Kauno apygardos teismo nutartis

2009-04-14 · Civilinė byla Nr. 2A-617-510/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-14
Bylos Nr.
2A-617-510/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramūnas Mitkus (pirm.), Algimantas Kukalis, Evaldas Burzdikas
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
A. V.
Advokatai
Virginija Bradulskienė, Povilas Jegorovas
Civilinė byla Nr. 2A-617-510/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Valdonė Račiūnienė
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 116.1.; 116.4.; 44.5.1.; 63.1.; 35.3.6.; 99.3.; 121.21.;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, atsakovo atstovui advokatui Povilui Jegorovui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-6804-774/2008 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 3-4), kuriame prašė iš atsakovo A. V. priteisti 22 500 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo bei visas teismo išlaidas. Ieškinys buvo grindžiamas šiais argumentais. Ieškovas 1998 m. kovo 24 d. notariškai patvirtintos sutarties pagrindu paskolino atsakovui 25 000 Lt. Atsakovas 2003 m. vasario 19 d. banko pavedimu pervedė 200 Lt, 2003 m. gruodžio 31 d. pavedimu – 300 Lt, 2004 m. vasario 13 d. pavedimu – 200 Lt, 2004 m. gegužės 27 d. pavedimu – 500 Lt, 2005 m. gegužės 16 d. pavedimu – 1 000 Lt. Liko negrąžinta 22 500 Lt skola.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimu (b.l. 64-65) ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovo 22 500 Lt paskolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendime nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių skolos grąžinimą. Teismas atsisakė taikyti ieškinio senatį, motyvuodamas tuo, kad atsakovas savo atsiliepime į ieškinį taikyti ieškinio senaties neprašė.

Šalies argumentai

Atsakovas A. V. apeliaciniame skunde (b.l.66-67) prašė Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, pritaikius senaties terminą, ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad prašymą taikyti ieškinio senatį gali būti pareikštas parengiamojo teismo posėdžio metu. Parengiamuosiuose teismo posėdžiuose atsakovas tokį prašymą buvau pareiškęs, ir jis yra užfiksuotas atitinkamuose parengiamojo teismo posėdžio protokoluose. Teismas nepagrįstai nurodė, kad paskolos negrąžinimas yra tęstinio pobūdžio pažeidimas. CK 1.127 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, jog jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas (kaip ir buvo šiuo atveju ), ieškinio senatis prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Pagal anksčiau galiojusį Civilinį kodeksą trijų metų senaties terminas baigėsi 2001 m. gegužės 24 d. Kadangi atsakovas buvo skolą grąžinęs sutartyje nurodytais terminais ir buvo pasibaigęs senaties terminas, atsakovas neišsaugojo senų dokumentų, patvirtinančius skolos grąžinimą. Nuo skolos atsiradimo ir jos gražinimo yra praėję daugiau nei 10 metų. Banko pavedimuose yra aiškiai nurodyta, jog pinigai buvo pervedami vykdant 2002 m. gruodžio 7 d. paskolos sutartį. Taip pat nėra aišku, ką reiškia teismo sprendimo teiginys, kad aplinkybes, jog banko pavedimai yra skolos dalinis grąžinimas, pripažino ir ieškovas. Teismas sprendime visiškai nepasisakė ir nevertino dokumento, kuris yra pavadintas Skolos grąžinimo sutartis-grafikas ir kuriuo rėmėsi ieškovas. Ieškovas A. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą (b.l. 75-76) prašė atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą. Ieškovas nurodė, kad bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad atsakovas turi pareigą įrodyti, kad paskolą grąžino. Nagrinėjamu atveju, atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie paskolos grąžinimą. Paskolos negrąžinimas yra tęstinio pobūdžio pažeidimas, nes šis pažeidimas vyksta kiekvieną dieną ir ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senaties terminą atsakovas nutraukė pripažindamas skolą. Atsakovo atlikti veiksmai, kai buvo pravesti pavedimu 1 000 Lt, laikomi skolos pripažinimą patvirtinančiais veiksmais, nutraukiančiais ieškinio senaties termino eigą. Atsakovas nepateikė įrodymų apie sudarytą dar vieną paskolos sutartį. Skolos dokumento buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė nėra įvykdyta (CK 6.65 straipsnis). Atsakovas paskolos sutarties teismui nepateikė. Atsakovas pripažino, kad įrodymų apie paskolos grąžinimą neturi.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Atsakovas apeliacinį skundą grindžia teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atmesti ieškinį, nes ieškovas praleido ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos kolegija su šiuo teiginiu nesutinka.

