Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-08 · Administracinė byla Nr. I-1914-423/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-08
Bylos Nr.
I-1914-423/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02066-2015-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Natalja Zelionkienė, Gintaras Čekanauskas
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Pareiškėjas
K. B.
Kategorijos
Administracinė byla Nr.1-1914-423/2016Proceso Nr. 3-62-3-02066-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 1.16.8.; 3.21 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 8 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko, Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Ritai Kinderienei,

dalyvaujant atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Jelenai Stiklioraitienei,

nedalyvaujant pareiškėjui K. B. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. B. skundą dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas K. B. savo skundu prašo panaikinti 2015-10-13 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko sprendimą Nr. 20-S-183442 „Dėl siuntimo į CMEK išdavimo“ ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui siuntimą į Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (b.l. 5-7).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2015-10-07 atsakovui pateikė prašymą išduoti siuntimą į Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – CMEK) spręsti klausimą apie jo tinkamumą dėl sveikatos tolimesnei tarnybai. Pareiškėjas nurodė, jog jis nuo 2015-05-20 iki 2015-10-06 be pertraukos sirgo, iš viso yra sirgęs 143 dienas. Ginčijamu 2015-10-13 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) viršininko sprendimu Nr. 20-S-183442 „Dėl siuntimo į CMEK išdavimo“ atsakovas atsisakė išduoti siuntimą į CMEK motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas Kauno apylinkės teismo sprendimu yra nušalintas nuo pareigų ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą. Sprendimas yra nepagrįstas, kadangi ir laikino nušalinimo nuo pareigų metu pareigūnas ir toliau lieka vidaus tarnybos teisinių santykių subjektas. Pareigūno laikinas nušalinimas nuo pareigų laikytinas tik tam tikru su pareigūno statusu susijusių teisinių santykių visumos pakeitimu, o ne paties pareigūno statuso netekimu. Šiuo atveju atsisakyti išduoti siuntimą į CMEK tik dėl to, jog pareiškėjas yra nušalintas nuo pareigų nėra jokio teisinio pagrindo. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime (b.l. 12-13) nurodė ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjas 2015-10-07 atsakovui pateikė prašymą išduoti siuntimą į CMEK dėl tinkamumo tolimesnei tarnybai patikrinimo, kadangi dėl ligos yra praleidę su pertraukomis per 12 mėnesių 143 dienas tarnybos laiko. Ginčijamu 2015-10-13 Kauno apskrities VPK viršininko sprendimu Nr. 20-S-183442 „Dėl siuntimo į CMEK išdavimo“ atsakovas atsisakė išduoti siuntimą į CMEK motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas Kauno apylinkės teismo sprendimu yra nušalintas nuo pareigų ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą. Nurodė, kad nušalinimo laikotarpiu pareiškėjas neteko statutinio valstybės tarnautojo statuso ir negali eiti buvusių pareigų, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad dėl sveikatos sutrikimų pareiškėjas negali atlikti pareigų arba dėl kitų objektyvių duomenų negali tęsti vidaus tarnybos. Prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2015-10-07 pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą išduoti siuntimą į CMEK dėl tinkamumo tolimesnei tarnybai patikrinimo. Prašyme nurodė, kad dėl ligos yra praleidęs su pertraukomis per 12 mėnesių 143 dienas tarnybos laiko (b.l. 14). Ginčijamu 2015-10-13 Kauno apskrities VPK viršininko sprendimu Nr. 20-S-183442 „Dėl siuntimo į CMEK išdavimo“ atsakovas atsisakė išduoti siuntimą į CMEK motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas Kauno apylinkės teismo sprendimu yra nušalintas nuo pareigų ir nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo (b.l. 15). 2015-07-30 Kauno apylinkės teismo nutartimi ir 2015-10-27 Kauno apygardos teismo nutartimi pareiškėjas nuo 2015-07-30 iki 2016-01-30 yra nušalintas nuo Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 būrio vyresniojo patrulio pareigų (b.l. 17- 23).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Kauno apskrities VPK atsisakymo išduoti siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę dėl tolesnio pareiškėjo tinkamumo vidaus tarnybai teisėtumo ir pagrįstumo.

Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarką reglamentuoja Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Vidaus reikalų ministro 2008-08-05 įsakymu Nr. 1V-299 (2015-08-19 įsakymo Nr. IV-641 redakcija, galiojanti nuo 2015-08-22) (toliau – Aprašas), kurio 2 punktas apibrėžia specializuotąją medicininę ekspertizę – tai tinkamumo vidaus tarnybai nustatymas asmenims, išvardytiems aprašo 1 punkte, šių asmenų psichologinio tyrimo atlikimas aprašo 26 punkte nustatytais atvejais ar pareigūnų ir kursantų sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymas. Remiantis Aprašo 4.3 punktu, vienas iš pagrindinių ekspertizės uždavinių yra nustatyti (įvertinti) pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai. Aprašo 5 punktas nustato, kad ekspertizei tiriamuosius siunčia vidaus reikalų statutinė įstaiga, vidaus reikalų profesinio mokymo įstaiga ar VRM. Aprašo 10 punkte nustatyta, jog pareigūnai ekspertizei siunčiami: kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų ir tai patvirtina Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos išvada, ar vidaus reikalų įstaigoje įtarus sveikatos sutrikimą, dėl kurio pareigūnas negali tinkamai atlikti savo pareigų (10.1 punktas); kai pareigūno laikinojo nedarbingumo terminas paskutinį kartą pratęstas likus ne mažiau kaip 10 kalendorinių dienų iki statuto 53 straipsnio 1 dalies 15 punkte ir Nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklių nustatyto maksimalaus laikinojo nedarbingumo trukmės termino arba anksčiau, nei šie terminai nustatyti, jeigu yra neįgalumo požymius konstatuojanti asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK išvada (10.2 punktas); kai numatoma perkelti ar skirti į kitas pareigas, kurioms numatyti tinkamumo vidaus tarnybai didesni sveikatos būklės reikalavimai (10.3 punktas); kai didėja profesinė rizika (10.4 punktas); dėl sveikatos sutrikdymo sunkumo masto nustatymo, įvertinant po sveikatos sutrikdymo likusius sveikatos pakitimus ir pareigūno tinkamumą tolesnei vidaus tarnybai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu (10.5 punktas); medicininės reabilitacijos poreikiui nustatyti – pareigūnai, išleidžiami į pensiją, buvę pareigūnai, kurie dalyvauja Pareigūnų, karių, išleidžiamų į pensiją, socialinio palaikymo, medicininės reabilitacijos bei profesinio orientavimo į kitas veiklos sritis sistemos sukūrimo programoje ( 10.6 punktas).

Pareiškėjas skundą grindžia Aprašo 10.2 punktu, kuriame nustatytos sąlygos, kai pareigūnai siunčiami ekspertizei – pareigūno laikinojo nedarbingumo pratęsimas arba neįgalumo požymių konstatavimas. Šiuo atveju ginčijamas sprendimas atsisakyti išduoti siuntimą ekspertizei motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas yra laikinai nušalintas nuo pareigų, todėl neturi vidaus tarnybos pareigūno statuso ir minėtos Aprašo nuostatos jam nėra taikomos.

Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnyje nurodyta, jog pareigūnas nuo pareigų nušalinimas Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2015-01-01 iki 2016-01-01) numatyta, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų gali būti nušalinamas, jeigu jis įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje.

Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste teismas aptaria Baudžiamojo proceso kodekse numatytos procesinės prievartos priemonės – valstybės tarnautojo laikinojo nušalinimo nuo pareigų esmę, tikslus, paskirtį bei pasekmes, kurias laikinasis nušalinimas jo galiojimo laikotarpiu sukelia laikinai nušalintam valstybės tarnautojui ir jo darbdaviui.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso normas laikinas nušalinimas nuo pareigų (BPK 157 straipsnis) yra viena iš šiuo įstatymu numatytų procesinės prievartos priemonių (BPK III dalies „Procesinės prievartos priemonės“ XII skyrius „Kitos procesinės prievartos priemonės“), kuri gali būti taikoma pradėjus ikiteisminį tyrimą arba perdavus baudžiamąją bylą į teismą. BPK 157 straipsnyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų ar laikinai sustabdyti teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti (1 dalis). Taigi, BPK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinės prievartos priemonė – laikinasis nušalinimas nuo pareigų – yra skirta taikyti tiems įtariamiesiems, kurie turi valstybės tarnautojo statusą. Pagal minėtą įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimo nuo pareigų paskirtis – greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamas veikas ar užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 157 straipsnio 1 dalies nuostata, kad nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį nuo pareigų siunčiama įtariamojo darbdaviui vykdyti, yra imperatyvi ir nušalinto pareigūno darbdaviui nesuteikia jokios diskrecijos. Gavęs teismo nutartį dėl laikinojo nušalinimo nuo pareigų, darbdavys privalo ją įvykdyti. Byloje nustatyta, jog Kauno apskrities VPK viršininkas, gavęs Kauno apylinkės teismo nutartį dėl pareiškėjo laikino nušalinimo nuo pareigų, ją įvykdė, priimdamas 2015-08-04 įsakymą Nr. 20-TE-825, kuriuo nurodyta nuo 2015-07-30 iki 2015-10-30 pareiškėjo laikinojo nušalinimo metu nemokėti jam darbo užmokesčio (b. l. 24).

