Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-890-245/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-14
Bylos Nr.
1S-890-245/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58400-2015-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-890-245/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58400-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties, kuria nutarta pakeisti Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. LK-122 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam J. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. J. S. (toliau – J. S.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (3 veikos). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 13 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės ir J. S. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir J. S. paskirti galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaitytas bausmės laikas, atliktas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendį.

2. Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 14 d., bausmės pabaiga – 2021 m. lapkričio 14 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2020 m. liepos 17 d. nutarimu Nr. LK-121 buvo nutarta taikyti nuteistajam J. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4. Dėl Komisijos 2020 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. LK-121 Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Gintarė Meškauskienė pateikė skundą, kuris Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi buvo patenkintas. Nutartyje teismas konstatavo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

5. Skunde apygardos teismui nuteistasis J. S. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį.

5.1. Nuteistasis skunde teigia, kad pripažįsta savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą jis buvo nubaustas. J. S. nurodo, kad dėl Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino jis nuo vasario mėnesio nematė savo šeimos – žmonos, vaikų, motinos. Nuteistojo teigimu, jo elgesys pataisos namuose viso bausmės atlikimo laikotarpiu yra nepriekaištingas. Jis nurodo, kad jau antrą kartą yra pristatomas Komisijai ir abu kartus buvo įvykdęs jam nustatytą planą, kas, jo teigimu, parodo jo nepriekaištingą elgesį. Nuteistasis skunde taip pat teigia, kad pasižada vykdyti teismo jam nustatytus įpareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. S. skundas atmetamas

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos nutarimą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo. Nagrinėjamu atveju BVK normos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą, buvo išaiškintos teisingai ir pirmosios instancijos teismas įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis J. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo dalį, kai gali būti svarstomas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Byloje esanti socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, J. S. nustatyta 57 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri yra prilyginama vidutinės rizikos grupei. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant tai BVK 157 straipsnio nuostatų kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Ši pažanga turi būti įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir nuteistasis, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, tačiau ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką kriminogeniniams veiksniams.

9. Kaip matyti iš byloje esančios socialinio tyrimo išvados, J. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, mokosi Vilkaviškio r. Kybartų suaugusiųjų mokykloje, baigė 11 klasę, Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo staliaus specialybę, dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, dalyvavo geografijos konkurse, lankė ir baigė reabilitacinę programą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims – „Įžanginė grupė“, dalyvavo ir baigė psichoedukacinę programą „Streso ir emocijų valdymas“, dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos Caritas teisininko vedamoje paskaitoje/praktinėje konsultacijoje apie antstolių veiksmus, taip pat dalyvavo „Sveiko gyvenimo būdo“ užsiėmimuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aukščiau nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina aplinkybę, kad jis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau įvertinus šiuos duomenis kitų nuteistojo elgesį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, darytina išvada, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui jie vis dar nėra pakankami.

10. Iš 57 nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarančių balų 25 yra statiniai, o likę 32 – dinaminiai, kurie gali keistis ir, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Nuteistajam nustatomi 3 kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai (nekintantis), finansiniai įsipareigojimai (kintantis), prognostinių įgūdžių stoka (kintantis). Anksčiau J. S. teistas 3 kartus, jam buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu asmuo padarė naują nusikalstamą veiką, taip pat jo atžvilgiu buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmens tai nesulaikė nuo tolimesnių nusikalstamų veiksmų, dėl ko jis ir vėl nusikalto, kas patvirtina asmens didesnį pavojingumą visuomenei ir joje nusistovėjusioms normoms. Nuteistajam yra būdingas nusikalstamų veikų modelis – nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, finansų sistemai. Nors ankstesni nusikalstami veiksmai yra nekintantis kriminogeninis veiksnys, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo susiformavusias neigiamas nuostatas ir ši aplinkybė gali būti vertinama kartu su kitomis nuteistojo asmenybę apibūdinančiomis aplinkybėmis.

11. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pataisos namuose yra gauta vykdomųjų raštų dėl ieškinių 10768,54 Eur sumai, atlyginta suma – 168,06 Eur. Kaip jau nurodyta aukščiau, nuteistajam yra būdingas nusikalstamų veikų modelis – nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, finansų sistemai, todėl galima teigti, kad J. S. iškilusias finansines problemas yra linkęs spręsti nusikalstamu elgesiu, kadangi didelė nusikaltimų dalis – sukčiavimai. Nuteistajam užtenka pinigų kasdienėms išlaidoms padengti, tačiau per mažai santaupų apmokėti bet kokias didesnes išlaidas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam būnant mažiau struktūruotoje aplinkoje bei nesant nuolatinės priežiūros, kyla pagrįstų abejonių dėl jo sugebėjimo laikytis visuomenėje egzistuojančių taisyklių bei įstatymų.

12. Nors nuteistasis ir neturi galiojančių nuobaudų, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. S. po paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo jo nusikalstamo elgesio rizika per daugiau nei pusę metų sumažėjo tik 5 balais (nuo 62 iki 57). Teismo vertinimu, ši aplinkybė leidžia teigti, kad nuteistojo pastangos sumažinti minėtą riziką nėra maksimalios. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors nuteistasis ir supranta poreikį vadovautis visuomenėje priimtomis normomis ir taisyklėmis, tačiau jų laikytis jam sekasi sunkiai.

13. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, teisės normų, reglamentuojančių lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiama nutartis priimta tinkamai įvertinus nuteistojo asmenybę charakterizuojančią aplinkybes, dėl ko buvo pagrįstai konstatuota, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Svarbu pažymėti, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Teismas lygtinai paleisti nuteistąjį gali įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad J. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl jo skundas atmetamas, o skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

nuteistojo J. S. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Kęstutis DargužisDanguolė ŠiugždinytėJurga Vasiliauskienė