- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- 1-2070-1100/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09638-2021-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme su įpareigojimais;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 8 MGL (30,28 Eur) dydžio bauda;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. Š. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2021 m. kovo 30 d. apie 1.10 val. neteisėtai disponavo (nešiojo) kastetą (metalinį daiktą su keturiomis kiaurymėmis), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, vežiodamasis automobilyje Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) porankyje tarp priekinių sėdynių, kai 2021 m. kovo 30 d. apie 1.10 val. aikštelėje, esančioje Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, policijos pareigūnai rado ir paėmė šį civilinėje apyvartoje draudžiamą smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą.
A. Š. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad jis pirko automobilį ir transporto priemonės gale rado šaltąjį ginklą – kastetą (metalinį daiktą su skylėmis). Nežinojo, kad tai – šaltasis ginklas, kurį draudžiama nešiotis ar vežiotis. Anksčiau yra matęs tokį daiktą internete. Jis įdėjo minėtą daiktą į daiktadėžę kaip eksponatą. Kastetas rastas policijos pareigūnams apžiūrėjus automobilį.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).
Liudytojas L. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis, dirbdamas su kolega E. S., 2021 m. kovo 30 d. apie 0.50 val. Vilniuje, Taurupės ir M. M. g. sankryžoje, aikštelėje pamatė automobilius Subaru ir Audi. Šalia šių automobilių stovėjo du vyrai. Priėjus arčiau, prisistačius, abu vyrai pradėjo keistai elgtis, vengė kontakto. Vienas iš vyrų buvo A. Š.. Dėl minėtų priežasčių nutarta jiems ir jų vairuojamiems automobiliams atlikti dalinę apžiūrą. Atlikus dalinę paviršinę asmenų apžiūrą, jokių draudžiamų daiktų nebuvo aptikta. Atliekant automobilio Audi, kurio valdytojas yra A. Š., dalinę apžiūrą, automobilio viduje, salono priekyje, porankyje buvo rastas metalinis daiktas, pritaikytas žmonės žaloti, su keturiomis kiaurymėmis, kuris pagal savo išvaizdą yra panašus į kastetą. Paklausus A. Š., iš kur ir kodėl jis turi šį daiktą, A. Š. nurodė, kad įsigijo daiktą su automobiliu Audi. Vėliau automobilį su daiktu norėjo parduoti, nes užsiima automobilių perpardavinėjimu. A. Š. nurodė, kad pirkdamas šį automobilį žinojo, jog jo viduje yra šis daiktas, bet nežinojo, kad jis yra draudžiamas (1 t., b. l. 24–27).
Šio liudytojo tarnybiniame pranešime užfiksuotos iš esmės tos pačios aplinkybės (1 t., b. l. 15).
2021 m. kovo 30 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad buvo pateiktas žmonėms žaloti pritaikytas metalinis daiktas su keturiomis kiaurymėmis, panašus į kastetą (1 t., b. l. 28–30).
2021 m. kovo 30 d. įvykio vietos ir apžiūros protokole ir prie jo pridėtose fotolentelėse užfiksuota, kad buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini)sankirta, esanti Vilniuje, taip pat šalia jos aikštelėje stovintis automobilis Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės viduje tarp priekinių sėdynių esančiame porankyje guli galimai žmonėms žaloti pritaikytas metalinis daiktas su keturiomis kiaurymėmis, panašus į kastetą (1 t., b. l. 76–85).
2021 m. balandžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai iš „BODY“ kamerų dėl nagrinėjamo įvykio. Šios aplinkybės taip pat užfiksuotos ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose (1 t., b. l. 88 – 94).
Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. gegužės 6 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas objektas yra pramoninės gamybos kastetas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas (1 t., b. l. 105–108).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.
