Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė - Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)" vadybininku, vedusio, neteisto, įtariamo padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 25 str. 4 d., 249 str. 1 d. ir 199 str. 1 d., 227 str. 2 d. bei 25 str. 4 d., 249 str. 1 d. ir 199² str. 1 d., gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. įtariamas tuo, kad jis 2010 m. birželio mėnesį dėl savanaudiškų paskatų - siekdamas turėti iš vykdomų nusikaltimų turtinę naudą, laisvanoriškai įsitraukė į Lenkijos Respublikoje veikusių B. Z. ir G. S. organizuotą nuo 2010 m. vasario mėnesio Lenkijos Respublikoje, Rusijos Federacijoje, Baltarusijos Respublikoje ir Lietuvos Respublikoje veikusį nusikalstamą susivienijimą bendrai ilgalaikei nusikalstamai veiklai - sunkiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai: didesnės negu 250 MGL vertės (32 500,00 Lt) vertės privalomų pateikti muitinei daiktų - cigarečių kontrabandai iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir neteisėtam disponavimui Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje akcizais apmokestinamomis prekėmis - cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500,00 Lt) dydžio sumą daryti bei iki 2010 m. birželio 27 d. su A. K. dalyvaudamas šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su organizuotos grupės nariais O. K. ir Č. K. darė šiuos sunkius nusikaltimus:

Jis - M. M. su Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje ir Baltarusijos Respublikoje veikusiais B. Z., G. S., A. K., O. K. ir Č. K., veikdamas tiesiogine tyčia, koordinuodamas ir derindamas kitų nusikaltimo bendrininkų veiksmus tiesiogiai ir mobiliojo ryšio telefonais, 2010 m. gegužės mėnesio pabaigos - 2010 m. birželio 27 d. laikotarpiu organizavo nusikaltimo vykdytoją - Rusijos Federacijos pilietį A. A. vilkiku „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2010 m. birželio 27 d., apie 6 val. 03 min., per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką pergabenti didesnės negu 250 MGL (32 500,00 Lt) vertės privalomus pateikti muitinei daiktus - tarp „stiklainių“ krovinio paslėptą 3 732 667,50 Lt centų muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 307 050 vnt. pakelių „Imperial Classic blue“ ir 263 500 vnt. pakelių „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais krovinį.

Vykdydamas jo - M. M., veikusio su B. Z., G. S., A. K., O. K. ir Č. K. tiesiogiai ir mobiliojo ryšio telefonais duodamus nurodymus, 2010 m. birželio 27 d., apie 6 val. 03 min., nusikaltimo vykdytojas - Rusijos Federacijos pilietis A. A. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pergabeno tarp krovinio dokumentuose: tranzito deklaracijoje MRN (duomenys neskelbtini), CMR važtaraštyje ir 2010 m. birželio 24 d. krovinių transportavimo važtaraštyje Nr. 2 nurodyto į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją gabenamo „stiklainių“ krovinio paslėptus privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL (32 500,00 Lt) dydžio sumą - 3 732 667,50 Lt muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 307 050 pakelių (6 141 000 vienetų) cigarečių „Imperial Classic blue“ ir 263 500 pakelių (5 270 000 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais, šių tabako gaminių nedeklaravo ir taip nepateikė jų muitinės kontrolei bei apie jo kontrabanda gabenamą cigarečių krovinį žinojusiam Lietuvos Respublikos Lavoriškių kelio posto muitinės pareigūnui tyčia neatlikus jo gabenamo krovinio detalaus muitinio tikrinimo, kitaip šios kontrolės išvengė. Įtariama, jog šias veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 4 d., 249 str. 1 d. ir 199 str. 1 d., 227 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija, įsigaliojo 2007 m. liepos 21 d.).

