Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-2040-806/2018

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-07-19
Bylos Nr.: 1-2040-806/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-58711-2017-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Sonata Raupėnaitė Lekarauskienė
Kaltinamasis: T. Š.
Civilinis ieškovas: A. P.
Advokatai: Loreta Guižauskienė

Kategorijos

1.2.4.4.2.8Nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-2040-806/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58711-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.2.8; (S) 1.2.26.2; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė,sekretoriaujant Simonai Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei,kaltinamajam T. Š., jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. P.,

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Š., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis, teistas:

1. 1999-02-22 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 235 str. (BK galiojo iki 2003-05-01) - 6 mėn. laisvės atėmimo, vad. BK 47(1) str., paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 m.;

2. 1999-11-23 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 1 d. ir 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), 45 str. - 6 mėn., vad. BK 43 str., subendrinus su 1999-02-22 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 10 mėn. laisvės atėmimo;

3. 2001-10-12 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal BK 271 str. 2 d., 232 (1) str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), 45 str. - 2 metai pataisos darbų su 20 procentų išskaita;

4. 2002-02-20 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pagal BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01 ), 45 str. - 1 metai 8 mėn. pataisos darbų su 15 procentų išskaita, vad. BK 42 str., subendrinus su 2001-10-12 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė - 2 metai pataisos darbų su 20 procentų išskaita;

5. 2006-09-05 Vilniaus 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d. - 5 MGL (625 Lt ) bauda;

6. 2016-09-02 Vilniaus apygardos teismo pagal BK 25 str. 2 d., 199(2) str. 1 d., 227 str. 2 d., 63 str. - 129 MGL (4858,14 eurų) bauda, kuri sumokėta 2017-09-07, kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š. 2017-10-13 apie 13.00 val., būdamas viešoje vietoje – gatvėje prie pastato (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, priėjęs prie šalia stovinčio krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, be jokios priežasties, vieną kartą ranka trenkė per nukentėjusiojo A. P. kaire ranka iš vidaus laikomas už rankenos pravertas minėto automobilio dureles, kurios nuo smūgio užsidarė ir prispaudė A. P. kairės rankos riešą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą dėl kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžio su poodine kraujosruva kairiame rieše, bei tokiais įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apklaustas teisme kaltinamasis T. Š. parodė, kad buvo rytas, atvažiavo su žmona ir vaiku, mašiną pastatė tvarkingai. Atvažiavo didelė krovinine mašina, užtvėrė kelią, signalino, nebuvo kaip pravažiuoti. Krovininės mašinos vairuotojui lipant iš mašinos, pridarė duris, gal stipriau, sekundės dalykas. Ne su rankena uždarė, trinktelėjo duris. Nematė, kad nukentėjusysis laikė ranką. Privažiavusi ,,fura" signalino, o vaikas mašinoje sėdėjo. Kai pradėjo signalinti, gal jis, T. Š. ir pašūkavo. Ten nėra jokių apribojimų stovėti. Kišenėje mašina stovėjo, nebuvo kaip išvažiuoti. Nežino, ar galima ten statyti, vartai atsidarė, kad išvažiuotų. Sargė kažką sakė, kad neleistinoje vietoje, kad čia mašinos važinėja. Sargė aiškino kaip vairuoti mašiną, nors jokių ženklų nebuvo. Ne pirmą kartą ten statė mašiną. Sutinka, kad nukentėjusiajam padaryta žala, apie 500 eurų sutiktų atlyginti. Atsiprašo nukentėjusiojo. Žmogaus nepažįsta, negalėjo anksčiau atsiprašyti. Tyčios sužaloti neturėjo. Pagalvojo, kad lipa ant jo. Gal ir vartojo necenzūrinius žodžius, išsprūdo. Su Ligonių kasų ieškiniu sutinka.

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. P. parodė, kad tuo laiku dėl įvykio, kai negalėjo dirbti, žmona turėjo viską daryti namuose. Iki vasario 22 d nuo įvykio buvo nedarbingas. Po įvykio nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, peršvietė rentgenu – pasakė, kad sumušimas, po savaitės pakartojo diagnozę, paskui nusiuntė tomografijai – nustatė stipinkaulio lūžį. Paskui buvo reabilitacija, kinezoterapija. Skaudėjo ranką, ir dabar negali ja atsiremti. Po įvykio skausmas buvo, norėjo kviesti policiją, bet iš skausmo negalėjo surinkti numerio, sargė ragino važiuoti, jis ir išvažiavo. Taip, ir reabilitacija buvo skausminga. Pats nesugalvojo ieškinio sumos, konsultavosi su teisininkais. Kai dirbo, visaip uždirbdavo. Savaitei 250 eurų, išeina apie 1000 eurų. Pajamos kintančios. Pensija 250 eurų. Jis, A. P. dešiniarankis. Traumos metu ir į dušą, į parduotuvę nueiti sunku buvo, dabar ranką valdo, bet ne taip atsilenkia.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos BPK 291 str. reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273 str., su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimą nutraukė.

Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu T. Š. 2017-12-19 parodė, kad kuo yra įtariamas suprato. Kaltę pripažįsta iš dalies. 2017-10-13 dienos metu, apie 13 val. atvažiavo su automobiliu Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo su mažamečiu vaiku ir savo žmona R. Š.. Automobilį pasistatė priešais įvažiavimą, priešais vartus Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., mašina buvo priparkuota ne visai priešais vartus, o rado vietą, kur tikrai kiti automobiliai gali pravažiuoti, tai vieta priešais vartus, tokia ,,kišenytė". Žmona išėjo paimti prekių, jis liko su vaiku, įsėdo mašinos gale prie vaiko. Grįžus žmonai, ji sėdo į vairuotojo pusę, norėjo važiuoti, žmona norėjo važiuoti atbuline eiga, tačiau jiems pradėjo signalizuoti krovininis automobilis. Vartai buvo uždaryti. Žmona vis tiek norėjo važiuoti atgal, krovininis automobilis nedavė jiems važiuoti, važiavo į juos, nors jis turėjo vietos pravažiuoti ir duoti atgal, tuomet jie būtų išvažiavę. Jis išlipo, pradėjo mosikuoti rankomis, kadangi rodė, kad tikrai negali niekur su mašina pasitraukti, tačiau krovininis automobilis vis tiek nevažiavo. Jis priėjo prie vairuotojo, kažką kalbėjosi, tiksliai šiuo metu negali pasakyti, galimai konfliktavo, pokalbio esmės neatkartos, vėliau vairuotojas pradėjo atidarinėti krovininio automobilio dureles ir lipti iš mašinos, jis automatiškai dureles trinktelėjo, nes jis lipo ant jo. Trinktelėjo krovininio automobilio dureles ir nuėjo į savo mašiną. Einant pastebėjo, kad vartai buvo jau atidaryti, todėl įvažiavo į teritoriją ir apsisuko. Tuomet krovininio automobilio vairuotojas dar labiau užblokavo įvažiavimą, atsistojo skersai vartų ir nedavė pravažiuoti, jis rankomis rodė, kad jis pasitrauktų ir duotų pravažiuoti, tuomet krovininiam automobiliui iš galo pradėjo signalizuoti kitos mašinos. Krovininis automobilis tuomet įvažiavo į teritoriją ir jis sugebėjo išvažiuoti. Jam išvažiuojant budinti moteris pasivijo jo mašiną ir trinktelėjo ranka per mašinos galą. Vairuotojo tyčia žaloti nenorėjo. ( b.l. 59 )

T. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju 2018-05-03 parodė, kad kuo yra įtariamas suprato. Pasilieka prie pirminių parodymų. Kaltę pripažįsta iš dalies, kadangi sutinka, kad trinktelėjo ranka per dureles, tačiau nėjo tyčia sulaužyti vyrui rankos ar kitaip jo sužaloti, neturėjo net tokių minčių. ( b.l. 63 )

