Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-29 · Civilinė byla Nr. 2A-892-464/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-29
Bylos Nr.
2A-892-464/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrutė Kalinauskienė, Virginijus Kairevičius, Dalia Kačinskienė (pran.)
Ieškovas
M. C.
Atsakovas
T. T.
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-892-464/2011Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 44.2.4.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,

kolegijos teisėjų Andrutės Kalinauskienės ir Virginijaus Kairevičiaus,,sekretoriaujant A. L.,dalyvaujant ieškovui M. C., jo atstovei adv. R. N.,atsakovei T. T., jos atstovei adv. J. M.,vertėjai O. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. C. ieškinį atsakovei T. T. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, neturinės žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas M. C. 2007-10-11 su ieškiniu (t. 1, b.l. 1-3) kreipėsi į Vilniaus m. 4-ąjį apylinkės teismą ir prašė santuoką, sudarytą 1997-12-05 (duomenys neskelbtini) CMB, apskaitytą 2001-07-12 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nustatyti sūnaus L. C., gim. 2002-07-16 gyvenamąją vietą su tėvu M. C.; priteisti iš atsakovės T. T. nepilnamečio L. C. išlaikymui po 200 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų. Nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tačiau atsakovė nesutinka nutraukti santuokos bendru sutuoktinių sutarimu. Šalys santuokos metu neįgijo nekilnojamojo ar registruoto turto. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus jo gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu.

Atsakovė T. T. 2008-10-21 pateiktu priešieškiniu (t. 1, b.l. 75-77, 135-138) prašė santuoką, sudarytą 1997-12-05 (duomenys neskelbtini) CMB, apskaitytą 2001-07-12 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl ieškovo M. C. kaltės; sūnaus L. C., gim. 2002-07-16 gyvenamąją vietą nustatyti su motina – atsakove T. T.; priteisti iš ieškovo M. C. išlaikymą nepilnamečiui sūnui L. C. po 800 Lt kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; priteisti 21 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą; nustatyti ieškovo M. C. bendravimo su vaiku tvarką; priteisti iš ieškovo M. C. atsakovės T. T. naudai 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad atsakovė, kaip sutuoktinė, savo pareigas vykdė tinkamai. Dėl ieškovo netinkamo elgesio atsakovei pablogėjo sveikata, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, todėl jai priteistina neturtinė žala. Nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su motina, kadangi tai labiau atitiktų vaiko interesus.

Institucija, teikianti išvadą byloje – Vaikų teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (t. 1, b.l. 25) nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su motina, nes tai labiau atitiktų jo interesus.