Be to, jis - M. M. su Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje veikusiais B. Z., G. S., A. K., O. K., C. K., veikdamas tiesiogine tyčia, koordinuodamas ir derindamas veiksmus tiesiogiai ir mobiliojo ryšio telefonais, o taip pat užtikrindamas gabenamo per Lietuvos Respubliką cigarečių krovinio apsaugą, 2010 m. birželio 27 d. organizavo nusikaltimo vykdytoją - Rusijos Federacijos pilietį A. A. vilkiku „Scania“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Koegel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), gabenti Lietuvos Respublikos teritorija pažeidžiant nustatyta tvarką - 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2.1.1 ir 2.2. punkto reikalavimus, jog Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti kontrabandinius tabako gaminius, taip pat ir tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis bei 3.1 punkto reikalavimus, jog fiziniams asmenis leidžiama gabenti įvežtus į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, neteisėtai įgytas akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą - 2010 m. birželio 27 d., apie 06 val. 03 min., kontrabandos būdu įvežtą į Lietuvos Respubliką 732 667,50 Lt centų muitinės vertės, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, 307 050 pakelių (6 141 000 vienetų) cigarečių „Imperial Classic blue“ ir 263 500 pakelių (5 270 000 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais krovinį, kuris 2010 m. birželio 27 d., apie 08 val. 00 min. Vilniuje, ties Savanorių pr. 225 esančioje kelio „Vilnius - Kaunas" atkarpoje Muitinės Kriminalinės tarnybos pareigūnų buvo sulaikytas.

Įtariama, jog šiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 4 d., 249 str. 1 d. ir 199² str. 1 d.

Įtariamasis M. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 140 str. tvarka keturiasdešimt aštuonioms valandoms buvo sulaikytas 2012 m. spalio 23 d., 9 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), Kauno mieste. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartimi įtariamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi suėmimo terminas įtariamajam pratęstas iki 2012 m. gruodžio 25 d. Skundžiama to paties teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi suėmimo terminas įtariamajam taip pat pratęstas vieno mėnesio terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2012 m. gruodžio 25 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, nes įtariamas dviejų sunkių ir labais sunkaus nusikaltimo padarymu, o nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir vien šios aplinkybės pakanka asmeniui skirti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Nutartyje taip pat buvo atsižvelgta į tai, kad įtariamasis turi ryšių užsienyje, planavo su šeima išvykti nuolat gyventi į Norvegijos Karalystę, todėl suėmimo skyrimo pagrindai nėra išnykę

Skunde nurodoma, kad nagrinėjant suėmimo skyrimo M. M. klausimą, įtariamasis ir jo gynėjas susipažino su ikiteisminio tyrimo teisėjui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga, o tęsiant suėmimo terminą, su ikiteisminio tyrimo medžiaga ikiteisminio tyrimo teisėja neleido susipažinti. Toje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri buvo pateikta teisėjui ir su kuria susipažino įtariamojo gynėjas, nebuvo jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad M. M. padarė Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Įtarime neaprašyti nusikalstamo susivienijimo požymiai, iš kurių būtų matyti kvalifikacijos pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d. pagrįstumas, nes Lietuvos Respublikos BK 25 str. 4 d. kaip būtinąjį nusikalstamo susivienijimo pažymį įvardina tarpusavio ryšių pastovumą. Toje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, kuri buvo pateikta suėmimo skyrimo klausimą nagrinėjančiam teisėjui, nebuvo jokių faktinių duomenų, patvirtinančių pastovius nusikalstamus M. M. ryšius su kitais įtariamaisiais. Įtariamasis M. M. parodymuose pripažįsta pažįstantis tik A. K., kuris paprašė jo už 500,00 Lt palydėti vilkiką, kuriame, kaip paaiškėjo vėliau, buvo kontrabandinės cigaretės. Taigi, įtariamojo vaidmuo buvo vienkartinio pobūdžio, antraeilis ir neturintis nieko bendra su teismų praktikoje pripažįstamais nusikalstamo susivienijimo dalyviui būtinais požymiais, kurių vienas iš pagrindinių yra pastovių ilgalaikių nusikalstamų ryšių su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais palaikymas. Taigi, įtariamojo gynėjo vertinimu, ikiteisminio tyrimo teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d., privalėjo konstatuoti, kad nėra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad M. M. padarė Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, ir vertinti suėmimo pagrindų buvimą, atsižvelgiant į įtariamojo veikos kvalifikaciją pagal Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., 199² str. 1 d.