Šalies argumentai

Nukentėjusysis A. P. 2017-10-18 pareiškime nurodė, kad 2017-10-13 apie 13 val. atvažiavo automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančią teritoriją. Sustojus prie metalinių vartų, patekti į teritoriją jam trukdė juodos spalvos automobilis, kurio markės neatsimena, bet valstybiniai ženklo skaičiai galėjo būti (duomenys neskelbtini). Jis minėto automobilio vairuotojui pasignalizavo, o vairuotojas, išlipęs iš automobilio ir priėjęs prie jo, pasakė, kad jis pavažiuotų atgal. Kadangi jis buvo su sunkiasvore transporto priemone, atsakė vairuotojui, kad nėra vietos pavažiuoti atgal, nes vienoje Gėlių gatvės pusėje stovi lengvieji automobiliai, į kitoje pusėje maršrutinis autobusas. Norėdamas išlipti iš sunkiasvorės transporto priemonės ir pažiūrėti, ar yra galimybė pavažiuoti atgal, pravėrė dureles, o tuo metu tas vairuotojas smarkiai trenkė per dureles. Kadangi durų rankeną laikė su ranka, todėl smūgio metu pajuto stiprų skausmą kairės rankos riešo srityje. Juodo automobilio vairuotojui pasakė, kad jis jam sužalojo ranką, bet vairuotojas nusišypsojo ir nuėjo į savo automobilį. Netrukus prasivėrė vartai ir automobilis įvažiavo į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją ir apsisuko. Kadangi vairavo sunkiasvorę transporto priemonę ir dėl to sutriko eismas, įvažiavo pro vartus ir sustojo, užstatydamas juodam automobiliui pravažiavimą. Dėl įvykio norėjo kviesti policiją, bet AB „(duomenys neskelbtini)“ sargė nurodė pravažiuoti pro vartus ir atlaisvinti pravažiavimą. Jam pravažiavus, juodas automobilis išvažiavo iš teritorijos. Kitą dieną jis kreipėsi į Lazdynų ligoninę, kadangi ištino kairė ranka ir jam skaudėjo. Ligoninėje jam kairę ranką sugipsavo. Tikslią traumą nurodys šeimos gydytojas, pas kurį kreipėsi ir laukia tyrimo rezultatų. ( b.l. 6 )

Nukentėjusysis A. P. 2017-11-06 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-10-13 apie 13.00 val. atvažiavo automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į prie pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją. Sustojo prie metalinių vartų, pro kuriuos ketino patekti į teritoriją, bet jam kelią pastojo juodos spalvos automobilis, kurio markės ir modelio nepamena, tik prisimena, kad valstybinio numerio ženklo skaičiai buvo (duomenys neskelbtini). Jis minėto automobilio vairuotojui pasignalizavo garsiniu savo automobilio signalu. Tada iš juodos spalvos automobilio išlipo vairuotojas, bet kaip apsirengęs neprisimena, priėjo prie jo ir pasipiktinęs, pakeltu tonu jam pasakė, kad pavažiuotų atgal. Jis buvo su sunkiasvore transporto priemone, todėl jam atsakė, kad jam nėra vietos pavažiuoti atgal, mat vienoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje susidarė transporto spūstis, o kitoje pusėje stovėjo Nr. 11 maršrutinis autobusas, kuris jį praleido įsukti į ankščiau minėtą teritoriją ir laukė, kol jis pravažiuos. Norėdamas pasižiūrėti ir įsitikinti, ar yra galimybė jam pavažiuoti atgal, jis pravėrė savo automobilio dureles ir ketino išlipti iš sunkiasvorės transporto priemonės, bet tuo metu tas vyriškis su ranka trenkė per jo automobilio dureles, kurios užsidarė. Kadangi dureles laikė paėmęs kaire ranka už rankenos, smūgio metu pajuto stiprų skausmą kairės rankos riešo srityje. Nesitikėjęs iš juodo automobilio vairuotojo tokio elgesio, jis užsirakino automobilyje ir jam nueinančiam pasakė, kad jis jam sulaužė ranką. Jis pasisuko į jį, nusišypsojo ir nuėjęs įsėdo į savo juodos spalvos automobilį. Tada prasivėrė metaliniai vartai ir juodos spalvos automobilis įvažiavo į AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją, apsisuko. Jis važiavo su sunkiasvore transporto priemone, dėl jo trumpam sutriko eismas (duomenys neskelbtini) gatvėje, todėl jis įvažiavęs pro metalinius vartus sustojo, kad sutrukdytų juodos spalvos automobilio vairuotojui išvažiuoti, nes dėl jo elgesio norėjo kviesti policijos pareigūnus. Tuo metu iš juodos spalvos automobilio išlipo keleivė moteris geltonos spalvos plaukais, tarpusavyje su tuo vairuotoju pasikalbėjo ir įsėdo vėl į automobilį. Jam AB „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją prižiūrinti sargė pasakė, kad pravažiuotų toliau ir atlaisvintų pravažiavimą, todėl jam įvažiavus į teritoriją, juodos spalvos automobilis išvažiavo. Kitą dieną jis kreipėsi į Lazdynų ligoninės priimamąjį, kadangi jo kairė ranka sutino ir jam ją skaudėjo. Ligoninėje jam kairę ranką sugipsavo. Jo sūnus A. P. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini), todėl sakė, kad buvo nuvykęs ir kalbėjosi su sarge. Sargė jam paaiškino, kad su juodos spalvos automobilio vairuotoju buvo kilęs konfliktas, nes jis užstatė pravažiavimą į teritoriją, buvo įžūlus. ( b.l. 45 )