BPK 157 straipsnyje nustatytos procesinės prievartos priemonės taikymo sąlygos, terminai, apskundimo ir panaikinimo tvarka. Baudžiamojo proceso įstatymas, atsižvelgiant į jo paskirtį, nereglamentuoja, kaip turi būti sprendžiami tarnybos klausimai, kurie susiklosto tarp darbdavio ir darbuotojo, kurio atžvilgiu teismas priėmė nutartį dėl procesinės prievartos priemonės – laikinojo nušalinimo nuo pareigų – taikymo. Teismo nutartimi laikinai nušalintam nuo pareigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui kylančias teisines pasekmes valstybės tarnybos teisinių santykių prasme reglamentuoja VTĮ 34¹ straipsnis. Už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės tarnautojui (pareigūnui) darbo užmokestis nemokamas (VTĮ 34¹ straipsnio 2 dalis). Sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų priėmusio subjekto reikalavimu nušalintas valstybės tarnautojas grąžina valstybės tarnautojo pažymėjimą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus (VTĮ 34¹ straipsnio 3 dalis). Šiais atvejais nušalintas valstybės tarnautojas nepraranda valstybės tarnautojo teisės dirbti kitą darbą pagal šio įstatymo 16¹ straipsnį (VTĮ 34¹ straipsnio 4 dalis). Laikotarpis, kurį valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į tarnybos stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad valstybės tarnautojas buvo nušalintas nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios valstybės tarnautojo nušalinimą (VTĮ 42 straipsnio 2 dalis).

Konstitucinis Teismas 2011-07-07 nutarime inter alia pažymėjo, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens konstitucinės teisės pasirinkti darbą atmaina yra Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta piliečio teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą. Taip pat pažymėjo, kad Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti piliečių teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą, neturi būti aiškinama tik lingvistiškai ir neturi būti suprantama tik kaip teisė stoti į valstybės tarnybą, t. y. tik kaip susijusi su asmens priėmimu į valstybės tarnybą; valstybės tarnybos santykiai apima ne tik santykius, susijusius su piliečio teisės lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą įgyvendinimu, bet ir santykius, susiklostančius piliečiui įstojus į valstybės tarnybą ir einant pareigas valstybės tarnyboje. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją riboti žmogaus teises ir laisves galima, jeigu laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; apribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; apribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas reiškia ir tai, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimas, 2010-04-20 sprendimas, 2010-06-29 nutarimas).

Minėtų Konstitucinio Teismo išaiškinimų kontekste pažymėtina, kad procesinė prievartos priemonė – laikinasis nušalinimas nuo pareigų - numatytas įstatymu. Šia procesinės prievartos priemone laikinai apribojamos atitinkamos asmens teisės, tačiau įstatymu apibrėžta šio ribojimo paskirtimi – greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamas veikas ar užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, proporcingai siekiama teisėtų ir visai visuomenei svarbių tikslų. Taigi, teismo nutartimi laikinai nušalinus valstybės tarnautoją nuo pareigų, tarnybos teisiniai santykiai su atitinkamu darbdaviu savaime nenutrūksta, pareigūno statusas nėra visiškai prarandamas, tačiau minėtos procesinės prievartos priemonės taikymas darbdaviui yra privalomas ir atitinkamą teismo nustatytą laiką nušalintam pareigūnui pareigūno teisinis statusas pasikeičia (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-234-552/2015). Minėtų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog įstatymų leidėjas nenustatė tokio teisinio reguliavimo, kuris leistų įstaigos vadovui teismo nutartimi nušalintam nuo pareigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnui duoti siuntimą į CMEK. Šiuo atveju, priešingai nei laikinai nušalinto pareigūno atleidimui iš tarnybos, aptarta apimtimi išlaikomų teisinių santykių nepakanka, jog galima būtų spręsti dėl laikinai nušalinto pareigūno siuntimo į CMEK (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2241/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nuo užimamų pareigų buvo nušalintas 2015-07-30, nušalinimo laikotarpis pratęstas iki 2016-01-30 (b.l. 17-23). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjas kreipimosi į Kauno apskrities VPK ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 būrio vyresniojo patrulio pareigų nevykdė, jo, kaip pareigūno, teisinis statusas buvo pasikeitęs, todėl nebuvo ir nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl ligos, nedarbingumo ar neįgalumo negali atlikti pareigų ar dėl kitų objektyvių duomenų negali tęsti vidaus tarnybos ir būtina spręsti klausimą apie jo tinkamumą tolimesnei tarnybai dėl sveikatos. Šiuo atveju, atsakovas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo siųsti pareiškėjo atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo skunde nurodytos 2015-10-19 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A-1300-143/2015, teismas pažymi, kad pareiškėjo skundžiamame atsakovo sprendime nebuvo nurodytos aplinkybės (argumentai), dėl kurių pasisakyta šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, ginčo situacija nėra analogiška, todėl ja vadovautis šioje administracinėje byloje nėra pagrindo.

Dėl nurodytų motyvų, atsisakymas išduoti siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę dėl tolesnio pareiškėjo tinkamumo vidaus tarnybai yra teisėtas ir jo naikinti bei įpareigoti atlikti veiksmus nėra pagrindo (ABTĮ 88 str. 1 p., 90 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Asta UrbonienėGintaras ČekanauskasNatalja Zelionkienė