Kauno apygardos teismo nutartis

2019-04-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-287-658/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-15
Bylos Nr.
1S-287-658/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11337-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis
M. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-287-658/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11337-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 95-92 taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

1. M. P. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę sumažinus 1/3 ir subendrinus su Kauno apygardos teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. kovo 8 d., bausmės pabaiga – 2019 m. gruodžio 8 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. vasario 7 d.) – 9 mėnesiai 27 dienos.

3. Komisija 2019 m. vasario 11 d. priėmė nutarimą Nr. 95-92, kuriuo nutarė M. P. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 95-92 taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nors nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Apylinkės teismas, įvertinęs teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, taip pat nusikalstamą elgesį didinantį kriminogeninį veiksnį, kitus pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingus veiksnius, padarytų nusikalstamų veikų laipsnį, aplinkybes, jog nesilaikė įkalinimo įstaigoje nustatytos tvarkos, bei anksčiau nesilaikė lygtinio paleidimo sąlygų, sprendė, jog nuteistajam tikslinga toliau būti taisomam izoliuotam nuo visuomenės, nes tik struktūrizuotoje aplinkoje jis sugeba tam tikra apimtimi reaguoti į jam teikiamus pasiūlymus bei pagalbą, renkantis nenusikalstamą gyvenimo kelią. Teismas padarė išvadą, kad nors nuteistasis M. P. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

II. Skundo esmė

5. Nuteistasis M. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. vasario 11 d. nutarimą Nr. 95-92 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu. Nuteistojo nuomone, skundžiamoje nutartyje nurodytų nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių visuma yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis jau patyrė reikiamus laisvės suvaržymus ir padarė tinkamas išvadas dėl padaryto nusikaltimo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis stengiasi pasitaisyti, todėl jį paleidus ir taikant intensyvią priežiūrą toliau bus sėkmingai užtikrinti bausmės tikslai, todėl teisingumo principas, bei nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra nebus pažeista.

Šalies argumentai

5.2. Skunde teigiama, kad Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik prielaidomis. Nuteistasis skunde nurodo, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ir teismai iš esmės atlieka tą pačią veiklą, nes vertina tuos pačius aspektus dėl nuteistojo atitikties lygtinio paleidimo sąlygoms. Vienintelis skirtumas, kad teismai papildomai įvertina ar Komisija laikėsi lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tvarkos. Teismai spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, neturi nieko bendro su asmens pataisos procesu ir jam taikomomis socialinės reabilitacijos priemonėmis bausmės atlikimo metu. Priimdamas sprendimą dėl Komisijos nutarimo paleisti nuteistąjį lygtinai, teismas turi vadovautis BPK 360 straipsniu ir LR teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 (nauja redakcija 2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-237). Šiuo atveju teismo priimta nutartis nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo prasilenkia su bausmės ekonomiškumo ir kitais baudžiamosios teisės principais.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nuteistojo M. P. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

8. Visų pirma pažymėtina, kad teismas spręsdamas patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą arba jo nepatvirtinti, turi įvertinti ar nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Remiantis BVK 157 straipsnio nuostatomis, ne tik Komisija, bet ir jos nutarimą tvirtinantis teismas, spręsdamas ar yra pagrindas nuteistojo lygtiniam paleidimui, privalo įvertinti, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, t. y. buvo įvertinti visi nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys.

