- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- eI3-324-860/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01606-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Saulius Jakaitis, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“, dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Rivona“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir AAD) 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria patvirtinta 2019 m. sausio 21 d. patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Patikrinimo aktas) dalis, susijusi su viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Žaliasis taškas“ (toliau – ir Organizacija).
Paaiškina, kad yra juridinis asmuo, tiekiantis Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius ir pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra laikoma gamintoju / importuotoju, kuriam iš atliekų tvarkymo srityje taikomo principo „teršėjas moka“ kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas. Nurodo, kad vykdydama įstatymų gamintojams ir importuotojams numatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas, 2013-2015 m. su kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacija trečiuoju suinteresuotu asmeniu VšĮ „Žaliasis taškas“ buvo sudariusi sutartį „Dėl apmokestinamosios pakuotės atliekų tvarkymo organizavimo“, kuria pavedė Organizacijai vykdyti jai nustatytas pakuočių atliekų tvarkymo pareigas. Teigia, jog Organizacija, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, organizavo jos pakuočių atliekų tvarkymą 2013-2015 m. ir išdavė jai metalinės / PET pakuotės atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus (toliau – ir Patvirtinimai). Anot Bendrovės, Organizacijos išduoti Patvirtinimai, remiantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi, patvirtino jos teisę į mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis lengvatą, todėl ji atitinkamai 2014-2016 m. pateikė mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis deklaracijas už 2013-2015 m. ir realizavo savo teisę į mokestinę lengvatą. Tačiau pažymi, kad gavo AAD 2018 m. vasario 23 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo informuota apie priimtą 2018 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir 2018 m. vasario 22 d. sprendimas), kuriuo Vilniaus regiono AAD panaikino Organizacijos jai išrašytus patvirtinimus. Taip pat nurodo, kad AAD, atsižvelgdamas į 2018 m. vasario 22 d. sprendimą priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo patvirtino Patikrinimo aktą bei įpareigojo ją apskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis (toliau – ir Mokestis). Bendrovė nesutinka su skundžiamu Sprendimu. Pirmiausia nurodo, jog Sprendimu jai yra skiriama teisinio poveikio priemonė (sankcija) už trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Tvarkytojas) galimai padarytus pažeidimus, nesant jos kaltės. Teigia, kad Sprendimo faktinį pagrindą sudaro aplinkybė, jog dėl galimai nusikalstamų atliekų Tvarkytojo veikų yra panaikinti Tvarkytojo išduoti įrodantys dokumentai už 2013 - 2015 m. Tad Bendrovės įsitikinimu, nėra ginčo dėl to, kad Sprendimu, sukeliančiu teisines pasekmes jai, taip pat jokiais kitais jo priėmimą sąlygojusiais sprendimais nėra nustatyta jos neteisėtų veiksmų ar kaltės. Bendrovės manymu, skundžiamu Sprendimu numatant jai atsakomybę sumokėti mokesčius, iš esmės sankcija skiriama be jokios kaltės, kas laikytina neteisėta ir nepagrįsta. Taip pat nurodo, jog už atliekų tvarkymo organizavimą atsakinga Organizacija, o kontrolė yra prisiimama valstybės institucijų, numatant pareigą AAD kasmet iki rugsėjo 1 d. atlikti visų tvarkytojų dokumentų išdavimo kontrolę. Tačiau, anot Bendrovės, AAD neveikimas (netinkamai vykdoma kontrolė) lėmė, jog Organizacija nenutraukė sutartinių teisinių santykių su Tvarkytoju, ko pasėkoje kyla neigiamos teisinės pasekmės ir jai. Tad Bendrovės nuomone, Sprendimas, numatantis jai teisinio poveikio priemonę – sankciją už trečiojo asmens galimai neteisėtus veiksmus, už kuriuos ji nėra ir negali būti atsakinga, pažeidžia atsakomybės tik esant kaltei principą, todėl Sprendimas turi būti panaikintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu kaip neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Antra, skundžiamas Sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, neatitinka mokestinius teisinius santykius reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų. Bendrovės teigimu, ji už 2013, 2014 ir 2015 m. pasinaudojo mokesčio lengvata, numatyta Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje, įvykdžiusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotį. Tačiau pažymi, kad skundžiamu Sprendimu jai išduotus Patvirtinimus pripažinus išduotais neteisėtai, ji be jokio kito papildomo sprendimo įpareigojama apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, t. y. Sprendimu yra panaikinama mokesčio lengvata. Bendrovės teigimu, su mokesčio lengvatomis susiję klausimai turi būti reguliuojami įstatymo. Tačiau šiuo atveju teisės aktai nereguliuoja Organizacijos gamintojams ir importuotojams išduotų Patvirtinimų pripažinimo išduotais neteisėtai ar panaikinimo klausimų, nenumato nei tokio sprendimo priėmimo pagrindų, nei procedūrų, nei