124² straipsnio 2 dalį. Teismas, nors šioje byloje ir nustatė, kad nebuvo padarytas pažeidimas pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kuriuo buvo kaltinamas viso proceso ne teisme metu, nenutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos dėl šio pažeidimo. Teismas savo iniciatyva ėmėsi aiškintis, ar nebuvo padarytas kitas kokybiškai skirtingas ir sunkesnis pažeidimas, o nustatęs, kad objektyviai buvo padarytas visiškai kitas (sunkesnis) pažeidimas, grąžino bylą Institucijai ir įpareigojo ją tinkamai kvalifikuoti pažeidimą, taip peržengdamas bylos nagrinėjimo ribas ir pasunkindamas jo padėtį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija su juo nesutinka, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad vien dėl padarytų klaidų administracinio teisės pažeidimo protokole E. S. neturėtų išvengti administracinės atsakomybės už pažeidimus, kurie yra įrodyti byloje esančiais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konst atuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis ATPK 297 straipsniu bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsniu, apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjančio apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, apeliacinio skundo argumentai nesaisto ir jis privalo patikrinti visą bylą.
ATPK 280 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40).
Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje aiškiai nenurodė, tačiau įvertinus motyvus ir rezoliucinės dalies formuluotę, matyti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga buvo grąžinta tuo pagrindu, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai – pataisytas po to, kai protokolas įteiktas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.
Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir pataisymo tvarka yra reglamentuota Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 (pakeistas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymu N. 5-V-375) patvirtintoje Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijoje (toliau – ir Instrukcija). Šios Instrukcijos 28 punkte numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui draudžiama duoti pasirašyti neužpildytą ar nevisiškai užpildytą protokolą, šiam asmeniui pasirašius, draudžiama protokolą taisyti, braukyti bei papildyti. Įvertinus pirmosios instancijos teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį (b. l. 11) bei jį sugretinus su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateikto protokolo turiniu (b. l. 41), matyti, kad jie skiriasi – pirmosios instancijos teismui pateiktas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo akivaizdžiai pataisytas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai.
Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų).
Įvertinusi konkrečios administracinio teisės pažeidimo bylos faktinę ir teisinę situacija, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas administracinio teisės pažeidimo protokolo ištaisymo faktas nesudaro pagrindo grąžinti bylą Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui iš naujo surašyti. Nors Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate E. S. administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama pagal pataisytą administracinio teisės pažeidimo protokolą, su kuriuo apeliantas nebuvo supažindintas, ir tai yra procesinių teisių pažeidimas, tačiau išnagrinėjus bylą, buvo priimtas nutarimas, kuriame aiškiai atskleista pažeidimų esmė, nurodyti administracinę atsakomybę už jų padarymą numatantys ATPK straipsniai. Minėtas nutarimas savo turiniu atitinka pataisyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turinį. E. S. šį nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip suteikiant galimybę E. S. pasinaudoti visomis ATPK 272 straipsnyje nustatytomis teisėmis bei gintis nuo jam pareikšto administracinio kaltinimo, kuris buvo suformuluotas pataisytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir galutinai patvirtintas Institucijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03. Bylų kategorija 34, 41).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylą Institucijai, įpareigodamas ją tinkamai įforminti administracinio teisės pažeidimo protokolą, grąžino be pagrindo. Pažymėtina, kad bylos grąžinimas Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui iš naujo surašyti nagrinėjamu atveju iš esmės reikštų tik formalaus, techninio veiksmo atlikimą, kas būtų nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais bei sudarytų prielaidas pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 punkto nuostatas, įtvirtinančias asmens teisę į greitą bylos išnagrinėjimą. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliantas nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas apskritai turėtų būtų pripažintas niekiniu, o byla jo atžvilgiu nutraukta. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Įvertinus aukščiau išdėstytus motyvus dėl ikiteisminėje administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo stadijoje padarytų procesinių pažeidimų reikšmės, taip pat tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra tik vienas iš įrodymų administracinių teisės pažeidimų byloje, o administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos pradžia nesiejama su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu ir prasideda nuo to momento, kai pareigūnai, turintys įgaliojimus surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, gauna informaciją apie galimai padarytą pažeidimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo nutraukti administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną nėra. Apelianto veikoje galimai yra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų požymiai, todėl jo kaltės buvimo ar nebuvimo klausimas turi būti išspręstas iš esmės, pirmosios instancijos teismui iš naujo atliekant išsamų byloje nustatytų faktinių aplinkybių tyrimą ir vertinimą.
Apelianto argumentai dėl pažeistų procesinių staigmenų negalimumo bei jo teisinės padėties apsunkinimo atmestini kaip nepagrįsti. Vilniaus apygardos administracinio teismas nagrinėjo bylą pagal jo skundą dėl Institucijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo, kuriuo jis jau buvo pripažintas kaltu dėl ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje, 124² straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų padarymo. Taip pat apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas nustatė, jog jo veikoje nėra ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, nes tai neatitinka faktinės padėties. Pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu nepasisakė. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nelaikytina galutiniu procesiniu sprendimu dėl E. S. kaltės buvimo ar nebuvimo, todėl apelianto pateikti argumentai yra nepagrįsti ir dėl šios priežasties.
ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Pagal ATPK 35 straipsnio 3 dalį šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieneriems metams, kai administracinės atsakomybės klausimo negalima spręsti dėl svarbių priežasčių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinis teisės pažeidimas galimai padarytas 2010 m. liepos 18 d. ir terminas skirti nuobaudą baigiasi bylai esant teismo žinioje, įvertindamas, kad taikytinos atsakomybės klausimas per įstatymo numatytą šešių mėnesių terminą neišspręstas dėl objektyvių priežasčių (skundo padavimo ir jo nagrinėjimo), terminą pratęsia vieneriems metams.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija
n utaria:
E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą vieneriems metams, skaičiuojant termino pradžią nuo 2010 m. liepos 18 d.
Nutartis neskundžiama.