Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Kęstutis Dargužis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. S. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo D. S. M. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

D. S. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu apylinkės teismo nutarimu D. S. M. pripažinta kalta dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo. Ginčo dėl pažeidimo kvalifikavimo nėra, šiuo atveju sprendžiamas nuobaudos individualizavimo klausimas. D. S. M. prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti jai švelnesnę nuobaudą nei įstatyme numatyta, t.y. įspėjimą arba nuobaudos netaikyti

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatytoji minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad teismas atsižvelgė į dvi D. S. M. atsakomybę lengvinančias aplinkybes - kad ji prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir pažeidimą padarė sulaukusi 65 metų, tačiau kitų nuobaudos individualizavimui svarbių aplinkybių – pažeidimo pobūdžio, jo padarymo aplinkybių, pažeidėjos asmenybės, neaptarė, į jas neatsižvelgė, tik formaliai nurodė.

Aukštesnysis teismas negali nesutinki su tuo, kad vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą, būtina atsižvelgti į padarytą materialinę žalą, jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Tačiau kaip paminėta aukščiau, individualizuojant nuobaudą, svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šiuo konkrečiu atveju darbas truko neilgą laiko tarpą, jo apimtys buvo mažos ir faktiškai nesumokėti mokesčiai ar gauta darbdavio nauda nebuvo didelė. Taip pat negalima neįvertinti ir to, kad D. S. M., sulaukusi 71 metų amžiaus, niekada nėra bausta administracine tvarka, dėl šio pažeidimo prisipažino, suprato savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šis pažeidimas buvo atsitiktinis ir ji ateityje pažeidimų nedarys.

Iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad apeliantės pajamos yra senatvės pensija ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinė našlių ir našlaičių pensija. Iš gydymo įstaigos pažymos matyti, kad pažeidėja serga keliomis lėtinėmis ligomis, kas patvirtina jos skundo argumentą, kad dėl sveikatos būklės kas mėnesį turi nemažų išlaidų medikamentams. Iš registrų centro pažymos matyti, kad ji nekilnojamojo turto neturi, kas nepaneigia jos skundo argumento, jog ji gyvenamąjį būstą nuomojasi, už nuomą ir komunalines paslaugas kas mėnesį turi mokėti. Taigi, visos būtinos pragyvenimui išlaidos viršija gaunamas pajamas, gyvena viena, niekas finansiškai nepadeda, dėl ko turėjo dirbti.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad D. S. M. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį paskirta 3000 Lt dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, šioje nutartyje aptartos aplinkybės sudaro pagrindą dėl padaryto nusižengimo taikyti apeliantei ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas.

Tačiau tuo pačiu pažymima, kad administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, o siekiant pastarojo, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl nuobaudų taikymo procese kylantys neigiami padariniai, suvaržymai ir apribojimai laikomi natūralia neteisėto elgesio pasekme, todėl, vadovaujantis ATPK 20 straipsnyje nurodytais tikslais, taip pat proporcingumo ir teisingumo principais, D. S. M. teisinga būtų skirti ne švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje ar jos apskritai neskirti, kaip prašoma apeliaciniame skunde, o skirti jai mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali jos riba.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėjas

nutaria:

D. S. M. už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtą nuobaudą sušvelninti - vadovaujantis ATPK 30¹ str., paskirti jai 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą.

Kitoje dalyje nutarimo nekeisti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.