Kauno apygardos teismo nutartis

2021-12-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-679-530/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-28
Bylos Nr.
AN2-679-530/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01082-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danutė Giačaitė (pirm.)
Pažeidėjas
S. I.
Institucija
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Advokatai
Aušra Degulytė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-679-530/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01082-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. I. atstovės advokatės Aušros Degulytės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. I. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės K. K.-V. (toliau – Institucija) 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nubausta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2020 m. rugpjūčio 13 d. 11.00 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 13 km vairuodama automobilį ir važiuodama kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 ,,Sankryža su šalutiniu keliu“.

Žemesnės instancijos teismas

2. S. I. ir jos atstovė advokatė Aušra Degulytė nesutikdamos su 2021 m. balandžio 13 d. Institucijos priimtu nutarimu, šį apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi paliko galioti Institucijos nutarimą, konstatuodamas, kad nenustatyta jokių proceso normų pažeidimų, kurie esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, o visos pareiškėjo nurodytos šeiminės ir darbo aplinkybės jai buvo žinomos iki pažeidimo padarymo, todėl administracinė nuobauda S. I. individualizuota tinkamai ir laikantis bendrųjų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių.

Šalies argumentai

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui S. I. atstovė advokatė Aušra Degulytė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą bei administracinio nusižengimo bylą S. I. atžvilgiu nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti specialiosios teisės atėmimo.

3.1. Skunde apeliantė teigia, kad administracinio nusižengimo medžiagoje nebuvo nurodyta, kokiomis techninėmis priemonėmis buvo fiksuojamas pažeidimas, taip pat ir vaizdo įraše nėra matomas pažeidimo data, laikas ir vieta.

3.2. Skunde pažymima, kad Institucija nėra nurodžiusi, kokiu norminiu teisės aktu remiantis foto aparatas yra naudojamas kaip matavimo priemonė. Foto aparatas pagal paskirtį nėra matavimo priemonė, o įrenginys skirtas daryti foto nuotraukas, taip pat foto aparato tiesioginė funkcija nėra ir vaizdo įrašų darymas. Taip pat, iš vaizdo įrašo nėra matyti, kad S. I. kerta ištisinę liniją ir padaro protokole nurodytą kelių eismo taisyklių (toliau –KET) pažeidimą, vaizdo įrašas apskritai yra prastos kokybės – nėra matomas kelio ženklinimas, taip pat iš pateiktos vaizdo medžiagos nėra galimybės nustatyti, kurioje tiksliai vietoje padarytas vaizdo įrašas, kad būtų galima įsitikinti, ar toje vietoje yra ištisinė skiriamoji juosta, vaizdo įraše taip pat nėra matomas ir lenkti draudžiantis kelio ženklas. Be to, antrasis vaizdo įrašas, kuriame nufilmuota neva pažeidimo vieta yra ne ta pati vieta, kurioje fiksuotas pažeidimas, kadangi antrajame vaizdo įraše matyti kelio ženklas, kurio pirmajame vaizdo įraše nesimato.

3.3. Skunde, taip pat, pabrėžiama, kad Institucija nepateikė ir nesurinko visų įrodymų byloje, o surinkti paviršutiniški įrodymai nepagrindžia S. I. kaltės. Taip pat, iš pateikiamų duomenų matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. patruliavimas nebuvo vykdomas toje vietoje, kur pareigūnai nurodė užfiksavę S. I. pažeidimą nei 11 val., nei tą dieną apskritai. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė ir nemotyvavo, dėl kokių priežasčių nebuvo vertintos aukščiau nurodytos aplinkybės, tačiau selektyviai ir nemotyvuotai vadovavosi išimtinai administracinio nusižengimo protokolu ir pareigūnų paaiškinimais.