Vilniaus m. 4-asis apylinkės teismas 2010-06-07 sprendimu (t. 2, b.l. 91-99) ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies ir: 1) M. C. ir T. T., santuoką, sudarytą 1997-12-05 (duomenys neskelbtini) CMB, apskaitytą 2001-07-12 Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukė dėl ieškovo M. C. kaltės, 2) T. T. paliko santuokinę pavardę – T., M. C. paliko pavardę – C., 3) nustatė nepilnamečio sūnaus L. C., gim. 2002-07-16, gyvenamąją vietą su motina T. T., 4) nustatė ieškovo M. C. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi L. C. tvarką: tėvas bendrauja su vaiku kas antrą sekmadienį, paimdamas jį iš motinos namų 9 val. ryto sekmadienį ir nuvesdamas į mokyklą pirmadienio rytą; tėvas bendrauja su vaiku kas antrą trečiadienį, paimdamas jį po pamokų iš mokyklos, nuvesdamas į tą dieną vykstančius būrelius ir nuvesdamas vaiką į mokyklą ketvirtadienio rytą; tėvas bendrauja su vaiku kas antrą trečiadienį, paimant jį po pamokų iš mokyklos, nuvedant į tą dieną vykstančius būrelius ir grąžinant į motinos namus tą pačią dieną, būreliams pasibaigus; tėvas praleidžia su vaiku visas rudens atostogas kas antri metai; tėvas praleidžia su vaiku pusę žiemos atostogų; tėvas praleidžia su vaiku pusę pavasario atostogų; tėvas praleidžia su vaiku dvi savaites (iš eilės) vasaros atostogų; 5) priteisė iš ieškovo M. C. nepilnamečio sūnaus L. C. išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 500 Lt iki jo pilnametystės, pervedant juos į atsakovės sąskaitą, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai T. T., išlaikymą skaičiuojant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 6) priteisė iš ieškovo M. C. atsakovės T. T., naudai nepilnamečio sūnaus L. C. 7803 Lt išlaikymo įsiskolinimą, 7) nustatė, kad nepilnamečio L. C. vardu atidarytoje sąskaitoje esančių piniginių lėšų vienintelė tvarkytoja yra jo motina atsakovė T. T., 8) priteisė iš ieškovo M. C. atsakovės T. T. naudai 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti; 9) nutraukė civilinės bylos dalį dėl ieškovo reikalavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su tėvu ir priteisti iš atsakovės 200 Lt kasmėnesinių periodinių išmokų, ieškovui atsisakius šių reikalavimų; 10) nusprendė sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir atsakovės skyrimo nepilnamečio L. C. vardu piniginių lėšų vienintelė tvarkytoja, vykdyti skubiai; 11) atmetė kitą ieškinio ir priešieškinio dalis; 12) priteisė iš ieškovo M. C. atsakovės T. T. naudai 216 Lt žyminio mokesčio ir 149 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai ir atstovavimui apmokėti, viso – 365 Lt bylinėjimosi išlaidų; 13) grąžino atsakovei T. T. permokėtą 112 Lt žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus, padarė išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo yra kaltas ieškovas, kuris nepaneigė savo neištikimybės bei aplinkybių, kad paliko šeimą ir ją nesirūpino daugiau kaip vienerius metus. Atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo teismas nenustatė. Nepilnamečio šalių sūnaus gyvenamąją vietą nusprendė nustatyti su motina, kadangi tai geriausiai atitinka vaiko interesus, dėl to neprieštaravo ir ieškovas. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog ieškovas turi nuolatinį darbą ir pastovias pajamas, o atsakovės gaunamos pajamos priklauso nuo daugelio objektyvių ir subjektyvių aplinkybių, todėl nukrypo nuo minimalaus išlaikymo dydžio. Kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. C. nuo 2007-10-12 nuolat pervesdavo pinigines lėšas, skirtas nepilnamečiui L. C. išlaikymui ir 2010-05-10 dienai sąskaitoje yra sukaupta 10 197,42 Lt, pirmosios instancijos teismas šia sukaupta suma sumažino išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuotiną po 500 Lt. už 36 mėn., pritiesdamas iš ieškovo 7803 Lt kaip išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į vaiko interesus nustatė ir vaiko su tėvu bendravimo tvarką. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą teismas sprendė, kad bendro gyvenimo metu atsakovė buvo žeminama, ieškovas jai buvo neištikimas, 2004 metais paliko šeimą ir ją daugiau nesirūpino, dėl ko atsakovė labai išgyveno, jai teko kreiptis medicininės pagalbos, įtariant depresiją, atsakovė buvo gydoma, lankė specialius psichoterapinius kursus poskyrybiniam stresui ir psichotraumai įveikti. Konstatavęs, kad ieškovas, būdamas neištikimas, sugriovė šeimos dorovinius pamatus, tradicijas, dėl ko atsakovė patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino atsakovės reikalavimas ir priteisė jai iš ieškovo 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Šalies argumentai