Specialisto išvadoje Nr. G 4103/2017(01) nurodyta, kad remiantis A. P. apžiūros duomenimis ir medicininių dokumentų, A. P. nustatyta kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis su poodine kraujosruva kairiame rieše. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl stipinkaulio lūžio sveikata buvo sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. ( b.l. 42, 43 )

Liudytoja L. P. 2018-03-18 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus. Dirba (duomenys neskelbtini) budėtoja. Tikslios dienos šiuo metu negali prisiminti, dienos metu prie vartų Vilniuje (duomenys neskelbtini), privažiavo džipas, vairavo jį vyras, kuris džipą priparkavo prie vartų, prie geltonos juostos. Ji vyrui pasakė, kad šioje vietoje mašinas palikti draudžiama ir prašė mašiną patraukti, tačiau vyras keikėsi necenzūriniais žodžiais ir mašinos nepatraukė. Tuo pat metu privažiavo fura ir dėl palikto neleistinoje vietoje džipo negalėjo net įsukti į vartus ir įvažiuoti laisvai į teritoriją. Furos vairuotojas pradėjo pypsenti, vyras iš džipo išlipo iš mašinos ir pribėgo prie furos vairuotojo, jai atrodo, kad furos vairuotojas nebuvo išlipęs iš mašinos. Matė, kad tarp džipo vairuotojo ir furos vairuotojo kilo žodinis ginčas. Tuo metu už furos buvo sustojusios lengvosios mašinos. Kaip pasibaigė pokalbis tarp vyrų, nematė. Džipo vairuotojas negalėjo išvažiuoti atbulomis, todėl ji pradarė vartus ir džipas įvažiavo į teritoriją, apsisuko, tuo pat metu įvažiavo pro vartus fura, stovėjo tam tikrą laiką tarp vartų. Džipas ne iš karto išvažiavo iš teritorijos, tik pravažiavus furai ir jiems kažkokiu būdu prasilenkus, tik tada džipas išvažiavo. Matė, kad furos vairuotojas sėdint mašinoje kažkam skambino telefonu. Tą dieną nieko nežinojo, kad buvo sužalotas furos vairuotojas, apie jo sužalojimą sužinojo kitą dieną iš pašalinių asmenų. Tą dieną džipo vairuotojui ir su juo buvusiai moteriai nesakė nieko apie furos vairuotojo sužalojimus. (b.l. 53, 54)

Liudytoja R. Š. 2018-01-05 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad sutinka duoti parodymus. Yra T. Š. žmona. 2017-10-13 apie 13.00 val. kartu su vyru atvažiavo automobiliu Nissan Qashqai, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie pastato (duomenys neskelbtini) g., norėjo iš kosmetikos parduotuvės paimti užsakytas prekes, manė, kad užtruks labai trumpai. Tą akimirką nebuvo kur pastatyti mašinos, todėl mašiną priparkavo prie įvažiavimo į teritoriją vartų, tačiau mašina buvo priparkuota ne tiesiai priešais vartus, o šone, kad į teritoriją galėtų įvažiuoti kitas transportas. Tokiu būdu mašiną priparkavo ji. Išėjo paimti prekių, o vyras T. Š. liko mašinoje su vaiku. Atėjus į mašiną norėjo duoti atbulą eigą ir išvažiuoti, tačiau jų automobilį užstatė krovininis automobilis ir pastoviai pypseno, tačiau buvo įjungta atbulinė eiga, norėjo išvažiuoti, kad krovininio automobilio vairuotojas matytų, kad jie nori išvažiuoti ir kad jis šiek tiek duotų atbulomis ir jie galėtų išsukti, tačiau krovininio automobilio vairuotojas to nepadarė ir pastoviai laikė nuspaudęs signalą. Taip jie negalėjo išvažiuoti maždaug apie 5-7 min. Vartai priešais buvo uždaryti. Tuomet jos vyras T. Š. nuėjo prie krovininio automobilio, kad vairuotojas pavažiuotų atbulomis, kadangi negalėjo kitaip išvažiuoti ir atlaisvinti kelio. Šiek tiek stebėjo savo vyrą pro šoninį veidrodėlį, matė, kad jos vyras priėjo prie krovininio automobilio vairuotojo pusės, krovininio automobilio vairuotojas, jos vyrui priėjus, atidarė mašinos dureles, trumpai jos vyras ir krovininio automobilio vairuotojas kalbėjo, buvo tuo metu šiek tiek pradariusi langą ir girdėjo, kad vyras prašė vairuotojo pavažiuoti atbulomis, tačiau vairuotojas nesutiko. Tiksliai vairuotojo žodžių negali atkartoti, tačiau girdėjo, kad piktybiškai nenorėjo praleisti jų mašinos. Matė, kad pokalbiui pasibaigus, užsidarė durelės, tačiau kas uždarė dureles, nežino, ar vairuotojas pats uždarė ar jos vyras. Nori atkreipti dėmesį, kad durelės buvo pravertos truputį, o ne plačiai. Nesupranta, kodėl vairuotojas taip elgėsi, nors kaip supranta, atbulomis jis galėjo duoti, nes už jo mašinos jai pasirodė, kad nebuvo jokio automobilio, nes pagrindiniu keliu važiavo kiti automobiliai, nors keliukas siauras toje vietoje. Tuo pat metu iš posto išėjo apsaugos darbuotoja, kuri rėkavo, kad čia stovėti negalima, tačiau vartų neatidarė. Vyras atėjo, vėl atsisėdo į mašiną, nieko nepasakė, tuo pat metu, maždaug po poros minučių, apsaugos darbuotoja atidarė vartus, kadangi sunkvežimio vairuotojas nevažiavo atbulomis, o toliau tik pypseno. Atsidarius vartams, ji įvažiavo į teritoriją ir apsisuko, norėjo išvažiuoti, tačiau sunkvežimio vairuotojas pavažiavo į priekį ir atsistojo vidury vartų ir nenorėjo jų išleisti išvažiuoti, tuomet vyras dar kartą išlipo ir iš tolo krovininio automobilio vairuotojo pasiteiravo, ar jis dar kartą ketina jų neišleisti, juk mašinoje yra mažametis vaikas, kuris kaip tik tuo metu pradėjo verkti dėl krovininio automobilio vairuotojo keliamo triukšmo. Tuomet krovininio automobilio vairuotojas įvažiavo į teritoriją ir tiesiog nuvažiavo, nieko nesakė apie jokį rankos sužalojimą. Jiems išvažiuojant, apsaugos darbuotoja pradėjo trankyti per mašinos sparną, ji sustojo ir jos pasiteiravo, kas vyksta, o moteris atsakė, kad jie sužalojo krovininio automobilio vairuotojui ranką ir yra iškviesta policija, nors pats vairuotojas nesustojo ir nieko apie traumą nesakė. ( b.l. 51 )

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė vaizdo įrašą, kurį apžiūrėjus nustatyta, kad apžiūrimas objektas yra vaizdo įrašas ( IBPS sistemoje šioje byloje 2017-11-07 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas). Atidarius video failą, kurio pavadinimas ,,ch01_20171013120000“, vaizdo įrašo viršutiniame kairės pusės kampe matyti vaizdo įrašo data. Vaizdo įrašo pradžia 2017-10-13 12:00:00, pabaiga 2017-10-13 12:50:35. Vaizdo įraše matyti vidinis kiemas su uždaromais vartais, o už kiemo važiuojamoji kelio dalis. 12:17:54 prie vartų privažiuoja tamsios spalvos visureigis ir sustoja prie vartų, neįvažiuodamas į vidinę kiemo dalį. 12:26:20 atvažiuoja sunkiasvoris automobilis, kuris sustoja važiuojamojoje kelio dalyje ir laukia, kol atsidarys vartai į kiemą. Atsidarius vartams į kiemą, sunkiasvoris automobilis pavažiuoja atbulas ir bando įsukti ( įvažiuoti ) į vidinį kiemą, tačiau tą jam trukdo padaryti visureigis, kuris stovi prie vartų. Visureigio vairuotojas dar arčiau privažiuoja prie vartų ir išlipęs iš automobilio prieina prie sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojo kabinos bei gestikuliuodamas rankomis rodo į savo automobilį. 12:27:12 prieina prie pat sunkiasvorės transporto priemonės kabinos durelių ir rankomis atlieka staigų judesį, po kurio užsidaro sunkiasvorės transporto priemonės durelės. 12:27:19 grįžta į savo transporto priemonę bei su ja įvažiuoja į vidinį kiemą. Tuo tarpu sunkiasvorio automobilio vairuotojas taip pat įsuka į kiemą ir sustoja prie vartų, blokuodamas išvažiavimą iš kiemo. 12:28:54 prie sunkiasvorės transporto priemonės prieina tas pats vyriškis bei gestikuliuodamas rodo į kiemą. Vėliau sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas atlaisvina važiuojamąją kelio dalį, o visureigis išvažiuoja iš kiemo. ( b.l. 14-25 )

