- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-01-13
- Bylos Nr.
- 1A-83
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė (pirm.), Kęstutis Jucys, Linas Šiukšta
- Nuteistasis
- V. R.
- Kategorijos
- 1.1.8.1.1Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.11Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
Teisėjas Z.Birštonas Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.11
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2005 m. sausio 13 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 135 str. 2 d. 3 p., ir nubaustas laisvės atėmimu 5 m. ir 6 mėn.
Vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie paskirtos bausmės iš dalies pridėta Vilniaus apygardos teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 m., ją atliekant pataisos namuose.
Iš V. R. priteista 3609 Lt Valstybinei ligonių kasai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 24 d., apie 15¹⁵ val., savo bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su tėvu S. R. metu sudavė jam vieną smūgį virtuviniu peiliu į krūtinės dešinę pusę, tuo padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą krūtinės ląstoje su kraujo ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, dėl to sunkiai sutrikdė savo tėvo S. R. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. R. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Nurodo, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė, kad iki suėmimo apeliantas dirbo UAB ,,Smiltainis ir Ko” darbininku, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, nieko neslėpė. Be to, nukentėjusysis S. R. jam atleido ir neturi jokių pretenzijų.
Teismo posėdyje prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, gynėja prašo skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. R. apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegijos nuomone, V. R. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą įrodyta I instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 20 str. reikalavimų bei prasmės ir sutinkamai su BPK 303 str. 2 d. nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.
Nuteistasis skundžia tik bausmės dydį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinkamai su BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis patikrino bylą, neviršydama apeliacinio skundo ribų.
Nėra pagrindo teigti, kad I instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę.
Iš nuosprendžio matyti, kad teismas visapusiškai apsvarstė skirtiną bausmę, motyvavo jos dydį ir atsižvelgė į tas aplinkybes, kurias apeliantas nurodė savo apeliaciniame skunde.
Teismas pagrįstai nurodė, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas (BK 11 str. 6 d.). Nors smurto apimtis nedidelė – vienas smūgis peiliu į krūtinę – tačiau veika labai pavojinga, ji sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Nuteistasis padarė nusikaltimą tyčia, prieš tai tėvui keletą kartų jį įspėjus dėl netinkamo elgesio. Taigi, jis visiškai nesiskaitė su kitų šeimos narių poreikiais ir prašymais, sąmoningai pažeisdamas bendrabūvio normas, nes įėjus į kambarį tėvui muziką pritildydavo, o jam išėjus vėl labai pagarsindavo.
V. R. elgėsi labai agresyviai, nes konflikto su tėvu metu nepasitenkino paprastu jo pastūmimu, bet nubėgo į virtuvę atsinešti peilio, o tėvui laikant virtuvės duris išdaužė durų stiklą ir pro angą išlindęs dūrė peiliu. Toks nuteistojo agresyvumas neabejotinai turėjo reikšmės bausmės dydžiui.
Bylos duomenys įrodo, kad V. R. agresyviai elgėsi su šeimos nariais ir anksčiau, jam dėl to būdavo atleidžiama, tačiau jis nesiliovė smurtauti (t. 1 b. l. 89).
Teismas įvertino kaltininko asmenybę. Vos prieš dvejus metus, be kitų nusikaltimų, jis jau buvo teistas už sunkų kūno sužalojimą (t. 1 b. l. 165-171). Jis paleistas lygtinai nuo daugiau kaip vienerių metų neatliktos laisvės atėmimo bausmės (t. 1 b. l. 177), tačiau teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, nes iš to nepadarė jokių išvadų ir vėl labai sunkiai nusikalto.
Teismas atsižvelgė, kad nuteistasis bausmės atlikimo vietoje gerai charakterizuojamas, vėliau dirbo, tačiau įvertino ir tai, kad turi galiojančią nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą.
Apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, jog V. R. visiškai prisipažino, teismas, įvertinęs jo nuoširdų gailėjimąsi, pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Tačiau nuosprendyje pagrįstai nurodyta ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nuteistasis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti, kadangi netrukus po įvykio jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (t. 1 b. l. 140).
Visa tai įvertinęs teismas paskyrė gerokai mažesnę, negu vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmę ir motyvavo, kodėl negali būti taikomos BK 62 str. nuostatos.
Be to, teismas subendrino bausmes pagal du nuosprendžius, taikydamas švelnesnį būdą, t. y. tik iš dalies pridėdamas neatliktą laisvės atėmimo bausmę.
I instancijos teismas pasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog tėvas nuteistajam atleido. Laisvės atėmimo bausmės dydis rodo, kad skiriant bausmę tai turėjo reikšmės.
Sutinkamai su BK 61 str. 2 d. nuostatomis bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką bausmės vidurkis yra septyneri metai, o paskirta penkerių metų ir šešių mėnesių bausmė yra aiškiai švelnesnė.
Būtina atkreipti dėmesį, kad byla, kurioje apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas, nepriskiriama privataus kaltinimo byloms, kai sutinkamai su BPK 407 str. nuostatomis procesas pradedamas tik esant nukentėjusiojo skundui ar jo teisėto atstovo pareiškimui. Dėl to šioje byloje negalimas nukentėjusiojo ir kaltininko susitaikymas.
V. R. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju (BK 38 str.) ir dėl to, kad padarė labai sunkų nusikaltimą.
Teisėjų kolegijos nuomone, V. R. paskirta bausmė už savo tėvo sveikatos sunkų sutrikdymą atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.), bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taisykles (BK 61 str.), bausmės paskirtį (BK 41 str.) ir savo dydžiu yra teisinga.
Apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo keisti nuosprendžio.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. R. apeliacinį skundą atmesti.