tokius sprendimus galinčių priimti viešojo administravimo subjektų. Atsižvelgiant į tai, mano, jog Sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, neatitinka mokestinius teisinius santykius (mokesčio lengvatos taikymą / panaikinimą) reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų, todėl jame numatytas Patvirtinimų pripažinimas išduotais neteisėtai negalimas kaip pažeidžiantis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principą, o atlikdamas patikrinimą tikslu panaikinti Patvirtinimus, t. y. dokumentus, reikšmingus sprendžiant dėl apmokestinimo tvarkos išimties taikymo tretiesiems asmenims (konkrečiu atveju jai), AAD peržengė jam įstatymų suteiktas kompetencijos ribas. Trečia, skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktu, negaliojusiu ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu, todėl pažeidžia lex retro non agit bei teisėtų lūkesčių ir teisinės apsaugos bei teisinio tikrumo principus. Teigia, kad Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 10 d. įsakymo Nr. D1-833 redakcija) (toliau – ir Įrodančių dokumentų išrašymo tvarko aprašas) (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.), 55 punktas negalėjo būti taikomas, nes mokesčio lengvatų taikymo ir netaikymo pagrindai gali būti nustatyti tik įstatymu, o įstatymuose nesant nei įstatyminių Patvirtinimų panaikinimo pagrindų, nei tokius sprendimus priimti kompetentingų institucijų, skundžiamas Sprendimas negalėjo būti priimtas. Nurodo, kad net ir neatsižvelgiant į šį aiškų įstatymo viršenybės principo pažeidimą, Sprendimo teisiniu pagrindu nurodyta Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 55 punkto nuostata negalėjo būti taikoma dėl tos priežasties, kad Patvirtinimų panaikinimas nebuvo numatytas ginčo pagrindu tapusių teisinių santykių metu. Anot Bendrovės, jai Patvirtinimai buvo išrašyti 2013 - 2015 m., o jų pagrindu ji pateikė mokesčių už aplinkos teršimą deklaracijas už 2013 - 2015 m. bei pasinaudojo įstatyme numatyta mokesčio už aplinkos teršimą mokestine lengvata. Šių teisinių santykių (Patvirtinimų išrašymo bei to pasėkoje jos įgytos teisės į mokestinę lengvatą atsiradimo) metu, o būtent 2013, 2014 ir 2015 m. nebuvo jokios teisės aktų nuostatos, suteikiančios teisę AAD ar bet kuriai kitai institucijai panaikinti Patvirtinimus ir atitinkamai jos teisę į mokestinę lengvatą. Nurodo, kad Organizacijai 2013 - 2015 m. išdavus Patvirtinimus, o jai pasinaudojus Patvirtinimų pagrindu atsiradusia mokestine lengvata, teisiniai santykiai, susiję su tų metų nustatyta pakuočių atliekų tvarkymo prievole, pasibaigė, teisės aktuose nebuvus jokios teisinės galimybės AAD ar bet kuriai kitai institucijai teisinėmis priemonėmis įsiterpti į šiuos teisinius santykius. Tad esant šiai teisinei situacijai ir AAD 2015 - 2016 m. priėmus sprendimus naikinti Tvarkytojo dokumentus už 2013 - 2015 m., mano, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Ministerija) institucijos pastebėjo, kad neturi ne tik įstatyminės, bet ir poįstatyminiuose teisės aktuose numatytos teisės naikinti Organizacijos išduotų Patvirtinimų, todėl tik tada nusprendė ne keisti ar papildyti įstatymą, tačiau priimti Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo pakeitimą (redakcija, įsigaliojusi 2017 m. vasario 15 d.), nurodomą skundžiamo Sprendimo teisiniu pagrindu. Tad Bendrovės įsitikinimu, skundžiamo Sprendimo teisiniu pagrindu nurodomas Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, įsigaliojusi 2017 m. vasario 15 d. ir galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 55 punktas pažeidžia lex retro non agit principą. Atsižvelgiant į tai, anot Bendrovės, Sprendimas pagal jame nurodytą teisinį pagrindą, negaliojęs ginčo teisinių santykių atsiradimo metu, vėlesniu pakeitimu neleistinai įsiterpė į jau pasibaigusius teisinius santykius, tuo pažeidė lex retro non agit principą bei teisėtų lūkesčių ir teisinės apsaugos bei teisinio tikrumo principus, todėl turi būti panaikintas kaip savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Ketvirta, skundžiamas Sprendimas negalėjo būti priimtas, nes buvo priimtas grubiai pažeidus Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus. Nurodo, kad Organizacijos jai išrašytų Patvirtinimų pripažinimo išrašytais neteisėtai teisiniu pagrindu nurodomas Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 55 punktas negalėjo būti taikomas dėl jo esminio prieštaravimo įstatymams bei fundamentaliems teisės principams, tačiau pastarasis negalėjo būti priimtas dar ir dėl tos priežasties, kad buvo priimtas grubiai pažeidus Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) IX skyriuje numatytą tvarką ir terminus. Mano, jog AAD turėta vykdyti kontrolė pagal nurodytą teisės aktą turėjo būti vykdoma taip, kad AAD turėjo patikrinti Tvarkytoją iki 2013 m. rugsėjo 1 d. ir tik tokiais terminais nustatęs pažeidimus, AAD turėjo teisę panaikinti jo išduotus įrodančius dokumentus. Atitinkamais terminais 2014 ir 2015 m. tai turėjo būti padaryta ir dėl 2014 - 2015 m. Tvarkytojo išduotų įrodančių dokumentų kontrolės. Įrodančių dokumentų ir jų pagrindu išduotų Patvirtinimų teisinė išdava – kasmetinės mokestinės lengvatos tretiesiems asmenims gamintojams ir importuotojams (konkrečiu atveju jai), jokia forma nedalyvaujantiems (tik finansuojantiems) pakuočių atliekų tvarkymo veikloje, atsiradimas nulemia tai, kad valstybės institucijos prisiima teisinę pareigą kasmet atlikti jos kontroliuojamų tvarkytojų patikrinimą ir priimti sprendimus dėl jų išduotų Įrodančių dokumentų tokiais terminais ir tokiu būdu, kad tai neproporcingai nepažeistų nekaltų trečiųjų asmenų (konkrečiu atveju pareiškėjos) interesų. Tačiau, anot Bendrovės, šiuo atveju situacija tokia (nepagrįsta teisės aktais ir neteisėta), kad 2013 m. Tvarkytojo įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta tik 2015 m. gegužės 12 d., o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas –2018 m. vasario 22 d. sprendimu (t. y., praėjus beveik 5 metams). 