3.4. Skunde nurodoma, kad S. I. nesukėlė jokios avarinės situacijos, neprivertė kitų eismo dalyvių keisti važiavimo krypties, greičio ar trajektorijos. Lenkimo manevras buvo atliktas teisingai, nepažeidžiant jokių taisyklių, lenkimo atlikimo vietoje negaliojo ženklas „lenkti draudžiama“. Todėl pareigūnų parodymai, vaizdo įrašas, 2021 m. sausio 20 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kokiu tiksliai greičiu važiavo policijos automobilis 2020 m. rugpjūčio 13 d., tarnybinio automobilio GPS duomenys, kiti rašytiniai įrodymai yra prieštaringi ir negali būti pagrindas patraukti S. I. administracinėn atsakomybėn.

3.5. Atstovės advokatės teigimu, ji gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat šiuo adresu kartu su S. I. gyvena jos nepilnametis sūnus S. I.. S. I. dirba keturiose darbovietėse: VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje, taip pat (duomenys neskelbtini), bei dėsto (duomenys neskelbtini) kolegijoje ir (duomenys neskelbtini) universitete. Visos S. I. darbovietės yra (duomenys neskelbtini) mieste, todėl jai būtų ypatingai sudėtinga vykti kiekvieną dieną į darbą viešuoju transportu. S. I. sūnui yra diagnozuota sunkiai gydoma epilepsija. Dėl šios priežasties berniukas bent kartą per mėnesį yra guldomas į (duomenys neskelbtini) stacionarą gydymui ir tyrimams atlikti, taip pat tenka ir skubiai vykti į gydymo įstaigą ištikus priepuoliui, taip pat S. I. dėl diagnozuotos ligos nuolat vežioja sūnų pas gydytojus konsultacijoms, kadangi esant pakankamai rimtai berniuko būklei, berniuką reikia nuolat stebėti, išrašyti vaistus, stebėti tų vaistų poveikį berniuko būklei. S. I. 2 arba 3 kartus per savaitę veža sūnų pas kineziterapeutą ir psichologą. 2020 m. balandžio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) santuoka tarp S. I. ir jos sutuoktinio P. I. buvo nutraukta, berniuko tėtis kartu nebegyvena, berniuku nesidomi ir nesirūpina nuo 2020 m. rugpjūčio mėnesio. Taip pat su S. I. ir jos sūnumi S. I., adresu (duomenys neskelbtini) gyvena S. I. mama, kuri yra pakankamai garbaus amžiaus, kurią taip pat reikia vežioti į gydymo įstaigas (duomenys neskelbtini) mieste. Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nevertino nurodytų faktinių aplinkybių ir prašymo susijusio su specialios teisės atėmimo neskyrimu motyvus įvertino deklaratyviai, kaip kasdienių poreikių ir judėjimo galimybių patenkinimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantės atstovė advokatė teismo prašo konstatavus S. I. veiksmuose esant ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo požymius taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

4. Atsiliepimu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius prašo S. I. atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistą, kadangi S. I. kaltė yra įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

S. I. atstovės advokatės Aušros Degulytės apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde S. I. atstovė advokatė nesutinka su apeliantės patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi iš vaizdo įrašo nėra matyti, kad S. I. kerta ištisinę liniją ir padaro protokole nurodytą KET pažeidimą. Vaizdo įrašas apskritai yra prastos kokybės – nėra matomas kelio ženklinimas, taip pat iš pateiktos vaizdo medžiagos nėra galimybės nustatyti, kurioje tiksliai vietoje jis yra padarytas. Tuo tarpu surinkti paviršutiniški įrodymai nepagrindžia S. I. kaltės, todėl administracinė teisena jos atžvilgiu turėtų būti nutraukta arba jai taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.

Dėl kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs S. I. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus.

8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

9. Iš bylos duomenų matyti, kad S. I. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta ir Institucijos nutarimu nubausta pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. 11.00 val. kelyje (duomenys neskelbtini) 13 km vairuodama automobilį ir važiuodama kelyje, kuriame yra po vieną eismo juostą kiekviena kryptimi, lenkė priekyje važiavusią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 ,,Sankryža su šalutiniu keliu“.