Skunde taip pat teigiama, kad ikiteisminio tyrimo teisėja nepagrįstai konstatavo ir Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyto suėmimo skyrimo pagrindo buvimą. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Taigi, gresianti bausmė ir įtarimų sunkumas yra tik viena iš eilės kitų aplinkybių, į kurias turi atsižvelgti teisėjas, sprendžiantis suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą. Įtariamojo gynėjo nuomone, nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo teisėja pernelyg sureikšmino įtarime nurodytų veikų kvalifikaciją ir už šių veikų padarymą įstatyme numatytas bausmes, tačiau visiškai neįsigilino į kitas, ne mažiau reikšmingas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes, o būtent, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, gyvena su šeima, augina mažametį (vienerių metų amžiaus) vaiką, turi legalų darbą, praeityje neteistas, žmona serga sunkia liga. Taigi, įtariamojo tvirti teigiami socialiniai ryšiai, pirmiausia šeiminiai, aiškiai sumažina tikimybę, kad įtariamasis pasislėps nuo baudžiamojo persekiojimo. Tai, kad kaip įtariamasis nuoširdžiai nurodė teismo posėdyje svarstant suėmimo skyrimo klausimą, jis ketino ateityje su šeima važiuoti dirbti į Norvegiją, jokiu būdu neparodo įtariamojo socialinių ryšių silpnumo. Be to, įtariamasis ketino važiuoti į Norvegiją su šeima būtent dirbti, o ne slėptis nuo pareigūnų, šis ketinimas susiformavo dar nežinant apie ketinamus pareikšti įtarimus, todėl nutartyje šios aplinkybės traktavimas kaip didesnės tikimybės, kad įtariamasis pasislėps, yra šališkas ir aiškiai nepagrįstas. Tai, kad dalis įtariamojo bendrininkų gyvena užsienyje, dar neįrodo, jog įtariamasis su šiais asmenimis apskritai yra pažįstamas, tuo labiau palaiko tokio stiprumo ryšius, kurie sudarytų sąlygas užsienyje slapstytis. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėja neatsižvelgė ir į tai, kad įtariamajam inkriminuoti nusikaltimai padaryti daugiau kaip prieš dvejus metus. Apie sulaikytą cigarečių krovinį M. M. buvo žinoma (jis buvo sustabdytas muitinės pareigūnų tuo pačiu metu, kai buvo sulaikytas kontrabandinis krovinys), todėl įtariamasis turėjo visas galimybes per dvejus metus pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo, jei tik būtų turėjęs tokių ketinimų.