2014 m. Tvarkytojo įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2015 m. rugsėjo 16 d., o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas –2018 m. vasario 22 d. sprendimu (t. y., praėjus beveik 4 metams). Ir galiausiai 2015 m. Tvarkytojo įrodančių dokumentų išdavimo teisėtumo kontrolė buvo atlikta 2016 m. rugpjūčio 22 d., o jų pagrindu išduotų Patvirtinimų panaikinimas –2018 m. vasario 22 d. sprendimu (t. y., parėjus beveik 3 metams). Tad pažymi, jog tokiu būdu buvo grubiai pažeistos Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) IX skyriuje AAD nustatytos pareigos, ko pasėkoje jai padaryta žala, kurios, vertintina, AAD atlikus savo pareigas tinkamai ir laiku nebūtų. Penkta, skundžiamas Sprendimas sukelia jai negrįžtamus neigiamus padarinius, nors tai nulėmusių sprendimų teisėtumas nėra neginčytinas ir neabejotinas. Nurodo, jog galimai nusikalstamų Tvarkytojo veikų yra panaikinti šio Tvarkytojo išduoti Įrodantys dokumentai už 2013-2015 m. Tačiau pažymi, jog būtent Ministerijos atsakingos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl nei ji, nei Organizacija, tiek skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, tiek sudarydama sutartį, tiek sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju, todėl, teigia, kad didžiąja dalimi atsiradusi žala yra nulemta nepakankamos valstybės institucijų vykdytos Tvarkytojo kontrolės, kas rodo ir tai, kad pažeidimai pastebėti tik praėjus keleriems metams po jų padarymo. Anot Bendrovės, AAD daugiau nei dvejus metus nuo priimto sprendimo panaikinti Tvarkytojo išduotus Įrodančius dokumentus iki paskutinių mokestinės senaties metų nesiėmė jokių veiksmų ir skundžiamą Sprendimą priėmė tik baigiantis mokestinės senaties terminams. Tad mano, kad teisinės valstybės ir teisingumo principams prieštarauja situacija, kai ji skundžiamo Sprendimo pagrindu ne tik verčiama sumokėti mokestį, nors visas savo pareigas yra įvykdžiusi, o skundžiamą Sprendimą sąlygoję sprendimai yra ginčijami teisme, tačiau ir įvykdžiusi šią iš Sprendimo kylančią pareigą.
Atsiliepimas
2. AAD pateikė atsiliepimą, kuriame su Bendrovės skundu nesutinka ir prašo teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad atlikęs Organizacijos patikrinimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ) 34²⁵ straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 7 punktais bei 3 dalimi, Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo, 54 ir 55 punktais Vilniaus regiono AAD priėmė 2018 m. vasario 22 d. sprendimą, kuriuo patvirtino 2017 m. lapkričio 21 d. Organizacijos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pripažindamas negaliojančiais Organizacijos išrašytus patvirtinimus (remiantis UAB (duomenys neskelbtini) panaikintais įrodančiais dokumentais) apie metalinių ir PET pakuočių atliekų sutvarkymą. Pažymi, kad į 2018 m. vasario 22 d. sprendimą pripažintų neteisėtai išrašytų patvirtinimų sąrašą pakliuvo ir Bendrovei išduoti patvirtinimai apie apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą už 2013 - 2015 m. mokestinius laikotarpius. Todėl, anot AAD, Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Bendrovę apie pareigą iki 2018 m. balandžio 20 d. apsiskaičiuoti ir susimokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, nes patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą netekę galios. Nurodo ir tai, kad Vilniaus regiono AAD Mokesčių kontrolės skyrius pagal 2018 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintą planą 2018 m. balandžio 20 d. Bendrovei išsiuntė pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) apie jos planinį tikslinį patikrinimą dėl mokesčio apmokestinamosios metalinės pakuotės atliekomis už 2013 - 2014 metus. Taip pat nurodo, jog 2018 m. birželio 12 d. atlikus planinį patikrinimą nustatė, kad Bendrovė 2018 m. balandžio 27 d. patikslino Mokesčio deklaracijas už 2013 - 2014 metus ir deklaravo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką užpildytos apmokestinamosios metalinės ir PET pakuotės kiekius. Surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) - taip, kaip Bendrovės ir buvo prašyta padaryti Vilniaus regiono AAD raštu. Tačiau, anot AAD, 2018 m. rugsėjo 25 d. už 2013 metus ir 2018 m. gruodžio 12 d. už 2014 metus Bendrovė dar kartą patikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijas – ir jau nedeklaravo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką užpildytos apmokestinamosios metalinės ir PET pakuotės kiekių, taip nesumokėdama mokesčių valstybei. Tad teigia, jog Sprendime nurodyta mokestinė prievolė Bendrovei yra galiojanti. Nurodo, jog atliko Bendrovės neplaninį patikrinimą dėl Mokesčio apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo už 2013-2014 metus. Atlikus patikrinimą 2019 m. sausio 21 d. surašė Patikrinimo aktą ir atsižvelgus į Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nuostatas Mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos apraše nurodytą formulę paskaičiuotas privalomas sumokėti Mokestis sudaro 476 778,00 Eur. Pažymi, jog Bendrovė pateikė pastabas, kuriose nurodė, kad nesutinka su atliktu patikrinimu ir Patikrinimo aktu, tačiau iš esmės savo nesutikimą motyvuoja Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 18 d. sprendimo nepagrįstumu, tuos pačius motyvus nurodo ir pateiktame skunde. Tačiau atsiliepime pabrėžia, kad 2018 m. vasario 22 d. sprendimas Bendrovei yra galiojantis. Atsiliepime dar nesutinka su Bendrovės pozicija, jog jai taikoma atsakomybė be kaltės. Nurodo, jog Bendrovei galioja teisė ir pareiga organizuoti pakuočių atliekų, kurios susidaro tiekiant vidaus rinkai supakuotus gaminius, surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti ir finansuoti jų tvarkymo išlaidas. O pagal Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) 7 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis jai suteikta teisė ir pasirinkimas organizuoti ir finansuoti pakuočių atliekų tvarkymą: individualiai arba kolektyviai. AAD teigimu, Bendrovė pasirinko pakuočių gamintojams ir importuotojams nustatytas pareigas vykdyti kolektyviai ir sutartiniais pagrindais pavedė jas vykdyti Organizacijai, tačiau, anot AAD, pasirinkdama kolektyvų pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo bei finansavimo būdą, Bendrovė gerai žinojo būtent jai, kaip gamintojui ir importuotojui, išliekančią pareigą Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme nustatyta tvarka mokėti Mokestį jei neįvykdys Vyriausybės nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Teigia, jog Bendrovė žinojo ir privalėjo žinoti teisės aktais būtent jai, kaip gamintojui ir importuotojui, pavestas užduotis, pareigas ir atsakomybes, įvertinti rizikas bei žinojo, kad Mokestį mokėti privalėtu būtent ji. Taip pat pažymi, jog jei Bendrovė laiko, kad Organizacija netinkamai atliko su ja pasirašytos paslaugų sutarties sąlygas / neįvykdė sutarties – ji turi teisę kreiptis regreso tvarka dėl patirtų išlaidų (nuostolių) išsiieškojimo iš šio trečiojo asmens (po to, kai sumokės AAD nurodytąjį Mokestį). Dar atsiliepime nesutinka, kad Sprendimu yra paskirta sankcija. AAD teigimu, Bendrovei skundžiamu Sprendimu tiesiog nurodyta įvykdyti įstatymų nustatytą prievolę – sumokėti Mokestinę prievolę už 2013-2014 m. laikotarpį, už į vidaus rinką tiektą ir jo paties deklaruotą pakuotės atliekų kiekį.
3. Organizacija taip pat pateikė atsiliepimą, kuriame prašo tenkinti Bendrovės skundą ir panaikinti AAD 2019 m. kovo 21 d. Sprendimą.
Nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Bendrovė yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas, todėl Bendrovei negali kilti neigiama pasekmė – susimokėti Mokestį. Organizacijos nuomone, pirmiausia Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu, o vėliau skundžiamu Sprendimu Bendrovė yra įpareigojama antrą kartą mokėti daug kartų didesnę sumą už tų pačių pakuotės atliekų tvarkymą nei jau sumokėta faktinio atliekų tvarkymo kaina, nors dėl to, kad Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti Organizacijos išduoti patvirtinimai, o prieš tai buvo panaikinti atitinkamai Tvarkytojo išduoti įrodantys dokumentai, nėra nei Bendrovės, nei jos kaltės. Pažymi, kad ji (Organizacija) įprastinėmis sutarčių vykdymo kontrolės priemonėmis neturėjo jokių galimybių pastebėti UAB (duomenys neskelbtini) daromų teisės pažeidimų ar net nusikalstamų schemų. Būtent Ministerijos institucijos yra atsakingos tiek už atliekų tvarkytojų įtraukimą į turinčių teisę išduoti atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, tiek už periodinę (kasmetinę) paties atliekų tvarkytojo ir jo išduotų įrodančių dokumentų išdavimo kontrolę, todėl mano, jog tiek skelbdama konkursą tvarkytojui parinkti, tiek sudarydama sutartį, tiek sutarties vykdymo metu neturėjo jokių prielaidų nepasitikėti valstybės institucijų patikrintu ir periodiškai tikrinamu atliekų tvarkytoju. Dėl tos pačios priežasties Organizacija mano ir tai, kad skundžiamu Sprendimu Bendrovei yra skiriama sankcija (kyla atsakomybė), nesant jos kaltės, o pagal bendrąjį teisės principą nėra ir negali būti atsakomybės be kaltės (nulla poena sine culpa), todėl vien šiuo pagrindu skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas. Taip pat nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi priimtas vadovaujantis netesėtu Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu bei pateikia atsiliepime argumentus dėl Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
4. AAD pateikė rašytinius paaiškinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Byloje kilo ginčas dėl AAD 2019 m. kovo 21 d. Sprendimo dalies, kuria patvirtinta Patikrinimo akto dalis, susijusi su VšĮ „Žaliasis taškas“, teisėtumo ir pagrįstumo.
6.1. Vilniaus regiono AAD, vadovaudamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 34²⁵ straipsnio 3 dalimi, Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punktu, 2018 m. vasario 22 d. priėmė sprendimą, kuriuo panaikino Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašytus patvirtinimus apie pakuotės atliekų sutvarkymą, t. y. Vilniaus regiono AAD panaikino Organizacijos Bendrovei išrašytus Patvirtinimus.
Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas buvo apskųstas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) (šiuo metu Regionų administracinis teismas) 2023 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023, kuriuo trečiojo suinteresuoto asmens Organizacijos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą.
VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023 buvo apskųstas.
Lietuvos vyriausias administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2025 m. liepos 2 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimą pakeitė ir panaikino Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. Sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – AAD) 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą.
6.2. Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Bendrovę apie prievolę iki 2018 m. balandžio 20 d. apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį už 2013 m. – 2015 m. mokestinius laikotarpius, nes Patvirtinimai netekę galios.
6.3. Vilniaus regiono AAD Mokesčių kontrolės skyrius 2018 m. birželio 12 d. parengė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
Patikrinimo akte nurodyta, jog 2018 m. balandžio 27 d. Bendrovė patikslino Mokesčio deklaracijas už 2013 - 2014 metus ir deklaravo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką užpildytos apmokestinamosios metalinės pakuotės už 2013 metus – 331,649 t, už 2014 metus – 297,452 t ir 2013 metus PET – 6,931 t.
6.4. 2019 m. sausio 21 d. AAD surašė Patikrinimo aktą.
Patikrinimo akte, be kita ko, nurodyta, kad Bendrovė 2018 m. balandžio 27 d. patikslino Mokesčio deklaracijas už 2013 - 2014 metus ir deklaravo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką užpildytos apmokestinamosios metalinės ir PET pakuotės kiekius, tačiau 2018 m. rugsėjo 25 d. už 2013 metus ir 2018 m. gruodžio 12 d. už 2014 metus Bendrovė dar kartą patikslino Mokesčio deklaracijas ir nedeklaravo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką užpildytos apmokestinamosios metalinės ir PET pakuotės kiekių, t. y. susigrąžino sumokėtus mokesčius. Tad Patikrinimo akte nurodyta, jog turi būti atliekamas Bendrovės pakartotinis patikrinimas. Patikrinimo akte nustatyta, jog Bendrovė į Lietuvos Respublikos vidaus rinką 2013 - 2014 metais išleido gaminiais pripildytų apmokestinamųjų metalinių pakuočių bei 2013 metais - PET pakuočių ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) pateikė Mokesčio deklaracijas už 2013 - 2014 metų mokestinius laikotarpius, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme. Tad Bendrovė, kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų Organizacijos 2013 metais ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2014 m. gavo patvirtinimus apie metalinių ir PET pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Tačiau Vilniaus regiono AAD pripažinus negaliojančiais Tvarkytojo išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013 - 2015 metus, jų pagrindu 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono AAD direktoriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti licencijuotų organizacijų VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ ir Organizacijos gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai. Tad nuo 2018 m. balandžio 20 d. buvo pradėti gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimai. Bendrovės iš Organizacijos gauti Patvirtinimai už 113,507 t metalinių ir 0,343 t PET pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus nuo 2018 m. vasario 22 d. sprendimo priėmimo dienos, t. y. 2018 m. vasario 22 d., yra laikomi netekę galios. Už 130 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2014 metus gauti patvirtinimai iš VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ nuo Vilniaus regiono AAD direktoriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo dienos, t. y. 2017 m. gruodžio 18 d., yra laikomi netekę galios. Patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovė po atlikto patikrinimo patikslino Mokesčio deklaracijas už 2013-2014 metus ir susigrąžino mokesčius, todėl mokestis už aplinkos taršą metalinės ir PET pakuotės atliekomis už 2013 - 2014 metus. Tačiau gauti Patvirtinimai už 113,507 t metalinių ir 0,343 t PET pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus nuo 2018 m. vasario 22 d. yra laikomi netekę galios bei už 130 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2014 metus gauti Patvirtinimai 2017 m. gruodžio 18 d., yra laikomi netekę galios, tad Bendrovei Mokestis už 2013 - 2014 metus, per 2013 - 2014 metų mokestinius laikotarpius už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiuota suma yra 476 778 Eur.
6.5. AAD, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsniu, 2019 m. kovo 21 d. priėmė Sprendimą, kuriuo, be kita ko, nusprendė: patvirtinti Patikrinimo aktą dalyje dėl VšĮ „Žaliasis taškas“; sprendimo priėmimo procedūrą dėl Patikrinimo akto dalies dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ tvirtinimo sustabdyti. Šiuo Sprendimu buvo patvirtinta tik 226 246 Eur Mokesčio suma.
Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad Bendrovei buvo išsiųstas pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini) apie planinį tikslinį patikrinimą dėl mokesčio apmokestinamosios metalinės pakuotės atliekomis už 2013 - 2014 metus. 2018 metų birželio 12 d. atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad Bendrovė 2018 m. balandžio 27 d. patikslino Mokesčio deklaracijas už 2013 - 2014 metus ir deklaravo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką užpildytos apmokestinamosios metalinės ir PET pakuotės kiekius. Taip pat atlikus patikrinimą buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau Sprendime nurodyta, jog 2018 m. rugsėjo 25 d. už 2013 metus ir 2018 m. gruodžio 12 d už 2014 metus Bendrovė dar kartą patikslino Mokesčio deklaracijas ir nedeklaravo į Lietuvos Respublikos vidaus rinką užpildytos apmokestinamosios metalinės ir PET pakuotės kiekių, tai yra susigrąžino sumokėtus mokesčius. Tad buvo atliktas pakartotinis Bendrovės patikrinimas dėl Mokesčio apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo už 2013-2014 metus. Atlikus pakartotinį patikrinimą nustatyta, kad Bendrovė pagal faktinius duomenis į Lietuvos Respublikos vidaus rinką 2013 - 2014 metais išleido gaminiais pripildytų apmokestinamųjų metalinių pakuočių bei 2013 metais - PET pakuočių ir Vilniaus apskrities VMI pateikė Mokesčio deklaracijas už 2013 - 2014 metų mokestinius laikotarpius, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatyme. Taigi, Bendrovė, kolektyviai vykdydama gamintojų ir importuotojų pareigas ir Vyriausybės nustatytas pakuotės atliekų perdirbimo užduotis, iš licencijuotų gamintojų ir importuotojų organizacijų Organizacijos 2013 metais ir VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ 2014 metais gavo patvirtinimus apie metalinių ir PET pakuočių atliekų sutvarkymo užduočių įvykdymą, todėl buvo atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų metalinių pakuočių atliekomis už perdirbtą pakuočių atliekų kiekį, kaip tai reglamentuota Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje. Tačiau pripažinus negaliojančiais Tvarkytojo išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013 - 2015 metus, jų pagrindu 2017 m. gruodžio 18 d. Vilniaus regiono AAD direktoriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti gamintojams ir importuotojams išrašyti Patvirtinimai. Tad Sprendime nurodyta, jog Bendrovės iš Organizacijos gauti Patvirtinimai už 2013 m. nuo 2018 m. vasario 22 d. sprendimo priėmimo dienos yra laikomi netekę galios bei Patvirtinimai už 2014 m. VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ nuo Vilniaus regiono AAD direktoriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo dienos yra laikomi netekę galios. Atsižvelgiant į tai, Sprendime konstatuota, jog Bendrovė po atlikto patikrinimo patikslino Mokesčio deklaracijas už 2013-2014 metus ir susigrąžino mokesčius. Tad Mokesčio per 2013 - 2014 metų mokestinius laikotarpius už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiuota suma yra 476 778 Eur. Tačiau Sprendimu nuspręsta patvirtinti tik Patikrinimo aktą dalyje dėl VšĮ „Žaliasis taškas“ (patvirtinta Mokesčio suma - 226 246 Eur), o kitoje Patikrinimo akto dalyje dėl VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ nuspręsta sprendimo priėmimo procedūrą sustabdyti.
7. Bendrovė, nesutikdama su AAD Sprendimo dalimi, kuria patvirtinta Patikrinimo akto dalis, susijusi su VšĮ „Žaliasis taškas“, kreipėsi į teismą.
Taigi, šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne visas AAD Sprendimas, bet tik jo dalis, susijusi su VšĮ „Žaliasis taškas“.
8. Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos MAĮ, ATĮ, PPATĮ ir Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, taip pat kiti minėtų įstatymų įgyvendinamieji (poįstatyminiai) teisės aktai.
9. MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose numatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, remdamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).
Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – AAD), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.
10. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir MAĮ nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys).
11. Pagal ATĮ 32 straipsnio 1 dalį ir 38 dalį, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3 dalį, Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
12. Aktualios ginčui PPATĮ redakcijos 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos numato, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.
PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susiję su atliekų tvarkymo organizavimu gali būti vykdomos individualiai (organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) (1 punktas), kolektyviai (steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais) (2 punktas) ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 112 straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą (3 punktas).
Pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių.
13. Aktualios ginčui Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 (Vyriausybės 2011 m. gruodžio 28 d. nutarimo Nr. 1546 redakcija), 11 punkte nustatyta užduotis (toliau – ir Užduotis) – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 4 priede (Aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymo Nr. D1-368 redakcija) nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.
14. ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Ministerijos įgaliota institucija. O Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono AAD.
15. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog lengvatos taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė Užduotį, t. y. kad jis perdirbo atitinkamą metalinių pakuočių atliekų kiekį Užduotyje nurodytu būdu. Tai, be kita ko, reiškia, jog Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) Užduoties įvykdymu, o ne šioje mokesčio įstatymo nuostatoje minimo patvirtinimo turėjimu. Kitaip tariant, atveju, kai Užduotis realiai nėra įvykdyta (įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, inter alia (be kita ko) atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti (pagrįsti), kad yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui. Todėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent Bendrovė nagrinėjamu atveju ir turi įrodyti, kad Užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta, be kita ko, šiuo tikslu pateikiant duomenis (įrodymus) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį.
16. Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus regiono AAD pripažino negaliojančiais UAB (duomenys neskelbtini) išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013–2015 metus, jų pagrindu 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti Organizacijos Bendrovei išrašyti Patvirtinimai.
Gamintojams ir importuotojams buvo išsiųsti pranešimai su prašymu apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį (šiuo atveju Bendrovei iki 2018 m. balandžio 20 d.). Todėl AAD pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus. Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Tvarkos aprašo 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat numato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys.
