Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo teikimą dėl nuteistosios I. A., gimusios (duomenys neskelbtini), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pateiktą nuteistosios asmens bylą, Panevėžio pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), nuteista Kaliningrado srities teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso (toliau – RF BK) 229.1 straipsnio 4 dalies b) punktą, 33 straipsnio 5 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 228.1 straipsnio 3 dalis d) punktą, 69 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 12 metų 6 mėnesiams.

3. Lietuvos Respublikos Prezidentės 2016 m. vasario 25 d. dekretu Nr. 1 K-606 „Dėl malonės suteikimo“ laisvės atėmimo bausmė I. A. sumažinta trejais metais, nustatyta galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 8 metams.

6. Bausmės pradžia – 2017 m. rugsėjo 12 d., bausmės pabaiga – 2021 m. liepos 5 d. 2020 m. balandžio 16 d. atliko daugiau nei 2/3 teismo paskirtos bausmės (2/3 – 2020 m. kovo 27 d.), 2020 m. balandžio 16 d. faktiškai atliko 2 metus 7 mėnesius 4 dienas paskirtos bausmės.

7. 2020 m. balandžio 21 d. nutarimu Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajai I. A. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 7 dalies 1 punktą, nustatant pareigas: per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi; per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką rūpintis vaikais. Komisijos manymu, neišėjimas iš namų tam tikru laiku ribotų nuteistajai galimybę bendrauti su neigiamą įtaką darančia aplinka bei daryti naujus nusikaltimus, taip pat motinos buvimas su vaikais teigiamai veiktų vaikų vystymąsi, stiprintų abipusį emocinį ryšį. Savo sprendimą komisija motyvavo tuo, kad nuteistoji vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kad nuteistosios apsauginiai, riziką mažinantys veiksniai (palaikantys ryšiai su šeimos nariais; pozityvus požiūris į darbą; pozityvus požiūris į išsilavinimą; stiprus motinystės jausmas), elgesys bausmės atlikimo metu (su pertraukomis dirbo ūkio darbus, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturi, vieną kartą paskatinta) ir kitos reikšmingos aplinkybės (augina sūnų Vaiko ir motinos name už pataisos įstaigos ribų, nustatyto režimo reikalavimų nepažeidžia) sudaro pagrindą manyti, kad I. A. laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Prokuroras atsiliepimo nepateikė.

9. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas netvirtinamas.

Motyvuojamoji dalis

10. Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

11. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistajai pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 7 dalį lygtinis paleidimas formaliai galimas nuo 2020 m. kovo 27 d. Pateiktoji medžiaga patvirtina, kad nuteistoji I. A. priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiose adaptacijos bei pataisos programose, įvairiuose užsiėmimuose, 2018 m. balandžio 30 d. susilaukė sūnaus Aleksandro, kurį augina pati Vaiko ir motinos name už pataisos įstaigos ribų, juo rūpinasi atsakingai, motiniški jausmai stiprūs, palaiko socialinius ryšius su mama, vaikais, broliais, seserimi, pusbroliu. Apie artimuosius kalba su meile, rūpesčiu, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus pažeidė du kartus, nuobaudos nebegalioja suėjus senaties terminui, 1 kartą paskatinta už nepriekaištingą elgesį, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistoji atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne absoliutus lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas pažymi, jog, sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į jos elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos bausmės dydį, taip pat į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

13. Visų pirma teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistosios I. A. pakartotinio nusikalstamumo rizika yra ne žema, kaip nustatyta BVK 157 straipsnyje, o vidutinė - 44 balai (iš jų 10 balų - statiniai kriminogeniniai veiksniai, 34 balai - dinaminiai kriminogeniniai veiksniai), pastebėtinas rizikos sumažėjimas nuo 46 iki 44 balų, tačiau ši nuteistosios pažanga vertintina kaip nežymi. Nuteistoji laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno apysunkio nusikaltimo bei vieno labai sunkaus nusikaltimo, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis bei kontrabanda, padarymą. Jai buvo skirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri pagal Lietuvos Respublikos Prezidentės malonę buvo sumažina iki 8 metų. Po to, neatlikus net 3 metų 9 mėnesių 23 dienų terminuoto laisvės atėmimo bausmės, ji buvo paleista lygtinai iš pataisos namų pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartį, jai atlikus tik mažesnę dalį iš pirminės paskirtos 11 metų laisvės atėmimo bausmės, tačiau ji nepateisino Lietuvos Respublikos Prezidentės, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos bei teismo pasitikėjimo, paskirtų įpareigojimų nevykdė (nedirbo, nesiregistravo užimtumo tarnyboje, nesimokė), buvo nubausta administracine tvarka, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką lygtinio paleidimo laikotarpiu ženkliai padidėjo (nuo 40 iki 59 taškų), todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir ji pasiųsta atlikti likusią bausmės dalį į pataisos namus. Iš paminėto matyti, jog Valstybės bei jos institucijų geranoriškumas bei humaniškumas nuteistosios atžvilgiu negali būti begalinis, nes kitu atveju nukentėtų valstybės ir visuomenės interesai, būtų pamintos teismo paskirtos bausmės paskirtys, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 str. 1 d., 41 str.

