- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-04
- Bylos Nr.
- 2A-23-102/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Romualdas Januška (pran.), Rimantas Savickas
- Ieškovas
- G. L., G. L. Panevėžio
- Atsakovas
- V. L., V.
- Advokatai
- Inga Radinienė
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė), Romualdo Januškos (pranešėjas) ir Rimanto Savicko, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant ieškovei G. L., jos atstovei advokatei Ingai Radinienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4525-589/2006 pagal G. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir ieškovei priteisimo, dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo – institucija teikianti byloje išvadą – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė G. L. Panevėžio miesto apylinkės teismui padavė ieškinį, kuriuo prašė santuoką, sudarytą 1998 m. liepos 11 d. su atsakovu vaidu L., nutraukti dėl atsakovo V. L. kaltės, priteisti jai iš atsakovo 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir išlaikymą jai iki dukrai sueis septyneri metai po 125 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, dukters E. L. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 4200 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 25 d. iki 2006 m. liepos 20 d., nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su motina G. L., nustatyti atsakovui bendravimo su vaikais tvarką ir priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Parengiamajame posėdyje, vykusiame 2006 m. spalio 5 d., šalys siekė bylą baigti taikos sutartimi. Todėl teismas padarė 30 min. pertrauką taikos sutarties sudarymui. Šalys sudarė taikos sutartį ir pateikė teismui patvirtinti. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 5 d. sprendimu konstatavo, kad šalys taikiai sutarė dėl santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo, nepilnamečių vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, taikos sutartis įstatymui ir šalių interesams neprieštarauja, todėl šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo patenkino ir patvirtino taikos sutartį, sudarytą tarp G. L. ir V. L. tokiomis sąlygomis:
1. Šalys sutaria, kad santuoka, sudaryta 1998 m. liepos 11 d. Biržų rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 72, tarp V. L. ir G. L., nutrūko dėl sutuoktinio V. L. kaltės. Santuoka nutraukiama LR CK 3.60 str. pagrindu.
2. V. L. išmoka G. L. 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.
3. Šalys sutaria, kad nepilnamečių vaikų: E. L. ir A. L. gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. L.
4. V. L. moka materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai E. L., gimusiai 2005 m. gegužės 25 d., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Lt per mėnesį nuo 2006 m. spalio 1 d. iki dukters pilnametystės.
5. V. L. sumoka G. L. materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2005 m. gegužės 25 d. iki 2006 m. spalio 1 d. 3200 litų.
6. G. L. atsisako visų kitų civilinėje byloje pareikštų reikalavimų.
7. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos lieka šalims, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas apmoka į valstybės pajamas V. L.
Po santuokos nutraukimo G. L. paliekama santuokinė pavardė „ L. “.
Šalims yra žinomos ir paaiškintos civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR CPK 294 straipsnyje, t. y., kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.
Bylą dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais, išlaikymo išieškojimo pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovui V. L., institucijai, duodančiai išvadą – Panevėžio rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybai, nutraukė ir grąžino G. L. 15 Lt žyminį mokestį bei priteisė iš V. L. 192 Lt žyminio mokesčio ir 9 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas V. L. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Taikos sutartis sudaroma vadovaujantis bendromis taisyklėmis, taikomomis sudarant bet kokias civilines sutartis. Net ir patvirtinta teismo sprendimu sutartis gali būti panaikinta CK 6.986 str. numatytais atvejais. Sutinkamai su CK 6.986 str. 1 d. sutartis gali būti pripažinta negaliojančia dėl esminės jos šalių nelygybės (CK 6.228 str.), taip pat kitais pagrindais. Teismas, prieš tvirtindamas pateiktą taikos sutartį ir būdamas aktyvus šios kategorijos bylose (CPK 375 str., 379 str.), savo iniciatyva privalėjo išsiaiškinti, ar nebuvo pažeistos sutarties sudarymo sąlygos, o nustatęs pažeidimų buvimo faktą, taikos sutarties netvirtinti ir bylą nagrinėti iš esmės. Teismo posėdžio metu teisėja pasiūlė sudaryti taikos sutartį ir vestibiulyje susitarti. Tariantis iš atsakovo pusės jis buvo vienas, o iš ieškovės pusės buvo jos advokatė, liudytojos ir kiti ją palaikantys asmenys, kurie darė jam psichologinį spaudimą, keikė jį necenzūriniai žodžiais, vertė kuo greičiau pasirašyti advokatės surašytą taikos sutartį. Jis neturėjo galimybės ir nesugebėjo išreikšti tikrosios savo valios, o tai vertintina kaip smurtas (CK 1.91 str.). Ieškovė išnaudojo jai žinomas jo charakterio savybes – ramumą, neryžtingumą. Jis sutartį pasirašė, o teismui nurodė sutarties pasirašymo aplinkybes, bandė prašyti, kad taikos sutarties netvirtintų. Teisėja akivaizdžiai matė, kad dėl savo charakterio savybių ir didelio susijaudinimo jis negali tinkamai realizuoti savo teisių, tačiau pasirūpinti atstovavimu nepasiūlė (CPK 161 str.). Kad jis nesutiko su taikos sutarties turiniu, matyti iš teismo protokolo, kuriame rašoma, kad atsakovas mano, kad „jo kaltė dėl santuokos iširimo yra iš dalies“ ir „iš karto negalės tokios sumos sumokėti ieškovei“. Tai patvirtina, kad jo valia ir sutarties tekstas aiškiai skiriasi. Apie taikos sutartį ir jos sudarymo pasekmes jis neturi supratimo, todėl ji sudaryta dėl suklydimo (CK 1.90 str.), nes prisiėmė įsipareigojimą teikti išlaikymą, kuris realiai viršija jo gaunamas pajamas. Neturėdamas santaupų ir būdamas bedarbis, įsipareigojo ieškovei sumokėti daugiau nei 8000 Lt.