Atsakovė T. T. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l. 100-105) prašo panaikinti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimo dalį dėl 500 Lt dydžio išlaikymo išmokos nepilnamečiam vaikui nustatymo, dėl išlaikymo skaičiavimo nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat sprendimo dalį, kurią priteista iš ieškovo 7803 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimas ir priteista iš ieškovo 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Prašo šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 800 Lt, skaičiuojant nuo priešieškinio pateikimo dienos, priteisti iš ieškovo 11 402,58 Lt išlaikymo įsiskolinimą, 20 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo darbo užmokestis yra 900 Lt per mėnesį, nes pažymoje nurodyta 900 Lt suma reiškia ne ieškovo darbo užmokestį, o Sodrai sumokėtų įmokų dydį. Taigi teismas netinkamai įvertino ieškovo turtinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ir nepilnamečio vaiko poreikius, neatsižvelgė į aplinkybes, kad vaikas turi sveikatos problemų, yra hiperaktyvus, lanko papildomas ugdymo įstaigas, tad vaiko poreikiai yra didesni nei minimalūs. Atsakovė vaiko išlaikymui išleidžia 2000 Lt per mėnesį, todėl pagrįstai prašo iš ieškovo priteisti 800 Lt dydžio išlaikymą, juolab, kad ieškovo pajamos yra didesnės, nei tą konstatavo pirmosios instancijos teismas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino išlaikymo dydį, priteisdamas jį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o ne nuo priešieškinio padavimo. Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė priteistino nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį, tai išlaikymo įsiskolinimo dydis taip pat buvo netinkamai apskaičiuotas. Taip pat buvo netinkamai įvertintas atsakovei priteistos neturtinės žalos dydis. Ši 3000 Lt suma visiškai neatitinka atsakovės patirtų dvasinių išgyvenimų, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, kad jai buvo diagnozuota depresija, lankytos psichiatro konsultacijos.

Atsiliepimas

Ieškovas M. C. atsiliepimu (t. 2, b.l. 120-123 ) prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimą nepakeistą. Nurodo, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nepilnamečio vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį. Atsakovės deklaruojama 2000 Lt sumą, kurią jį neva išleidžia vaiko poreikiams, prieštarauja atsakovės pozicijai dėl jos pačios gaunamų pajamų. Tokiu būdu arba atsakovė gauna didesnes pajamas negu nurodo, arba užaukština nepilnamečio sūnaus poreikius. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nepilnamečio vaiko poreikius ir jos pačios esamą turtinę padėtį. Auklės paslaugos devynerių metų vaikui nėra reikalingos, be to, nepilnamečio vaiko papildomo ugdymo lėšos yra per didelės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino išlaikymo įsiskolinimo dydį. Ieškovas vykdė pareigą išlaikyti savo sūnų, atidarė sąskaitą banke nepilnamečio sūnaus išlaikymui skirtų lėšų kaupimui, iki bylos išnagrinėjimo sąskaitoje buvo sukaupta 10 197,42 Lt suma. Pažymėjo, kad santuokos iširimas yra rimtas psichologinis sukrėtimas abiems sutuoktiniams. Santuoka tarp šalių truko vos pusantrų metų, jos baigtis atsakovei negalėjo būti netikėta. Atsakovė kreipėsi į medikus praėjus ketveriems metams po to kai šalys pradėjo gyventi atskirai, ir praėjus metams nuo ieškovo kreipimosi į teismą. Faktinė šalių gyvenimo santuokoje trukmė yra trumpa. Ieškovo turtinė padėtis neleistų mokėti didesnės sumos negu priteisė pirmosios instancijos teismas, be to, tai neatitiktų protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, tokių šiuo atveju nenustatyta. Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl ieškovo pareigos išlaikyti savo sūnų L. apimties (išlaikymo dydžio), dėl išlaikymo adekvatumo vaiko poreikiams ir jo proporcingumo paties ieškovo finansinėms galimybėms, dėl teisės į išlaikymą momento nustatymo, dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų. Dėl šių klausimų teisėjų kolegija ir pasisako.

Teisėjų kolegija, išklausiusi byloje dalyvaujančių asmenų kalbas dėl skundo argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas (CPK 185 str.). Panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys motyvai prielaidų nesudaro.

