Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-06-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-348-594/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
AN2-348-594/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00668-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį)
Teisėjas
Albinas Antanaitis (pirm.)
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos eismo įvykių registravimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-348-594/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00668-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 16.9.10; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko (toliau – Institucija) V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 14 d. nutarimo A. V. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu A. V. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi jam paskirta galutinė nuobauda - 1200 eurų bauda. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas netaikytas.

2. A. V. nubaustas už tai, kad 2021 m. vasario 26 d., apie 23.54 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, automobiliui važiuojant atbulam, laiku jo nesustabdė, dėl ko automobilis atsitrenkė į automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Įvykus eismo įvykiui, automobiliu pavažiavo į šoną ir palikęs automobilį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Padaręs turtinę žalą, kai nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje nebuvo, nedelsiant nepranešė apie eismo įvykį nei nukentėjusiajai, nei policijai. Eismo įvykio metu padaryta 1058,17 eurų žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šiais savo veiksmais A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 219.1, 219.2, 222 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

3. Institucija apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimą ir A. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jos terminą nustatant sankcijos ribose. Skunde nurodoma, kad remiantis ANK 426 straipsnio 7 dalimi, už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyto administracinio nusižengimo padarymą, gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 metų iki 3 metų. Institucijos nuomone, apylinkės teismo sprendimas neskirti pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neatitinka administracinei nuobaudai keliamų tikslų (nubausti pažeidėją bei vykdyti tokių pažeidimų prevenciją), o taip pat pusiausvyros tarp šių pažeidimų pavojingumo visuomenei ir jų sukeltų padarinių. Skunde pabrėžiama, kad asmuo padarė didelę žalą ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Kaip matyti iš A. V. paaiškinimo, jis žinojo, kad kliudė automobilį, tačiau vis tiek pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės bei pareigos atlyginti žalą. Institucijos teigimu, be teisės vairuoti atėmimo nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje nurodyti administracinių nuobaudų tikslai – auklėti pažeidėjus, kad jie nedarytų ateityje panašaus pobūdžio nusižengimų.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į Institucijos apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymo aplinkybių ir kvalifikavimo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtus administracinius nusižengimus. Institucijos apeliaciniame skunde keliamas tik administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, nurodant, jog A. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą nepagrįstai netaikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

6. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, A. V. pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 7 dalyje ir ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, kuriuos padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas sprendimą neskirti A. V. ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės motyvavo tuo, jog pažeidėjas pripažino padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi, yra nustatyta jo atsakomybė lengvinanti atsakomybė ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertino jo paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių bei jo elgesį po to, taip pat tai, kad pažeidėjas dirba.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apylinkės teismo nutarimo bei apeliacinio skundo motyvus, sprendžia, jog žemesnės instancijos teismas netinkamai įvertino A. V. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje pavojingumą, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, dėl to nepagrįstai nusprendė neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

8. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis, o ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Taigi, aptariamo straipsnio sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimas numatytas kaip alternatyvi administracinio poveikio priemonė, paliekant teismui diskreciją, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes, nuspręsti taikyti ją, ar ne.

8.1. Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kada administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui turėtų būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas, kai ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, nenumatytas privalomas šios specialiosios teisės atėmimas. Tokiais atvejais administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija ar teismas turi vadovautis ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinių nuobaudų paskirtimi, o taip pat administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimo pagrindais (ANK 32 straipsnis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

9. Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad A. V. prisipažino sukėlęs eismo įvykį ir pasišalinęs iš įvykio vietos, dėl to nuoširdžiai gailisi, kas įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, A. V. supratęs, kad sukėlė eismo įvykį - atsitrenkė į kitą automobilį ir jį apgadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip likdamas abejingas dėl eismo įvykio kilusioms pasekmėms, t. y. jo veiksmais padarytai turtinei žalai bei Kelių eismo taisyklių reikalavimams. A. V. iš karto po eismo įvykio neieškojo automobilio savininkės, nors jo paties teigimu, iš matymo pažinojo apgadintos transporto priemonės savininkę, nepaliko jai raštelio (nors tai atsakomybės nešalina), nepranešė policijai, nors tokią pareigą numato Kelių eismo taisyklės, tačiau patraukęs transporto priemonę nuėjo į garažą (tai užfiksuota liudytojos pateiktame vaizdo įraše). Be to, nors pažeidėjas ir nurodė, kad ketino iš ryto palikti už apgadinto automobilio valytuvo savo kontaktus, tačiau kaip matyti iš pateiktų duomenų, neskubėjo prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, nes apgadinto automobilio savininkė pirmoji kreipėsi į jo darbdavį – UAB „Jotvainis“, kuriai ir priklausė pažeidėjo vairuota transporto priemonė, bandydama nustatyti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir su juo susisiekti. A. V. su apgadinto automobilio savininke susisiekė tik po to, kai įmonės administratorė jį informavo, kad jo ieško dėl sukelto eismo įvykio ir apgadinto automobilio. Akivaizdu, kad A. V. sukėlęs eismo įvykį ir padaręs žalą kito asmens turtui, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, kas pagal teismų praktiką vertinama kaip šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Nors nagrinėjamu atveju automobilis A. V. vairuotas automobilis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tačiau ši aplinkybė esminės reikšmės neturi, kadangi tai savaime nereiškia, jog pasišalindamas iš įvykio vietos, A. V. nesiekė nuslėpti tikrųjų eismo įvykio aplinkybių, pavyzdžiui, kad vairavo transporto priemonę būdamas galimai neblaivus. Be to, kaip matyti iš Administracinių nusižengimų registro, A. V. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 25-28), kas leidžia teigti, kad pažeidėjas yra linkęs nepaisyti teisės aktais įtvirtintų, su eismo dalyvių elgesiu susijusių, privalomų taisyklių.

10. Kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytais nusižengimais. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

11. Įvertinus visa kas išdėstyta, daroma išvada, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai gali būti pasiekti tik A. V. paskyrus už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

12. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog įstatymas leidžia teismui, skiriančiam nuobaudą, nuspręsti dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo būtinybės ir trukmės, taip, viena vertus, sudarydamas didesnes galimybes tinkamai individualizuoti atsakomybę, kita vertus, nustato gana aukštą minimalią šios poveikio priemonės taikymo trukmę (vieneri metai). Nagrinėjamu atveju įvykdyto nusižengimo pavojingumas ir pobūdis – padaryta tik turtinė žala, taip pat apelianto asmenybės vertinimas – nors anksčiau jis ir baustas administracine tvarka, tačiau iš esmės nėra piktybiškas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, nusižengimus darantis sistemingai, tai, jog kaip matyti iš pateikto vaizdo įrašo A. V. neskubėjo pasišalinti iš įvykio vietos, padarė apgadinto automobilio nuotraukas, kurias vėliau pateikė įvykį tyrusiai Institucijai, sudaro pagrindą išvadai, jog teisės vairuoti transporto priemones atėmimas net ir minimaliam ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui – vieniems metams būtų per griežta poveikio priemonė, ir neatitiktų proporcingumo principo. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad A. V. buvo paskirta ir 1 200 eurų bauda, daroma išvada, jog administracinės nuobaudos tikslams padėti pasiekti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – nagrinėjamu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakanka paskirti 5 mėnesių laikotarpiui. Aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, tiek administracinis procesas, tiek nustatyto dydžio bauda, jos neišvengiamumas bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams bus gera pamoka bei pakankama poveikio priemonė atgrasanti asmenį nuo naujų pažeidimų darymo.

13. Remiantis tuo, kad išdėstyta Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutarimas keistinas dalyje dėl nuobaudos A. V. skyrimo už nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, nekeičiant paskirtos baudos dydžio tik papildomai skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ir galutinės nuobaudos skyrimo, taikant ANK 38 straipsnio 2 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutarimą pakeisti:

- A. V. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 2 dalyje padarymą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, papildomai paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

- Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutarimu A. V. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir ANK 426 straipsnio 2 dalį paskirtas administracines nuobaudas ir šia nutartimi jam paskirtą administracinio poveikio priemonę subendrinti ir A. V. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dvejų šimtų) eurų baudą, ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 (penkiems) mėnesiams.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Albinas Antanaitis