14. Svarbu tai, kad nuteistoji I. A. turi pagrindinį išsilavinimą, neturi specialybės, praeityje oficialiai niekada nedirbo. Nuteistoji turi 4 nepilnamečius vaikus. Mažiausiąjį sūnų pati augina Vaiko ir motinos name už pataisos įstaigos ribų. Trys vyresnieji vaikai 2016 m. balandžio 20 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimu atskirti nuo motinos, jiems nustatyta nuolatinė globa. Kartu su pirmiau paminėtomis aplinkybėmis įvertinus nuteistosios pakartotinio nusikalstamumo riziką (44 balų), išlieka pakankamai didelė tikimybė, kad norėdama pragyventi laisvėje ir gauti tam lėšų, tačiau neturėdama pakankamo išsilavinimo, specialybės, profesinės kvalifikacijos, atitinkamos darbinės patirties, pragyvenimui pakankamas lėšas užtikrinančio darbo, nuteistoji I. A. norėdama išgyventi, toliau darys naujas nusikalstamas veikas, susijusias su siekiu praturtėti nusikalstamu būdu.

15. Nemažiau svarbu tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio metu du komisijos nariai iš dalyvavusių šešių narių balsavo prieš nuteistosios I. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime bei socialinio tyrimo išvadoje be kita ko nurodyta eilė nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeninių veiksnių, kurie suteikia abejonę, jog nuteistoji ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, tai – darbinės patirties neturėjimas; netinkamas gyvenimo būdo pasirinkimas; išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos stoka; lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų nesilaikymas. Apsauginiai riziką mažinantys veiksniai (palaikantys ryšiai su šeimos nariais; pozityvus požiūris į darbą (su pertraukomis dirbo); pozityvus požiūris į išsilavinimą (mokėsi Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro skyriuje); stiprus motinystės jausmas (augina sūnų Vaiko ir motinos namuose, juo rūpinasi, prižiūri)) šiuo atveju nėra svaresni nei nusikalstamo elgesio rizikos kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sąlygoja pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad I. A. galėtų būti toliau taisoma neizoliuota nuo visuomenės.

16. Nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme (Suaugusių ir jaunimo mokymo centro skyriuje baigė 4 klases, įgijo pradinį išsilavinimą, pataisos namuose su pertraukomis dirbo ūkio darbus, bausmės atlikimo metu 1 kartą paskatinta), tačiau šie pokyčiai nėra tokie žymūs, stabilūs bei ilgalaikiai ir nerodo išskirtinės pažangos keičiant savo elgesį. Pagrindinė lygtinio paleidimo sąlyga yra išvada, jog taikant lygtinį paleidimą įmanoma pasiekti, kad nuteistoji laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistosios elgesyje iš tiesų yra teigiamų pokyčių, tačiau jie yra susiję tik su nuteistosios buvimu pataisos namuose ir šia aplinka, o būdama laisvėje nuteistoji nėra linkusi paklusti nustatytoms privalomoms elgesio taisyklėms (ką patvirtina ženklus nuteistosios nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką padidėjimas lygtinio paleidimo laikotarpiu nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką lygtinio paleidimo laikotarpiu ženkliai padidėjo). Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o toks jos sąlyginai teigiamas elgesys yra būdingas didžiajai daliai nuteistųjų. Todėl patikėti nuteistosios deklaratyviais pažadais laikytis įstatymų ir daugiau nenusikalsti bei manyti, kad šiuo metu I. A. paleidus lygtinai, jai taikoma probacija pasieks tikslą, nėra pagrindo.

17. Teismo nuomone, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, I. A. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neatitiktų visuomenės intereso, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas yra netvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. balandžio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismą.