Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Danguolei Lukošiūnienei, dalyvaujant pareiškėjai J. S., suinteresuotam asmeniui V. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinio fakto nustatymo pagal pareiškėjo J. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims : V. S., Varėnos rajono 2 notarų biurui notarei Laimai Muzikevičiūtei, Alytaus apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėja J. S. paaiškino, kad jos vyro brolis K. gyveno vienas ir šeimos sukūręs nebuvo. Paskutiniu laiku jis gyveno su savo motina G. S. (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone. Pareiškėja paaiškino, kad G. S. turėjo sūnus : K., L. ir P. Pareiškėja paaiškino, kad ji buvo ištekėjusi už L., o V. už - P. K. nebuvo vedęs, gyveno kartu su motina, jis vaikų neturėjo. Pareiškėja nurodė, kad G. sūnus K. mirė dar prieš motiną ir motina perėmė ir valdė visą jo turtą . K. turėjo miško, daugiau reikšmingo turto jis neturėjo. Viską, kas liko po jo mirties, tvarkė motina. G. S. visą turtą paliko testamentu dviems sūnums L. ir P.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad jis po motinos mirties priėmė palikimą, patvirtino liudytojai.

Liudytoja P. K. paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, o pareiškėja yra jos kaimynė. G. S. taip pat pažinojo. Ji irgi gyveno kaimynystėje. Liudytoja paaiškino , kad ji nepamena, kada numirė G. S.. Liudytoja nurodė, kad G. turėjo 3 sūnus: P., L. ir K. Pareiškėjos vyras buvo L.. Liudytoja paaiškino, kad P. ir L. mirė po motinos mirties, o K. prieš motiną. K. nebuvo vedęs. Jis vaikų neturėjo. Paskutiniu metu jis gyveno kartu su motina (duomenys neskelbtini) kaime. Po sūnaus K. mirties motina gyveno tuose pačiuose namuose, ji priėmė visus jo likusius daiktus. Paskui motina gyveno tai pas vieną, tai pas kitą sūnų.

Liudytojas P. D. nurodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Pareiškėją pažįsta, ji yra jo sesuo. G. S. pažinojo. Liudytojas patvirtino ,kad G. turėjo 3 sūnus: K. , L., P., ir dvi dukteris, kurios mirė. Liudytojas paaiškino, kad jo sesuo buvo ištekėjusi už L. Liudytojas nurodė, kad anksčiau K. buvo kažkur išvykęs, tačiau vėliau jis sugrįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir gyveno motinos namuose, kur ir mirė. P. D. paaiškino k ad jam nežinoma, ar K. buvo vedęs. Jis nurodė, kad niekada nematė K. su žmona ir nežino, ar jis turėjo vaikų. Lietuvoje jis vaikų neturėjo. Liudytojas paaiškino, kad K. paveldėti galėjo tik tėvų turtą. Jis neturėjo jokių daiktų, tik drabužius, dokumentus. K. laidotuvėmis rūpinosi mama ir sesers vyras. Jis palaidotas (duomenys neskelbtini) kapuose, kur palaidota ir motina.

K. S. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l.8), jo motina G. S. – numirė (duomenys neskelbtini) (b.l.16), o sūnŪs L. – (duomenys neskelbtini) (b.l.17), P. – (duomenys neskelbtini) (b.l.18). Gimimo akto įrašais patvirtinama, kad L. , P. ir K. tėvai buvo E. S. ir G. K. – S. (b.l.13-15).

Varėnos 2 notarų biuro notarė Laima Muzikevičiūtė informavo, kad K. S. palikimo priėmimo faktas Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registre neregistruotas (b.l.29).

Paveldėjimo pagal testamentą liudijimu patvirtinama , kad G. S. turto įpėdiniai lygiomis dalimis yra P. S. ir L. S. (b.l.24). Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu patvirtinama, kad L. S. turtą paveldėjo jo sutuoktinė J. S. (b.l.22-23).

Byloje yra pateikti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kuriais patvirtinama, kad K. S. vardu yra registruotos nuosavybės teisės į dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone ir į dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Varėnos rajone (b.l.9-10,11-12).

Bylos dokumentais, šalių paaiškinimu ir liudytojų parodymais patvirtinama, kad G. S. po savo sūnaus K. S. mirties priėmė palikimą. Pareiškėja po sūnaus mirties visu likusiu turtu rūpinosi kaip savu, naudojosi visais likusiais namų apyvokos daiktais. LR CK 5.14 str. nurodoma, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus. Tokie pareiškėjos veiksmai laikytini palikimo priėmimu, nes likusiu turtu ji rūpinosi kaip savu.

LR CK 5.51 str. nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje nustatytos aplinkybės, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti ir pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. S., a.k(duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) (mirties įrašas Nr.34) po sūnaus K. S., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AK Nr.009284, įrašo Nr.92, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Priteisti iš J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 18,87 Lt (aštuoniolika litų aštuoniasdešimt septynis centus) pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per 30d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.