- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- e2VP-17588-864/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Pareiškėjas
- UAB „Gelvora“
- Suinteresuotas asmuo
- G. L., R. L.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ramunė Mikonienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Gelvora“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo, suinteresuotieji asmenys G. L., R. L. ir antstolė Nemira Šiugždaitė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkei G. L. priklauso ½ dalis jos sutuoktiniui R. L. priklausančios ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad antstolė Nemira Šiugždaitė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1101,23 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės G. L. išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai. Pažymėjo, kad antstolė Nemira Šiugždaitė, turėdama duomenų apie skolininkės sutuoktinio turimą turtą, vykdomojoje byloje pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo.
Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką byloje dalyvaujantiems asmenims pranešta Civilinio proceso kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Nemira Šiugždaitė vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 1101,23 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės G. L. išieškotojo UAB „Gelvora“ naudai. Iš 2016 m. kovo 24 d. antstolės siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininkės turto dalies nustatymo turinio matyti, kad antstolė vykdymo procese nustatė, jog skolininkės sutuoktinis R. L. turi nuosavybės teise ½ buto adresu (duomenys neskelbtini). Taigi antstolė, nustačiusi, kad skolininkė pajamų iš darbinės ar kitokios veiklos negauna, realizuotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, tačiau sutuoktinis turi nuosavybės teise ½ buvo adresu (duomenys neskelbtini), pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Civilinio proceso kodekso 666 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 3.110 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi įstatyme, yra numatyta galimybė esant asmeninei tik vieno sutuoktinio prievolei vykdyti išieškojimą ir iš sutuoktinio dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tuo tarpu jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (Civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalis).
Pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnio nuostatas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal Civilinio kodekso 3.88 strapsnio 1 dalies nuostatas, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe prapažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos vieno ar abiejų sutuoktinių po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Byloje nėra nustatyta, kad suinteresuoti asmenys būtų sudarę vedybų sutartį, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, todėl sutuoktinių turtui taikytinos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal Civilinio kodekso 3.123 straipsnį, turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (Civilinio proceso kodekso 185 str.).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 667 straipsniu bei Civilinio kodekso 3.110 straipsniu teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrajame turte, todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatoma, kad skolininkei priklauso ½ sutuoktinio R. L. turimo turto, t. y. ½ buto esančio Rinktinės g. 42-45, Vilniuje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-292 bei 667 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti kad skolininkei G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ sutuoktinio R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) turimo turto, t. y. ½ buto esančio Rinktinės g. 42-45, Vilniuje, unikalus Nr. 1096-8013-2010:0092.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.