A. Š. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje jo automobilyje Audi A4 buvo žmonėms žaloti pritaikytas metalinis daiktas su keturiomis kiaurymėmis. Tokią aplinkybę įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai – liudytojo L. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, ir jo tarnybinis pranešimas; 2021 m. kovo 30 d. savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolas; 2021 m. kovo 30 d. įvykio vietos ir apžiūros protokolas ir prie jo pridėtos fotolentelės; vaizdo įrašai ir 2021 m. balandžio 1 d. kitų objektų apžiūros protokolas ir vaizdo įrašai. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. gegužės 6 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas objektas yra pramoninės gamybos kastetas, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtos specialisto išvados turiniu. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. Š. automobilyje rastas daiktas yra BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos dalykas.
Pagal bylos aplinkybes, A. Š. turėjo kastetą automobilio viduje, salono priekyje, porankyje (tarp priekinių sėdynių). Šis daiktas nebuvo laikomas specialiame dėkle ar kitaip specialiai supakuotas, jis gulėjo porankio vidaus viršuje, jo buvimo vieta buvo aiškiai matoma. Asmeniui, sėdinčiam automobilyje ir net išlipus iš automobilio, nebuvo apsunkinta galimybė pasiimti ginklą ir juo pasinaudoti nedelsiant. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, A. Š. veika turi būti vertinama kaip neteisėtas nešaunamojo ginklo nešiojimas, nes kaltinamasis turėjo šį ginklą su savimi tokiomis sąlygomis, kurios leido ginklu pasinaudoti nedelsiant. Tai atitinka ir teismų praktiką (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-341-511/2015). Pastebėtina, kad nenustatyta baudžiamoji atsakomybė už nešaunamojo ginklo neteisėtą laikymą. Toks kaltinimo tikslinimas nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą.
Teismas, įvertinęs A. Š. automobilyje rasto daikto ypatumus (masė yra gana nemaža (172 g); įvertinus daikto dydžio parametrus, jis pakankamai didelis), jo radimo vietą (automobilio viduje tarp priekinių sėdynių esančiame porankyje, šiame porankyje virš kitų daiktų; tokiu daiktu be jokių objektyvių priežasčių disponuoti automobilyje lengvai jį pasiekiant yra nelogiškas elgesys), teismas neabejoja tuo, kad A. Š. suprato, kad neteisėtai disponuoja smogiamojo pobūdžio šaltuoju nešaunamuoju ginklu, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Taigi A. Š. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.
Be to, kaltinamajam inkriminuota, kad jis neteisėtai įgijo minėtą daiktą, t. y. 2021 metų vasario mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, laiku ir vietoje, įsigytame ir vėliau parduotame, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytame automobilyje rado žmonėms žaloti pritaikytą metalinį daiktą su keturiomis kiaurymėmis ir sau pasiliko.
Teismas pažymi, kad kiekviena iš BK 258 straipsnio 2 dalyje nurodytų alternatyvių veikų turi atskirą (savarankišką) įrodomąją reikšmę, todėl nė viena iš jų negali būti preziumuojama („išvedama“) iš kitų minėtuose baudžiamojo įstatymo straipsniuose nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.
Byloje nėra gautų patikimų duomenų apie tai, kada, kaip, kur, iš ko A. Š. neteisėtai įgijo jam inkriminuotą nešaunamąjį ginklą. A. Š. teisiamojo posėdžio metu tik abstrakčiai nurodė minėto daikto įgijimo aplinkybes, tačiau jų savaime nepakanka pripažinti, kad įrodyta tokia veika.
Todėl A. Š. iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, susijusios su nešaunamojo ginklo neteisėtu įgijimu. Kita vertus, tai neturi įtakos kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes pripažinti asmenį kaltu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį pakanka nustatyti bent vieną padarytą alternatyvią veiką.
Taigi byloje įrodyta, kad A. Š. nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2021 m. kovo 30 d. apie 1.10 val. neteisėtai disponavo (nešiojo) kastetą (metalinį daiktą su keturiomis kiaurymėmis), kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra civilinėje apyvartoje draudžiamas smogiamojo pobūdžio šaltasis nešaunamasis ginklas, vežiodamasis automobilyje Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) porankyje tarp priekinių sėdynių iki 2021 m. kovo 30 d. apie 1.10 val., kai aikštelėje, esančioje Vilniuje, prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, policijos pareigūnai rado ir paėmė šį civilinėje apyvartoje draudžiamą smogiamojo pobūdžio šaltąjį nešaunamąjį ginklą.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Š. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu ginklais, priskiriamą baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Jis neteisėtai disponavo kastetu.
A. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
A. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Š. anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 70–74), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 57–67). Jis dirba (1 t., b. l. 75), byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Š. paskiriant baudą.
BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad bauda už baudžiamąjį nusižengimą nustatoma nuo 15 iki 500 MGL dydžio.
Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamos veikos padarymą A. Š. paskiriant 45 MGL (2250 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, A. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
A. Š. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį paskirta 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis, vykdantis baudos išieškojimą, pateikė informaciją, kad 2021 m. birželio 16 d. A. Š. liko nesumokėjęs 2400 Eur (1 t., b. l. 118–119). Byloje nenustatyta, kad jis sumokėjo paskirtą baudą ir šio nuosprendžio paskelbimo metu. Todėl yra teisinis pagrindas bendrinti bausmes BK 64 straipsnio pagrindu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudos pridėti dalį – 18 MGL (900 Eur) – šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 66 MGL (3300 Eur) dydžio baudą. Pridedamos švelnesnės bausmės dalis nustatoma atsižvelgus į visas anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 10 mėnesių baudos sumokėjimo terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad jau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nustatytas pakankamai ilgas – 12 mėnesių – terminas paskirtai baudai sumokėti. Kita vertus, nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių jaunas darbingas kaltinamasis nesumokėjo didesnės dalies Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos. Todėl A. Š. nustatyti dar ilgesnį baudos sumokėjimo terminą nėra teisinio pagrindo.
V. Kiti klausimai
A. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 38–39). Ji paliktina galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Nors byloje nėra A. Š. laikino sulaikymo protokolo, tačiau iš 2021 m. kovo 30 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad A. Š. 2021 m. kovo 30 d. 1.10 val. buvo laikinai sulaikytas ir jis pristatytas į komisariatą (1 t., b. l. 15). Tokią aplinkybę nurodė ir liudytojas (policijos pareigūnas) L. M. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 24–26). Pagal byloje esančią medžiagą, tą pačią naktį A. Š. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis apklaustas, taip pat jam paskirta kardomoji priemonė (1 t., b. l. 33–39). Taigi neabejotina, kad kaltinamajam buvo laikinai suvaržyta laisvė. Nenustatyta, kad A. Š. buvo apribota laisvė ilgiau kaip vieną dieną (paskutinis procesinis veiksmas su juo buvo atliktas 2021 m. kovo 30 d. apie 2.59 val.). Todėl laikytina, kad jis buvo laikinai sulaikytas vieną dieną. Atsižvelgiant į tai, į A. Š. skiriamą bausmę įskaitytinas jam taikyto laikino sulaikymo laikas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (kastetą), sunaikinti.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos medžiagos palikti bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. Š. (A. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 MGL (2250 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Š. paskirti bausmę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. Š. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 30 d. 1.10 val. iki 2021 m. kovo 30 d. apie 2.59 val. (iki paskutinio procesinio veiksmo atlikimo su A. Š.), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 28 MGL, t. y. 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų), dydžio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos 48 MGL (2400 Eur) dydžio baudos pridėti dalį – 18 MGL (900 Eur) – šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos ir A. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 66 MGL (3300 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų)) dydžio baudą.
A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (kastetą), sunaikinti.
Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, prie bylos medžiagos palikti bylos medžiagoje esantį kompaktinį diską su vaizdo įrašais.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 10 (dešimt) mėnesių laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) (duomenys neskelbtini), esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas);
2) (duomenys neskelbtini), esančią AB „SEB bankas“;
3) (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbank, AB;
4) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Medicinos bankas“;
6) (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti bylos numerį.
2) sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.