Skunde pažymima ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje dėl inkriminuojamų įtarimų prisipažinusiems asmenims, netgi padariusiems visą eilę nusikaltimų ir šiuose nusikaltimuose atlikusiems ne antraeilius vaidmenis, yra taikomos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės, todėl darytina vienareikšmiška išvada, kad suėmimo taikymas yra naudojamas tik kaip spaudimas įtariamajam prisipažinti ir tai niekaip nėra susiję su Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekimu. Be to, kaip minėta, netinkamai įvertinusi įtarimo pagrįstumą, ikiteisminio tyrimo teisėja savo ruožtu neįvertino ir fakto, kad už Lietuvos Respublikos BK 199 str. 1 d., 199² str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą yra numatyta alternatyvi laisvės atėmimui bausmė - bauda, kurios paskyrimas, atsižvelgiant į įtariamąjį charakterizuojančias aplinkybes, yra tikėtinas. Tokiu būdu, atsižvelgiant į įtarimo pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d. akivaizdų nepagrįstumą, darytina vienareikšmiška išvada, kad esant baudos paskyrimo galimybei, įtariamajam nėra pagrindo slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Gynėjo vertinimu, ikiteisminio tyrimo teisėja neatsižvelgė ir į formuojamą Europos žmogaus teisių teismo (toliau - EŽTT) bei Lietuvos teismų praktiką suėmimo klausimais. EŽTT yra ne kartą konstatavęs, jog formalūs teiginiai, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo ar trukdyti teisingumo vykdymui nesudaro pagrindo nuolat tęsti suėmimo terminą, taip pat yra nurodęs, jog inkriminuojamos veikos sunkumas negali būti laikomas pakankamu suėmimo skyrimo/termino pratęsimo pagrindu (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją, Clooth prieš Belgiją, Miuler prieš Prancūziją, Jėčius prieš Lietuvą, Ilikov prieš Bulgariją, Bykov prieš Rusiją ir kt.). Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas. Pavyzdžiui, 2010 m. sausio 15 d. nutartyje Nr. lS-5/2010 Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad tais atvejais, kai suėmimas skiriamas ar pratęsiamas jo terminas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu - pagrįstai manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, teisėjas privalo atsižvelgti į visas Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. numatytas aplinkybes, kurių sąrašas nėra išsamus. Kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali būti pakankamas pagrindas skirti suėmimą asmeniui, kuris pagrįstai įtariamas sunkaus nusikaltimo padarymu, bei jį tęsiant tam tikrą laiką, tačiau tęsiant suėmimo terminą ilgesnį laiką, vien pagrįsto manymo, kad asmuo padarė tokį nusikaltimą, nepakanka. Taigi darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo teisėja, šioje tyrimo stadijoje nesant suėmimo termino pratęsimui būtinų pagrindų, pratęsdama įtariamajam M. M. pačios griežčiausios kardomosios priemonės terminą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2-4 d. numatytomis bendrosiomis kardomųjų priemonių skyrimo nuostatomis ir EŽTT bei Lietuvos teismų praktika, neįvertino, kad Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti taikant įtariamajam vieną ar kelias švelnesnes už suėmimą kardomąsias priemones, todėl nutartis pratęsti suėmimo terminą naikintina.

Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 d., ir bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Pažymėtina, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 2 d.). Nors įtariamojo gynėjas savo skunde teigia, neva ikiteisminio tyrimo medžiagoje, su kuria gynėjas susipažino, nebuvo jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad M. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, pateikta skundo nagrinėjimui, daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys faktiniai duomenys leidžia manyti, jog įtariamasis M. M. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos 25 str. 4 d., 249 str. 1 d. ir 199 str. 1 d., 227 str. 2 d. bei 25 str. 4 d., 249 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. Minėti duomenys yra iš dalies ir paties įtariamojo, kitų įtariamųjų parodymai, užfiksuoti apklausų protokoluose, asmens atpažinimo iš nuotraukų protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Akcentuotina, kad nei kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą sprendžiantis žemesnės instancijos teismas, nei skundą dėl žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas neprivalo atskleisti šių dokumentų turinio. Pažymėtina, jog subjektyvus gynėjo atliktas ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų, su kuriais jam buvo leista susipažinti sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo įtariamajam klausimą, vertinimas nėra pagrindas konstatuoti, jog nėra surinkta pakankamai faktinių duomenų apie galimai įtariamojo padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, kad įtarimus asmenims, galimai padariusiems nusikalstamas veikas, formuluoja ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai. Šiuo metu surinktų ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų visuma aukštesnės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog M. M. pareikšti įtarimai yra pagrysti, tačiau tai nepanaikina galimybės, jog ateityje jam pareikštas įtarimas gali kisti. Vis dėlto, ši aplinkybė nėra pagrindas įtariamojo atžvilgiu netaikyti griežčiausios kardomosios priemonės.