Nustatyta, kad 1998 m. kovo 24 d. šalys sudarė paskolos sutartį (b.l.6), pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 25000 Lt. Šalys susitarė, kad atsakovas šią sumą privalo grąžinti iki 1998 m. gegužės 24 d.

Tuo metu galiojusio 1964 metų Civilinio kodekso 84 straipsnio 1 dalis nustatė bendrą trejų metų ieškininės senaties terminą. Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio 2000 metų Civilinio kodekso 1.125 straipsnis nustatė, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų.

1964 metų Civilinio kodekso 89 straipsnio 2 dalyje buvo numatyta, kad ieškininės senaties termino eiga nutraukiama, jei įpareigotasis asmuo atlieka tokius veiksmus, kurie liudija, kad jis pripažįsta skolą. Analogiška norma yra ir 2000 metų Civilinio kodekso 1.130 straipsnio 2 dalyje.

Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovas visą laiką skolą pripažino. Ieškovas pateikė teismui banko sąskaitos išrašus (b.l.10-14), iš kurių matyti, kad 2003-2004 metais penkiais banko pavedimais atsakovas grąžino ieškovui 2500 Lt. Tai reiškia, kad per laikotarpį nuo paskolos grąžinimo termino iki šių mokėjimo pavedimų atlikimo atsakovas pripažino skolą, todėl ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo paskutinio veiksmo, kuriuo atsakovas pripažino skolą, t.y nuo paskutinio mokėjimo dienos. Remiantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 straipsniu, šiam ginčui spręsti taikytinas 2000 metų Civilinio kodekso 1.125 straipsnis, nustatantis, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, Tai reiškia, kad ieškovas ieškinio senaties termino nėra praleidęs.

Atsakovas apeliaciniame skunde teigė, kad jis grąžino ieškovui 2500 Lt pagal kitą paskolos sutartį. Atsakovas nurodė, kad banko sąskaitos išrašuose yra nurodyta ne 1998 m. kovo 24 d. sutartis, bet 2002 m. gruodžio 7 d. sutartis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta šį apelianto teiginį kaip neįrodytą. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu teigė nežinantis, kodėl nurodyta 2002 m. gruodžio 7 d. sutartis, bei tvirtino, kad jokių kitų sutarčių su atsakovu nebuvo sudaręs, ir kad 2500 Lt buvo grąžinti būtent pagal 1998 m. kovo 24 d. sutartį. Apeliantą apeliacinės instancijos teismo posėdyje atstovavęs advokatas patvirtino, kad apeliantas 2002 m. gruodžio 7 d. sutarties neturi. Jis taip pat negalėjo nurodyti teismui ir 2002 m. gruodžio 7 d. sutarties sudarymo aplinkybių (kokia suma, kur ir kokiomis sąlygomis buvo paskolinta). Esant tokioms aplinkybėms, 2002 m. gruodžio 7 d. sutarties nurodymas mokėjimo dokumentuose vertintinas kaip rašymo netikslumas, nepaneigiantis, fakto, jog atsakovas sumokėjo ieškovui 2500 Lt pagal 1998 m. kovo 24 d. sutartį.

Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovo pateikta skolos grąžinimo sutartis - grafikas (b.l.9) yra apelianto nepasirašyta. Apelianto manymu, šio dokumento pateikimas į bylą rodo ieškovo nesąžiningumą. Kolegijos vertinimu, atsakovo nepasirašyta sutartis-grafikas nesukelia jokių teisinių pasekmių ir jokios įrodomosios reikšmės šioje byloje neturi.

Kadangi atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad grąžino ieškovui likusią paskolos dalį (22500 Lt), buvo pagrindas priteisti šia sumą iš atsakovo ieškovui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų. Remiantis išdėstytais motyvais apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, iš atsakovo ieškovui priteistinos 600 Lt išlaidos už advokatės pagalbą apeliaciniame procese (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą

Priteisti ieškovui A. K. iš atsakovo A. V. 600 Lt (šešis šimtus litų) išlaidų už advokatės pagalbą apeliaciniame procese

Kolegijos pirmininkas Ramūnas MitkusTeisėjai Evaldas BurzdikasAlgimantas Kukalis