Atsiliepimas
Ieškovė G. L. padavė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, sudarant taikos sutartį, jam spaudimas nebuvo daromas. Sutartis buvo sudaryta pačių šalių iniciatyva, kiekvienu klausimu pasiekiant kompromisą abipusių nuolaidų būdu. Ieškovė sutiko sumažinti išlaikymą dukrai E. nuo 300 Lt iki 200 Lt, sumažintas išlaikymo įsiskolinimas nuo 4200 Lt iki 3200 Lt. Atsakovas, pripažindamas savo kaltę, sutiko kompensuoti ieškovei patirtą neturtinę žalą 5000 Lt. Apeliantas klaidingai nurodė, kad, pasirašant sutartį, jam darė įtaką jos liudytojai, nes, derantis dėl sutarties, liudytojai nedalyvavo. Tai, kad po sutarties patvirtinimo 2006 m. spalio 9 d. atsakovas įsiregistravo darbo biržoje kaip bedarbis ir persigalvojo, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimą. Atsakovas nurodyto apeliacinio skundo pagrindo, kad taikos sutartį pasirašė dėl suklydimo (CK 1.90 str.) bei psichologinio spaudimo (CK 1.91 str.), neįrodė. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms, atsakovas savo teises dėl išlaikymo turi teisę ginti CK 3.201 str. 1 d. 1 p. pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CK 3.49 str. 2 d. nustatyta, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti tik įsitikinęs, kad santuoka visiškai iširo (CK 3.53 str. 1 d.). Tai reiškia, kad santuoka gali būti nutraukiama tik teismo sprendimu. Šioje byloje teismas sprendimu tik patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria jos pripažino, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, t. y. tik patvirtino taikos sutartį, bet nepriėmė sprendimo santuoką nutraukti, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tarp šalių sudaryta santuoka pasibaigė CK 3.49 str. 2 d. numatytais pagrindais. Nesant teismo sprendimo nutraukti santuoką, o teismui tik patvirtinus taikos sutartį dėl santuokos nutraukimo, jos nutraukimą nebūtų galima įregistruoti civilinės metrikacijos įstaigoje (CK 3.305 str.).
Nors santuoka gali būti nutraukta tik teismo sprendimu, tačiau ginčo šalims įstatymas nedraudžia sudaryti taikos sutartį dėl kitų su santuokos nutraukimu susijusių ginčų ir prašyti teismą patvirtinti taikos sutartį. Tačiau CPK 42 str. nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. G. L. ir V. L. pasirašyta taikos sutartis yra rašytinis sandoris, kuriame turėtų būti išreikšta laisva šalių valia (CK 1.64 str. 1 d.). Tačiau iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas V. L. teismui paaiškino (tuoj pat po taikos sutarties sudarymo), kad tik iš dalies sutinka su taikos sutarties sąlyga, jog santuoka iširo dėl jo kaltės ir nesutinka su taikos sutarties 2 p. numatyta sąlyga sumokėti ieškovei 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 3200 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą (b. l. 19). Šie atsakovo paaiškinimai teismui aiškiai prieštarauja pasirašytos sutarties turiniui. Tai reiškia, kad teismui tvirtinti pateiktoje taikos sutartyje nėra išreikšta vienos jos šalies – atsakovo laisva (tikroji) valia. Todėl tokia sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms (CK 1.64 str. 1 d.) ir teismo neturėjo būti patvirtinta (CPK 42 str.).
Dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimo negalima pripažinti, kad byla yra išspręsta teisingai, o šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).
Kadangi sprendimas panaikinamas aptartais motyvais, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako.
Rezoliucinė dalis
nutar ė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.