Ginčas dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo baigtas nagrinėti LVAT 2025 m. liepos 2 d. priėmus nutartį, administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria panaikinta Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu – tarp jų ir dėl Bendrovei išduoto Organizacijos patvirtinančio dokumento. Kita VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) palikta nepakeista.
17. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad LVAT administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025 Bendrovė buvo įtraukta trečiuoju suinteresuotu asmeniu, todėl minėtoje byloje nustatyti faktai iš naujo šioje tikrinamoje administracinėje byloje neįrodinėjami (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis). LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje konstatavo, kad Vilniaus regiono AAD turėjo kompetenciją pripažinti neteisėtais Organizacijos už 2013–2015 metus gamintojams ir (ar) importuotojams išrašytus pavirtinimus apie atliekų sutvarkymą, tačiau LVAT pažymėjo, jog patvirtinimai, grindžiami UAB (duomenys neskelbtini) išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio) nepagrįstai panaikinti Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu.
18. Taigi, nagrinėjamu atveju nebėra ginčo, kad Bendrovei 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio) ir 2014 m. išduoti Patvirtinai yra pripažinti negaliojančiais. Dėl to Bendrovė neturi įrodymų, kad Užduotis už 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio) ir 2014 m. įvykdyta, nes Bendrovė šiuo tikslu nepateikė duomenų (įrodymų) apie perdirbtą pakuotės atliekų kiekį. Teismui nagrinėjant bylą Bendrovė taip pat nepateikė tokių įrodymų.
Tačiau LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi, minėta, panaikinus Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, Patvirtinimai, grindžiami UAB (duomenys neskelbtini) išrašytais metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančiais dokumentais (dalis už 3,1592 proc. šiuose dokumentuose nurodyto atliekų kiekio), yra galiojantys.
19. Pabrėžtina, kad AAD, atsižvelgęs į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį, pagal teismo įpareigojimą atliko pareiškėjai mokėtino Mokesčio perskaičiavimą ir nustatė Bendrovei mokėtiną 219 063,15 Eur sumą (buvo apskaičiuota 226 246 Eur). Teisėjų kolegija pažymi, jog šie atsakovo atlikti perskaičiavimai, atsižvelgiant į minėtą LVAT nutartį, byloje nėra ginčijami.
20. Teisėjų kolegija pabrėžia ir tai, jog šiuo nagrinėjamu atveju Bendrovė teismui neteikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio) ir 2014 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, t. y. kad Bendrovė 2013 m. (išskyrus tą dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio) ir 2014 m. įvykdė pakuotės atliekų tvarkymo užduotį ir dėl to ji galėjo pasinaudoti mokesčio lengvata.
Taip pat Bendrovė nenurodė jokių argumentų dėl minėto perskaičiuoto Mokesčio, iš esmės susijusio su 2013 m., nepagrįstumo, taip pat dėl taikyto metodo, apskaičiuojant nesutvarkytų pareiškėjo priduotų pakuočių kiekį.
Be to, Bendrovė skunde nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad Bendrovei apskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Dėl pareiškėjos argumentų, susijusių jos kaltės nebuvimu, tinkamai įvykdymo savo pareigų ir pan., pasisakoma šio teismo sprendimo 24.1 papunktyje.
21. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Mokestis už 2013–2014 m., turint omenyje ir atliktą perskaičiavimą, Bendrovei apskaičiuotas pagrįstai ir tinkamai. Minėta, kad AAD perskaičiavo Bendrovei Mokesčio sumą (perskaičiuota, atsižvelgiant į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį) už 2013–2014 metų mokestinius laikotarpius (perskaičiavimas realiai yra susijęs tik su 2013 m.), kuri po perskaičiavimo yra 219 063,15 Eur (buvo apskaičiuota 226 246 Eur). Minėta ir tai, kad Bendrovė dėl perskaičiuotos Mokesčio sumos dydžio nepateikė prieštaravimų, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako. Tiesiog pažymi, kad neturi pagrindo šiuo AAD perskaičiavimu, kuris yra pagrįstas prie rašytinio paaiškinimo pridėtais duomenimis ir skaičiavimais, abejoti.
22. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktualius teisės aktus, LVAT praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamo Sprendimo dalį, susijusią su VšĮ „Žaliuoju tašku“, atsižvelgiant į Mokesčio perskaičiavimą už 2013 m., t. y. skundžiama Sprendimo dalimi patvirtinta Bendrovei už 2013–2014 m. sumokėti mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis suma (iš viso 226 246 Eur) keistina, ją sumažinant iki 219 063,15 Eur.
23. Teisėjų kolegijos nuomone, tikslinga atsakyti į kai kuriuos Bendrovės esminius skundo argumentus.
24.1. Pirmiausia, Bendrovė skunde teigia, kad ji tinkamai ir laiku įvykdė teisės aktais nustatytas pareigas, todėl, nesant jos kaltės, skundžiamu Sprendimu (jo dalimi) negalėjo būti taikoma neigiama pasekmė – mokėti Mokestį, nes tai yra neproporcinga, neadekvati ir neteisinga priemonė. Tačiau tokie argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, jog šiuo atveju svarbu, ar Bendrovė gali įrodyti (pagrįsti), kad atitinkamas kiekis atliekų buvo realiai (faktiškai) sutvarkytas. Kadangi, minėta, kaip matyti iš bylos medžiagos, Bendrovė to padaryti už 2013–2014 m. negali (išskyrus šioje byloje nustatytą tam tikrą kiekį už 2013 m., t. y. dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio), tad Bendrovė negalėjo pasinaudoti ir mokesčio lengvata. Pažymėtina ir tai, kad pasirinkimas kolektyvine tvarka tvarkyti atliekas, neatleidžia pakuotės gamintojų ir importuotojų nuo jiems teisės aktuose keliamų pareigų.