Būtina pabrėžti, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl kardomosios priemonės - suėmimo skyrimo ar pratęsimo, nevertina medžiagoje surinktų duomenų dėl kaltės bei nesprendžia įtariamojo kaltės klausimo, nes tai bus padaryta bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Šiuo metu tam, kad taikyti (pratęsti) kardomąją priemonę - suėmimą, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tiek, kiek įrodymai yra patikrinti nagrinėjant suėmimo termino pratęsimo pagrįstumo klausimą, minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas įtarti M. M. jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymu ir leidžia toliau taikyti įtariamajam griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Pažymėtina, kad už galimai padarytas nusikalstamas veikas M. M. gresia didesnė nei vienerių metų reali laisvės atėmimo bausmė. Esant abiems įstatyme numatytoms sąlygoms, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas galėjo paskirti įtariamajam kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, jeigu būtų konstatuota, kad yra bent vienas iš Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. ar 5 d. numatytų pagrindų.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai konstatavo, kad yra Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatyta sąlyga įtariamajam M. M. paskirti kardomąją priemonę – suėmimą, nes švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 p. išaiškinta, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

M. M. įtariamas padaręs vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir dvi nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurias baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikes laisvės atėmimo bausmes. Todėl šiuo atveju, jau vien pats nusikaltimų, kurių padarymu įtariamas M. M., sunkumas ir gresiančios bausmės dydis, pagal teismų praktiką, yra visiškai pakankamas pagrindas pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Kita vertus, šio pagrindo buvimą patvirtina ir kitos aplinkybės, į kurias žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, paskirdamas M. M. kardomąją priemonę - suėmimą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. M. M. turi ryšių užsienyje, kartu su šeima planavo išvykti gyventi į Norvegiją. Taigi, nors įtariamasis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, neteistas, atsižvelgiant į kitas aplinkybes, tai nelaikytina pakankamu pagrindu švelninti kardomąją priemonę įtariamam. Nors skunde teigiama, jog įtariamasis žinojo apie sulaikytą cigarečių krovinį, tačiau visą tą laiką niekur nebėgo ir nesislėpė, ši aplinkybė, atsižvelgiant į tai, kad įtarimai padarius nusikalstamas veikas M. M. buvo pateikti tik 2012 m. spalio 22 d., nėra laikytina pakankama nepratęsti įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės. Todėl konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismas pagrįstai pratęsė įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 122 1 d. 1 p.

Panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo ir atsižvelgiant į skunde nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Pažymėtina, kad šiose bylose suėmimo terminai, minėto teismo pripažinti kaip prieštaraujantys Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str., buvo žymiai ilgesni, nei bendras M. M. taikomas suėmimo terminas, kuris šiuo metu yra beveik trys mėnesiai. Be to, M. M. suėmimo terminas pratęsiamas ne vien remiantis jam gresiančios bausmės sunkumu, bet ir esant kitoms įstatyme numatytoms sąlygoms – pagrįstu teismo manymu, kad įtariamasis gali slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pažymėtina ir tai, kad įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminas yra pratęstas laikantis proporcingumo principo reikalavimų, nes prokuroro pareiškimas tenkintas tik iš dalies, nes kardomosios priemonės terminas pratęstas vienam mėnesiui, o ne prokuroro prašytam trijų mėnesių terminui. Ta aplinkybė, kad ne visiems, nusikalstamų veikų padarymu įtariamiems, asmenims šioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės M. M., kadangi kardomoji priemonė kiekvienam nusikalstamos veikos padarymu įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos BPK 121 str. 4 d. nurodytas aplinkybes. Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad šiuo metu įtariamojo M. M. teisės suvaržytos, laikantis visų Lietuvos Respublikos BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindams, toks įtariamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, pratęsdamas įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą vienam mėnesiui nei Lietuvos Respublikos BPK normų reikalavimų, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, nepažeidė.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, naikinti ar keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties įtariamojo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

įtariamojo M. M. gynėjo advokato Gedimino Bukausko skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.