Tėvų pareigos išlaikyti savo vaikus vykdymas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu pripažįstamas kaip pagrindinis vaiko teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą užtikrinantis veiksnys. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos nacionaliniuose įstatymuose įtvirtintas tėvų pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus absoliutumas, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad net ir visiškas pajamų ar turto neturėjimas neatleidžia įpareigoto asmens (vieno iš vaiko tėvų) nuo prievolės teikti išlaikymą savo pilnametystės nesulaukusiam vaikui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.

Apeliantė ginčija priteisto sūnui išlaikymo – po 500 Lt kasmėnesine išmoka – dydį vaiko poreikių ir ieškovo finansinio pajėgumo teikti ženklesnę sumą sūnui išlaikyti kontekste. Įstatymų leidėjas nenustato išlaikymo dydžio nei minimalios, nei maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems jo poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad šalys turto santuokoje neužgyveno ir neturi asmeninio registruojamo turto, taigi šiuo aspektu jų galimybės vienodai minimalios, kad ieškovas turi stabilius darbo santykius, nors jo nuolatinės pajamos ir ne itin ženklios, o apeliantė tuo metu buvo užsiregistravusi darbo biržoje (t.2, b.l. 67) ir gavo pajamas tik iš veiklos pagal verslo liudijimą (t.1, b.l.28 ir 130, verstoji lapo pusė), kurios nebūdavo vienodos ir stabilios, taip pat atsižvelgęs į bylos duomenimis patvirtinamus šalių sūnaus Levo bendruosius poreikius, sprendimu nustatė mėnesinio išlaikymo vertę - 800 Lt ir didesnę šios išlaikymo pareigos, kuri, pažymėtina, tenka abiems tėvams, dalį paskyrė ieškovui, įpareigodamas jį mokėti sūnui kas mėnesį po 500 Lt. Apeliantė savo teiginius patvirtinančių įrodymų, jog vaiko poreikiams patenkinti išleidžia ženkliai didesnę savo asmeninių pajamų dalį, nepateikė, taip pat neįrodė objektyvaus būtinumo abiems tėvams skirti vaikui didesnį, nei 800 Lt išlaikymą per mėnesį. Specialių poreikių, kuriems užtikrinti būtų privaloma skirti nuolatines didesnes lėšas, nei tai yra nustatyta teismo sprendimu, pvz. chroniško pobūdžio ligos, įgimti defektai ar sveikatos sutrikimai, vaikas neturi, o jo elgesio bei charakterio ypatumai (hiperaktyvumas, t.1, b.l. 82) patys savaime didesnių vaiko poreikių nenulemia. (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2010-10-19 pažyma, kurią apeliacinės instancijos teismui pateikė ieškovas, taip pat patvirtina, kad vaikui nei medikamentinis, nei reabilitacinis sanatorinis gydymas šiuo metu nėra reikalingas.

Taigi apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina priteisto išlaikymo neadekvatumo vaiko poreikiams, todėl atmestini kaip faktiškai nepagrįsti.