Tarnybiniame pranešime, 2017-11-08 surašytame tyrėjo H. G., nurodyta, jog informuoja, kad nagrinėdamas medžiagą ROIK 0117000577308, susisiekus telefono numeriu (nurodytas tarnybiniame pranešime), R. Š., kuri paaiškino, kad automobilis NISSAN QASHQAI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai. 2017-10-13 apie 13.00 val. su vyru T. Š. ir vaiku buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią įstaigą. Vyras sėdėjo su vaiku automobilyje, kuris stovėjo prie metalinių vartų įvažiavimo į kitos įmonės teritoriją. Prisimena, kaip jai grįžus į automobilį, netrukus privažiavo sunkiasvorė transporto priemonė ir norėjo įsukti į teritoriją pro metalinius vartus, bet sustojo ties įvažiavimu. Vyrui nepavykus išvažiuoti, jis išlipo ir nuėjęs prie sunkiasvorės transporto priemonės, jos vairuotojui aiškino, kad pavažiuotų atgal, kilo trumpas konfliktas ir jis netrukus grįžo į automobilį. Atsidarius metaliniams vartams, jos vyras įvažiavo pro vartus ir apsisuko, bet sunkiasvorė transporto priemonė sustojo ties metaliniais vartais ir užtvėrė pravažiavimą. Netrukus sunkiasvorė transporto priemonė nuvažiavo ir ji su vyru ir vaiku išvažiavo.

Tikslinant aplinkybes, susisiekus telefono numeriu (nurodytas tarnybiniame pranešime), L. P. paaiškino, kad dirba pastato (duomenys neskelbtini), saugos poste, prižiūri įvažiavimą į prižiūrimo objekto teritoriją, praleidžia pro metalinius vartus. 2017-10-13 dirbo darbe ir apie vidurdienį pamatė, kad prie metalinių vartų sustojo juodos spalvos visureigis draudžiamoje vietoje. Išlipusiam vairuotojui pasakė, kad automobilį pastatė prie geltonos linijos draudžiamoje vietoje ir kad privalo patraukti, nes trukdo pravažiuoti pro vartus, bet minėto visureigio vairuotojas į jos pastabas rėkė, pakeltu balso tonu šiurkščiai atsakė, kad niekur nevažiuos ir įžeidinėjo ją pavadindamas necenzūriniais žodžiais. Tuomet po kurio laiko į jos prižiūrimą teritoriją privažiavo sunkiasvorė transporto priemonė ir sustojo (duomenys neskelbtini) gatvėje, nes trukdė pravažiuoti juodos spalvos visureigis. Įvyko konfliktas tarp sunkiasvorės transporto priemonės ir juodos spalvos visureigio vairuotojo, bet konflikto nematė, kadangi iš posto nesimatė. Nurodė, kad girdėjo juodos spalvos vairuotoją šaukiantį ir rėkiantį. Pradariusi metalinius vartus įleido abi transporto priemones į teritoriją, kad juodos spalvos visureigis apsisukęs galėtų išvažiuoti. Tada ties pravažiavimu pro metalinius vartus sustojo sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojas ir telefonu kažką spaudinėjo, pagalvojo, kad norėjo dėl konflikto kam tai pranešti. Tuo tarpu iš juodos spalvos visureigio išlipo moteris ir pradėjo ant jos rėkti, įžeidinėti, kad negali išvažiuoti, o išlipęs vairuotojas priėjęs prie jos taip pat aiškino, kad jį praleistų pro vartus. Sunkiasvorės transporto priemonės vairuotojui parodė ranka, kad važiuotų toliau ir nestovėtų pravažiavime, o šiam pasitraukus, juodos spalvos visureigis išvažiavo. (b. l. 8)

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą teismas sprendžia, kad T. Š. įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nesunkiai sužalojo nukentėjusiojo A. P. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų. Teisme kaltinamasis T. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei parodė, kad buvo rytas, atvažiavo su žmona ir vaiku, mašiną pastatė tvarkingai. Atvažiavo didelė krovininė mašina, užtvėrė kelią, signalino, nebuvo kaip pravažiuoti. Krovininės mašinos vairuotojui lipant iš mašinos, jis, T. Š. pridarė vairuotojo duris, gal stipriau, sekundės dalykas. Ne su rankena uždarė, trinktelėjo duris. Nematė, kad nukentėjusysis laikė ranką. Kai pradėjo signalinti, gal jis, T. Š. ir pašūkavo. Ten nėra jokių apribojimų stovėti. Kišenėje mašina stovėjo, nebuvo kaip išvažiuoti. Nežino, ar galima ten statyti, vartai atsidarė, kad išvažiuotų. Sargė kažką sakė, kad neleistinoje vietoje, kad čia mašinos važinėja. Sargė aiškino kaip vairuoti mašiną, nors jokių ženklų nebuvo. Ne pirmą kartą ten statė mašiną. Tyčios sužaloti neturėjo. Pagalvojo, kad lipa ant jo vairuotojas. Gal ir vartojo necenzūrinius žodžius, išsprūdo. Pastarojo parodymus esminėse kaltinimo aplinkybėse patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga. Byloje nustatyta, kad tarp T. Š. ir nukentėjusiojo A. P. kilo nesutarimas dėl negalėjimo prasilenkti A. P. ir T. Š. žmonos vairuojamoms transporto priemonėms. T. Š. priėjus prie A. P. vairuojamos transporto priemones ir pareiškus pretenzijas, A. P. norėjo išlipti iš automobilio tam, kad įsitikinti, ar yra galimybė jam pavažiuoti atgal. T. Š. nukentėjusiajam ketinant išlipti iš sunkiasvorės transporto priemonės be jokios priežasties trenkė per šios transporto priemonės dureles. Kadangi A. P. dureles laikė paėmęs kaire ranka už rankenos, smūgio metu jis pajuto stiprų skausmą kairės rankos srityje ir patyrė sveikatos sutrikdymą. Byloje nustatyta, kad įvykis įvyko viešoje vietoje, buvo trukdomas eismas, susidarė spūstis, įvykio eigą matė kiti pašaliniai asmenys. Pats kaltinamasis, tiek apklaustas nukentėjusysis, liudytoja parodė, kad viešoje vietoje T. Š. keikėsi necenzūriniais žodžiais.

Teismas vertina, kad T. Š. rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, elgdamasis įžūliai trenkė dureles, kai tuo metu nukentėjusysis A. P. ketino išlipti iš automobilio. Akivaizdu, kad jeigu asmuo ketina išlipti iš automobilio nereiškia, kad jis lipa ant lauke stovinčio asmens. Juo labiau akivaizdu, kad T. Š. suprato, kad sunkiasvorio automobilio vairuotojas ketina išlipti iš transporto priemonės. Padarytų sužalojimų nukentėjusiajam A. P. mastą patvirtina byloje esanti specialisto išvada, iš kurios matyti, kad A. P. nustatyta kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis su poodine kraujosruva kairiame rieše. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas visumoje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, nes dėl stipinkaulio lūžio sveikata buvo sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

Kaltinamasis T. Š. veikas padarė veikdamas tyčia. T. Š. suprato, kad viešoje vietoje nepagarbiai elgdamasis, be jokios priežasties, vieną kartą ranka trenkdamas per nukentėjusiojo A. P. kaire ranka iš vidaus laikomas už rankenos pravertas minėto automobilio dureles, kurios nuo smūgio užsidarė ir prispaudė A. P. kairės rankos riešą, tokiu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia buvo neapibrėžta. Kaltinamasis veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatė, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. T. Š. nors ir nenorėjo kaip jis nurodė sužaloti A. P., bet savo elgesiu suvokė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti padariniai, juo labiau kaip pats T. Š. nurodė A. P. tuo metu, kai jis trenkė duris ketino išlipti iš transporto priemonės. Pasekmių atžvilgiu T. Š. tyčia buvo neapibrėžta, pastarąjį tenkino bet kokie atsiradę padariniai už kuriuos tokiu atveju jis ir atsako.

Jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnį ir 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį. Jei viešosios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiškų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad T. Š. įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, priėjęs prie šalia stovinčio krovininio automobilio MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tyčia, be jokios priežasties, vieną kartą ranka trenkė per nukentėjusiojo A. P. kaire ranka iš vidaus laikomas už rankenos pravertas minėto automobilio dureles, kurios nuo smūgio užsidarė ir prispaudė A. P. kairės rankos riešą, tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. P. sveikatą dėl kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžio su poodine kraujosruva kairiame rieše, bei tokiais įžūliais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. T. Š. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmę kaltinamajam T. Š. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė du tyčinius nusikaltimus iš kurių vienas yra apysunkis, o kitas nesunkus. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis prisipažino, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimus. Tai teismas laiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo T. Š. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis teismo posėdyje nukentėjusiojo atsiprašė. Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia ir į pastarojo asmenybę: kaltinamais anksčiau teistas, tačiau bausmes atlikęs, vedęs, turi mažametį vaiką, dirba. T. Š. parinktina ir skirtinos BK 138 str. 2 d. ir BK 284 str. sankcijose numatytos mažesnės už vidurkį laisvės atėmimo ir arešto bausmės. Paskyrus už šiuos nusikaltimus bausmes, jos subendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 ir 5 d. numatytomis taisyklėmis griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pilnai prisipažino kaltu bei ši baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, jam skiriant subendrintą bausmę už šiuos nusikaltimus taikytinos BK 64(1) str. nuostatos ir skiriama bausmė mažinama 1/3 dalimi. Įvertinus kaltinamojo asmenybę: neseniai sukūręs šeimą, turi mažametį vaiką, dirba, atsiprašė nukentėjusiojo ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo. Dėl to yra pagrindas T. Š. taikyti BK 75 str. nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti paskiriant įpareigojimus.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltų asmenų civilinio ieškovo naudai 234,09 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šis civilinis ieškinys yra grindžiamas civilinio ieškovo išlaidomis, patirtomis gydant nukentėjusįjį A. P.. Byloje nustatyta, jog dėl A. P. sveikatos sutrikdymo pripažintinas kaltu T. Š., civilinis ieškinys tenkintinas ir iš pastarojo priteistina civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 234,09 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kalto asmens 3 000 Eur žalos atlyginimo.

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. P. parodė, kad tuo laiku, dėl įvykio, kai negalėjo dirbti, žmona turėjo viską daryti namuose. Iki vasario 22 d nuo įvykio buvo nedarbingas. Po įvykio nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, peršvietė rentgenu – pasakė, kad sumušimas, po savaitės pakartojo diagnozę, paskui nusiuntė tomografijai – nustatė stipinkaulio lūžį. Paskui buvo reabilitacija, kinezoterapija. Skaudėjo ranką, ir dabar negali ja atsiremti. Po įvykio skausmas buvo, norėjo kviesti policiją, bet iš skausmo negalėjo surinkti numerio, sargė ragino važiuoti, jis ir išvažiavo. Reabilitacija buvo skausminga. Pats nesugalvojo ieškinio sumos, konsultavosi su teisininkais. Kai dirbo, visaip uždirbdavo. Savaitei 250 eurų, išeina apie 1000 eurų. Pajamos kintančios. Pensija 250 eurų. Jis, A. P. dešiniarankis. Traumos metu ir į dušą, į parduotuvę nueiti sunku buvo.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad byloje objektyviai nustatyta, jog nukentėjusiajam A. P. dėl tyčinių kaltinamojo T. Š. veiksmų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Jam nustatytas kairio stipinkaulio ylinės ataugos lūžis su poodine kraujosruva kairiame rieše. Akivaizdu, jog dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis tiek įvykio metu bei iš karto po įvykio, tiek gydymo metu patyrė fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, buvo nedarbingas, patyrė rūpesčių buityje, ranka buvo sugipsuota, vėliau buvo atliekama reabilitacija. Kaip nurodė teismo posėdyje nukentėjusysis ranka šiai dienai iki galo nėra atsistačiusi, negali ja atsiremti. Bylos duomenimis, kaltinamojo finansinė padėtis yra normali, teismo posėdyje kaltinamasis paaiškino, kad jo vidutinės mėnesio pajamos sudaro apie 1000 eurų, priklausomai nuo turimų darbų, turi mažametį vaiką, žmona šiuo metu vaiko priežiūros atostogose.

Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas priteisti iš kaltinamojo T. Š. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo A. P. (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Kiti klausimai

Kompaktinis diskas (1) su vaizdo įrašu, esantis voke, byloje, paliktinas saugoti byloje (b. l. 25).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

T. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti T. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsnio nuostatas ir šią subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei galutinę bausmę jam paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą T. Š. atidėti 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Įpareigoti T. Š. per laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.

Bausmės pradžią T. Š. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš T. Š. civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 234,09 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. Š. A. P. naudai 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai: CD kompaktinį diską nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė Lekarauskienė