Be to, teisėjų kolegija pastebi, jog jokie nacionaliniai mokesčių įstatymai nenumato, kad už prievolę sumokėti Mokestį yra ar gali būti atsakingi kiti subjektai ar atliekų tvarkytojai, kurie, pirma, nedalyvauja apmokestinimo momentą nulemiančiuose santykiuose (pakuočių išleidime į vidaus rinką) ir, antra, kaip minėta, Užduotį mokesčio mokėtojo pavedimu (už mokesčių mokėtoją) vykdo sutarties pagrindu. Savo ruožtu, tarp UAB (duomenys neskelbtini), Organizacijos ir Bendrovės susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai bei aplinkybė, kad jie (Organizacija ar atliekų tvarkytojai) netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, negali daryti ir nedaro įtakos mokesčio mokėtojui viešosios teisės aktais nustatytai mokestinių prievolių apimčiai.
Tad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadai, kad Mokesčio apskaičiavimas ir įpareigojimas Bendrovę jį sumokėti būtų neproporcinga, neadekvati ar neteisinga priemonė.
24.2. Taip pat atmestini Bendrovės argumentai dėl jai paskirtos sankcijos. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamu Sprendimu (jo dalimi) Bendrovei nėra paskirta sankcija, kadangi pakuotės už 2013–2014 m. liko nesutvarkytos (išskyrus šioje byloje nustatytą kiekį už 2013 m.), Bendrovei atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti Mokestį. Skundžiamame Sprendime, jo dalyje, apskaičiuotas Bendrovei, nepagrindusiai teise pasinaudoti mokesčio lengvata, Mokestis iš į rinką išleistą jos deklaruotą pakuotės kiekį.
Kartu akcentuotina, jog pats mokesčio mokėtojo kaltės dėl mokesčių įstatymų pažeidimo nebuvimas pagal nacionalinę mokesčių teisę yra pagrindas atleisti nuo delspinigių mokėjimo bei skirtų poveikio priemonių, kaip, pavyzdžiui, mokesčio baudos (žr., pvz., MAĮ 141 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija). Tačiau ši aplinkybė (kaltės nebuvimas) nėra ir negali būti vertinama kaip pagrindas atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą (jo dalies) mokėjimo ir (ar) remtis tokia, kaip ginčo apmokestinimo išimtimi (mokesčio lengvata), kai nėra tenkinamos visos įstatymų leidėjo nustatytos materialiosios šios išimties (lengvatos) taikymo sąlygos.
24.3. Teisėjų kolegija atmeta kaip neturinčius pagrindo ir Bendrovės skundo argumentus, kad Sprendimas (jo dalis) yra neteisėtas, nes jis priimtas neteisėto Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo pagrindu bei nėra galutinio ir neginčijamo teismo sprendimo, kuriuo yra panaikinti Patvirtinimai. Minėta, kad LVAT galutinai išnagrinėjo ginčą ir 2025 m. liepos 2 d. nutartimi iš esmės Vilniaus regiono AAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, išskyrus šio 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto Patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB (duomenys neskelbtini) išduotų atitinkančių įrodančių dokumentų 2013 m. pagrindu.
25. Apibendrinant konstatuotina, jog Bendrovės skundas patenkinamas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktas).
26. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, įskaitant ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (to paties straipsnio 5 dalis).
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
27. Bendrovės skundas patenkintas iš dalies, t. y. ir sprendimas priimtas pareiškėjos naudai tik iš dalies. Tai reiškia, kad ir pareiškėja turi teisę tik į dalį savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į Bendrovės tenkinto reikalavimo dalį, jo apimtį (skundžiamu Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktas, kuriuo pareiškėjai buvo priskaičiuotas mokėtinas Mokestis 226 246 Eur sumoje, o šiuo teismo sprendimu šis Mokestis pareiškėjai sumažintas iki 219 063,15 Eur), laikytina, kad pareiškėjos skundas patenkintas tik 3,18 proc. apimtyje. Todėl pareiškėja turi teisę tik į 3,18 proc. patirtų savo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Bendrovė prieš kreipdamasi į teismą sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį. Įrodymų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Taigi, Bendrovė teisme patyrė iš viso 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjos patenkinto skundo dalį, jo apimtį, pareiškėjai iš viso priteistina 0,72 Eur (22,50 Eur x 3,18 proc.) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo.
29. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tad šis klausimas nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rivona“ skundą dėl sprendimo dalies panaikinimo patenkinti iš dalies.
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2019 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalį, susijusią su viešąją įstaiga „Žaliasis taškas“, pakeisti, t. y. sumažinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Rivona“ už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013–2014 metus patvirtintą 226 246 Eur mokesčio sumą iki 219 063,15 Eur (dviejų šimtų devyniolikos tūkstančių šešiasdešimt trijų eurų ir 15 ct) sumos.
Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Rivona“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 0,72 Eur (72 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.