Kiti apeliacinio skundo argumentai susiję su apelianto finansiniu pajėgumu mokėti didesnį, nei yra priteistas, išlaikymą, akcentuojant ieškovo ženkliai geresnę materialinę padėtį bei pirmosios instancijos teismo netinkamą jo darbinių pajamų įvertinimą. Kolegija su šiais skundo argumentais taip pat negali sutikti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, bet ir į jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Viena vertus, abiejų šalių padėtis nagrinėjamu laikotarpiu yra panaši - abu jie yra darbingi ir sveiki, taigi turi panašias galimybės dirbti. Apeliantės tvirtinimu, ji baigusi dvi aukštąsias mokyklas, magistro diplomas pripažintas Lietuvoje (paaiškinimai, t. 2, b.l. 35). Ieškovo, kuris dirba muzikos mokytoju dvejose mokyklose (paaiškinimai, t.2, b.l. 86), padėtis yra šiek palankesnė tik tuo aspektu, kad jo su darbu susijusios deklaruojamos pajamos yra didesnės, nei buvusios deklaruojamos apeliantės, t.y. pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktą naujausią pažymą apie darbo užmokestį, 2010 m. rugsėjo mėn. jam buvo priskaičiuota 2097,64 Lt, išmokėta 1633,27 Lt darbo užmokesčio. Apeliantės, kuri anksčiau dirbo masažuotoja (paaiškinimai, t. 2, b.l.36), pagal darbo pažymėjimą – kūno procedūrų specialiste (t.1, b.l.83), su darbu susijusios pajamos laikotarpiu nuo 2009-04-01 iki 2009-06-30 sudarė 2700 Lt iki mokesčių (t..2, b.l. 82), o dabartiniu metu pagal verslo liudijimą gaunamų pajamų dydis jokiais įrodymais nepagrindžiamas. Tačiau abu jie turi skirti tam tikrą savo gaunamų pajamų dalį ir gyvenamojo būsto nuomai, kadangi nuosavo būsto, kuriame galėtų gyventi, neturi. Pastebėtina, kad pagal šį vertinimo kriterijų apeliantės padėtis net palankesnė, ji gyvena iš valstybės nuomojamame bute (t.1, b.l. 34, 88). Kita vertus, ieškovas pateikė į bylą dar vieno savo vaiko gimimą patvirtinančius įrodymus – gimimo liudijimą, iš kurio matyti, kad A. C. gimė 2011-03-20. Tai reiškia, kad jis turi pareigą išlaikyti jau du nepilnamečius vaikus, taigi gaunamas per mėnesį apie 1600 - 1700 Lt darbo užmokestis, atsižvelgiant ir į asmeninių poreikių tenkinimo būtinumą (t.2, b.l. 74), neleidžia teisėjų kolegijai konstatuoti ieškovo turtinio pajėgumo mokėti apeliantės reikalaujamą 800 Lt per mėnesį (t.y. pusę ieškovo gaunamų pajamų) išlaikymą sūnui Levui.

Tačiau teisėjų kolegija iš esmės sutinka su apeliantės pozicija, kad teismas rezoliucinėje dalyje nevisiškai tinkamai nustatė išlaikymo pradžios pagal šį teismo sprendimą momentą. Kadangi išlaikymas vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, bet ne daugiau nei už trejus metus iki ieškinio (arba, atitinkamai, iki priešieškinio) pareiškimo (CK 3.200 str.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė L. C. teisę į išlaikymą už trejų metų iki apeliantės atitinkamų reikalavimų pareiškimo teisme laikotarpį. Apskaičiuodamas išlaikymo įsiskolinimą būtent už trejus metus atgal, teismas pagrįstai rėmėsi būtent 500 Lt periodinės išmokos dydžiu, ir apskaičiuotą po 500 Lt už 36 mėnesius išlaikymo galutinę sumą taip pat pagrįstai sumažino ta dalimi, kuri susiklaupė ieškovui geranoriškai mokant tam tikras lėšas į sūnaus vardu atidarytą sąskaitą banke. Kolegija pažymi, kad tokio paties dydžio išmoką - po 500 Lt per mėnesį - šalių sūnus turi gauti ne tik už trejus metus iki priešieškinio pareiškimo, nes jo teisė gauti būtent tokio dydžio išlaikymą nepasibaigė pareiškus teisme priešieškinį, bet ir per visą teisės į išlaikymą laikotarpį, toliau skaičiuojamą nuo priešieškinio pateikimo momento, įskaitytinai ir už tą bylos nagrinėjimo laikotarpį, kuomet, taikant laikinąsias apsaugos priemones, ieškovui buvo nustatyta pareiga teikti laikiną išlaikymą po 400 Lt (t.1, b.l. 119-120). Todėl skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis atitinkamai patikslintina, nurodant, kad išlaikymas sūnui L. C. po 500 Lt periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės priteisiamas ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo priešieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2010-10-21 (t.1, b.l. 74). Nors teismas taikė šio procesinio dokumento trūkumų ištaisymo institutą, priešieškinio trūkumai buvo ištaisyti ir šis jos procesinis dokumentas galiausiai priimtas 2008-12-10 teisėjos rezoliucija. Tokiu atveju taikytina CPK 115 str. 3 d. nuostata, teigianti, kad ieškinys, priešieškinis ar kitas procesinis dokumentas, kurio trūkumams ištaisyti teismas nustato terminą, laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, jeigu pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu tie trūkumai yra pašalinami. Toks rezoliucinės dalies patikslinimas sudarys prielaidas per bylos nagrinėjimo laikotarpį nuo priešieškinio padavimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo prie 400 Lt laikino išlaikymo sumos papildomai priskaičiuoti po 100 Lt. Pradėjus vykdyti Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010-06-07 sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, laikino išlaikymo mokėjimas pagal 2009-05-14 teismo nutartį (t.1, b.l. 119-120) bus nutrauktas ir ieškovui mokės pilną išlaikymą po 500 Lt per mėnesį.