10. Aukštesniojo teismo vertinimu, abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo. Nors S. I. tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek skunde apylinkės teismui savo kaltę neigė, tvirtindama, jog jos veiksmuose nėra ir nebuvo tyčios, kad lenkimo vietoje nebuvo kelio ženklo lenkti draudžiama, vaizdo įrašas yra nekokybiškas, todėl pareiškėja lenkė vietoje, kur lenkti yra galima ir nekirto ištisinės linijos, tačiau šiuos pareiškėjos argumentus paneigia administracinio nusižengimo bylos medžiaga, kuri betarpiškai ištirta tiek pareigūnų, tiek ir apylinkės teismo.

11. Kelių eismo taisyklių 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Nagrinėjamu atveju sankryža buvo pažymėta kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, taigi šioje sankryžoje lenkimas yra draudžiamas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo „00005.MTS“ matoma, jog nagrinėjamo įvykio metu, policijos pareigūnams važiuojant vienos eismo juostos kelyje, juos sankryžoje, kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo ribose ir kirsdamas ištisinę siaurą kelio ženklinimo liniją, aplenkia automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, kaip vėliau paaiškėjo buvo vairuojamas apeliantės, minėtas automobilis lenkimo manevrą baigia tik prasidėjus brūkšninei siaurai kelio ženklinimo linijai. Jokių kliūčių ar ekstremalios situacijos aplenkiant priekyje buvusį automobilį nebuvo. Pareiškėjos teigimu lenkimo vietoje nebuvo ženklo „Lenkti draudžiama“ ir iš vaizdo įrašo nėra matomas kelio ženklinimas, tačiau su šiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes iš vaizdo įrašo „00005.MTS“ nuo 00:01 iki 00:03 matoma, jog kelio dešinėje pusėje yra kelio ženklas Nr. 326 „Lenkimo draudimo pabaiga“, iš karto už kurio apeliantės automobilis grįžta į savo eismo juostą pabaigęs lenkimo manevrą, todėl akivaizdu, kad pareiškėja lenkimo manevrą atliko kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo ribose. Taip pat, minėtame vaizdo įraše nuo 00:01 iki 00:07 matyti, jog eismo juostas skiria ištisinė siaura kelio ženklinimo linija už kurios apeliantė iš karto baigia savo lenkimo manevrą, todėl, taip pat, aiškiai matyti, kad apeliantė lenkimo manevrą atliko kirtusi ištisinę siaurą kelio ženklinimo liniją. Šiuo atveju apeliantė privalėjo vadovautis kelio ženklais bei kelio ženklinimu draudžiančiais lenkti šioje kelio atkarpoje, tačiau to nepadarė, kas pareiškėjai užtraukė administracinę atsakomybę.

12. Apeliantė savo skunde teigia, kad iš pateiktos vaizdo medžiagos nėra galimybės nustatyti, kurioje tiksliai vietoje padarytas vaizdo įrašas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo skundo teiginiu sutinka, kad vien tik iš vaizdo įrašo „00005.MTS“ nustatyti įvykio vietą yra sunku, tačiau atkreipia dėmesį, kad byloje yra pateikti pareigūnų paaiškinimai teismo posėdžio metu bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio Vyriausiojo patrulio V. Š. 2021 m. sausio 20 d. tarnybinis pranešimas, kuriuose pareigūnai nurodė, jog protokole nurodyta vieta – kelio (duomenys neskelbtini) 13 km, yra ta pati vieta, kuri matoma vaizdo įraše. Apygardos teismas policijos pareigūnų paaiškinimais netikėti neturi pagrindo, jie yra nuoseklūs ir sutampantys su kita bylos medžiaga, pareiškėja nepateikė duomenų, kurie leistų manyti, jog policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi arba prieš ją nusistatę. Taip pat, byloje yra pateiktas ir kitas vaizdo įrašas „MVI_6037.MP4“, kuriame matyti, priešingai nei teigia pareiškėja, akivaizdžiai ta pati vieta, fiksuota vaizdo įraše „00005.MTS“, tačiau padaryta iš tolimesnio atstumo, nes nuo 00:25 iki 00:34 matomi tie patys kelio ženklai, tas pats kelio ženklinimas, tie patys kelio nelygumai ir reljefas. Minėtame vaizdo įraše, taip pat matyti, kad pareiškėja lenkimo manevrą atliko, kaip teisingai nurodyta administracinio nusižengimo protokole, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 108 ,,Sankryža su šalutiniu keliu“, kuri yra prieš pat posūkį, o už sankryžos prasideda kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo riba. Todėl atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantės nurodomos aplinkybės apie neaiškią vietą, matomą vaizdo įraše, yra nepagrįstos ir laikytinos tik pareiškėjos gynybine pozicija bei bandymu išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jas paneigia kita byloje esanti medžiaga.