9. Nuteistasis M. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (vieną trečdalį paskirtos bausmės). Tačiau, kaip minėta nutarties 7 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus vertinimą OASys metodika, M. P. nustatoma vidutinė – 63 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo 2 balais. Įvertinus tai, kad šią riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (18 balų), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti, M. P. pažanga šią riziką mažinant turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, kad jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

10. Bylos duomenys patvirtina, jog individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – jis dalyvavo įvairiose elgesio pataisos priemonėse bei programose, nėra baustas drausmine tvarka. Teigiamai M. P. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra 5 kartus skatintas, drausmine tvarka nebaustas, mokosi ir dirba, dengia pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius raštus, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien tik šių aplinkybių visuma bei nuteistojo noras būti lygtinai paleistam, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11. Iš 2019 m. sausio 29 d. Socialinio tyrimo išvados matyti, jog M. P. vis dar nustatomas nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus. Taip pat vadovaujantis HCR-20 metodika, nuteistajam nustatyti pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizikai reikšmingi veiksniai: ankstesni smurtiniai veiksmai, jaunas amžius nusikaltimo metu, psichoaktyvių medžiagų vartojimo problemos, problemos vaikystėje, ankstesni režimo pažeidimai, buvimas destabilizuotoje aplinkoje. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad vienas iš nusikaltimų, už kurio padarymą M. P. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra labai sunkus, t. y. jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios sunkų sveikatos sutrikdymą, padarymą, o jo neteisėti veiksmai buvo nukreipti į artimą asmenį – brolį, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Be to, šis teistumas M. P. nėra vienintelis – jis anksčiau taip pat buvo teistas ir už smurtinius nusikaltimus (tame tarpe ir nukreiptus į sugyventinės (šiuo metu žmonos) atžvilgiu). Šiuo aspektu įvertinus tai, kad nuteistojo neteisėti veiksmai vertinamu atveju buvo nukreipti į savo artimą, todėl aplinkybės, susijusios su jo artimais socialiniais ryšiais su savo šeima, esminės reikšmės M. P. lygtiniam paleidimui neturi. Neabejotina, kad ši aplinkybė egzistavo ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio M. P. nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju nuteistojo socialiniai ryšiai su savo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio.

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. P. jau vieną kartą buvo paleistas lygtinai, tačiau pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, nes padarė naują nusikalstamą veiką. Vien tik šis faktas, leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, išlaikyti tinkamą savo elgesį ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą M. P. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia M. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad ankstesni M. P. nusikalstami veiksmai, 2019 m. sausio 29 d. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių.

13. Abejonių, jog M. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegijai kelia ir galimos jo alkoholio vartojimo problemos. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, daugumą nusikaltimų nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis 2019 m. sausio 29 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, pats nuteistasis teigia, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio negeba įvertinti situacijų, elgiasi spontaniškai, impulsyviai, dažnai pirmenybę teikia veiksmui, o ne jo įvertinimui, kartoja tas pačias klaidas. Nors nuteistasis M. P. pripažįsta, kad būtent alkoholio vartojimas įtakojo jo neteisėtą elgesį, bei būdamas pataisos namuose lankė programas, susijusias su alkoholio vartojimo problemų sprendimu, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog nuteistasis būdamas laisvėje ilgesnį laiką sugebės atsisakyti šio itin neigiamo įpročio, neabejotinai skatinančio jo nusikalstamumą. Tokia išvada darytina įvertinus ankstesnį M. P. elgesį, t. y. net būdamas teistas už nusikalstamas veikas, kurios padarytos būnant apsvaigus nuo alkoholio, nuteistasis nesugebėjo pakeisti savo elgesio ir toliau vartojo alkoholį, ko pasėkoje vėl padarė nusikalstamas veikas. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad M. P. baustas už alkoholio vartojimą pataisos namuose nebuvo, neeliminuoja galimybės, jog išėjęs į laisvę nuteistasis vėl grįš prie šio žalingo įpročio. Be to, 2019 m. sausio 29 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nuteistasis yra bandęs narkotinių medžiagų, tačiau priklausomybę joms neigia. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam teisė vykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų buvo atimta už tai, kad kratos metu jo rankinėje rasta pakuotė su septyniomis tabletėmis anabolinių steroidų. Šių duomenų visuma vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju M. P. nevartos alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Įvertinus visas aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad M. P. pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo M. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Albinas AntanaitisGiedrius EndriukaitisNerijus Meilutis