Apeliantė kvestionuoja ir teismo sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo. Kolegija ir šiuos skundo argumentus vertina kaip nepagrįstus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus, suponuojančius galimybę apeliantei priteisti neturtinės žalos atlyginimą, šią sprendimo dalį pakankamai motyvavo ir argumentavo. Esminiai kriterijai, kurie lemia neturtinės žalos dydžio nustatymą, yra tokie: pažeistos vertybės pobūdis, įpareigoto asmens kaltė, neturtinės žalos padariniai. Visus juos pirmosios instancijos teismas, kaip minėta, identifikavo ir sprendime aptarė. Kolegija visiškai sutinka su teismo sprendime išdėstytais motyvais, jų nekartodama, taip pat atsižvelgia ir į ieškovo pastebėjimą atsiliepime, kad medicininiai duomenys apie apeliantės sveikatos pablogėjimo sąsajas su ieškovo elgesiu, atsirado tik 2008 metais ir vėliau (t.2, b.l. 6-19), t.y. jau po bylos dėl santuokos nutraukimo inicijavimo 2007 metais. Kita vertus, neturtinės žalos reikalavimas visuomet priklauso tik nuo nukentėjusio asmens subjektyvaus jos įvertinimo, todėl atlygintinos neturtinės žalos dydį pagal CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus nustato pats teismas, atsižvelgdamas į aplinkybių, reikšmingų jai nustatyti, visumą. Todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas 3000 Lt neturtinės žalos dydis yra pakankama satisfakcija apeliantei dėl santuokos nutraukimo, esant ieškovo kaltei.

Apeliantė, pateikdama apeliacinį skundą, neturtinių reikalavimų dalyje jo neapmokėjo įstatymo nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu. Tokio mokesčio mokėjimas, remiantis jos prašymu, Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas iki ši byla bus išnagrinėta apeliacinės instancijos teisme. (t.2, b.l. 110, 112-113). Apeliacinio skundo nepatenkinus, nesumokėtas už apeliacinį skundą 510 Lt žyminis mokestis valstybės naudai priteistinas iš apeliantės (CPK 80 str. 4 d., 84 str., 96 str.), taip pat valstybės naudai iš jos priteistinos procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos – 9,95 Lt (t.2, b.l. 125) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Vilniaus m. 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. birželio 7 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant rezoliucinę šio sprendimo dalį, kad išlaikymas sūnui L. C. po 500 Lt periodinėmis išmokomis priteisiamas nuo 2010-10-21.

Priteisti iš T. T. 510 (penkis šimtus dešimt) litų žyminio mokesčio ir 9 (devynis) 95 centus pašto išlaidų valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjai Andrutė KalinauskienėVirginijus Kairevičius