Žemesnės instancijos teismas

13. Pareiškėja savo skunde taip pat nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 13 d. patruliavimas nebuvo vykdomas toje vietoje, kur pareigūnai nurodė užfiksavę S. I. pažeidimą nei 11 val., nei tą dieną apskritai. Su šiuo apeliantės skundo teiginiu apygardos teismas nesutinka, nes iš byloje pateiktos žurnalo ataskaitos (b. l. 36) matyti, kad policijos automobilis (duomenys neskelbtini) kurio įvykio dieną važiavo policijos pareigūnai, nuo 08:59 iki 11:55 buvo fiksuotas važiuojantis (duomenys neskelbtini) ir Vakariniame aplinkkelyje (duomenys neskelbtini), minėtos gatvės įeina į kelią (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame ir buvo užfiksuotas pareiškėjos pažeidimas. Todėl pareiškėjos teiginys, kad policijos pareigūnai nebuvo kelyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisingas, nes bylos duomenys rodo, jog policijos pareigūnai pažeidimo padarymo dieną būtent ir patruliavo šioje kelio atkarpoje.

14. Vaizdo įrašo turinį apylinkės teismas ištyrė ir iš jo bei kitų byloje esančių įrodymų darė teisingas išvadas skundžiamoje nutartyje. Apygardos teisme peržiūrėjus vaizdo įrašą, galima daryti pagrįstą įrodymais išvadą, jog apeliantė lenkimo manevrą atliko sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklų Nr. 108 ,,Sankryža su šalutiniu keliu“, ir Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo ribose, taip pat kirtusi ištisinę siaurą kelio ženklinimo liniją, kas visiškai atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius požymius – lenkimą kitos transporto priemonės vioetoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles atlikti draudžiama.

15. Dėl pareiškėjos skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytų išvadų, pažymėtina, jog pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Tiek telefonu užfiksuotų vaizdų, tiek kitomis vaizdą ir garsą įrašančiomis priemonėmis užfiksuoti įvykiai, turi tą pačią įrodomąją galią kaip ir kiti įrodymai. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Todėl apeliantės nurodytos aplinkybės dėl fiksuotos kelio atkarpos, jos teigimu nepilnai atspindinčios padarymo vietą, laiką bei kitas aplinkybes yra nepagrįsti, nes vaizdo įraše užfiksuotą vietą, laiką ir kitas aplinkybes papildo kiti apylinkės teisme ištirti įrodymai (liudytojų parodymai).

16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai patikrino Institucijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus bei tinkamai taikė įstatymo nuostatas. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, nesuteikia pagrindo daryti priešingos išvados, tuo tarpu apylinkės teismo padarytos išvados dėl nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimo pareiškėjos veikoje, yra pagrįstos išsamia bylos duomenų analize bei atitinka faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl naikinti skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną S. I. atžvilgiu nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl administracinės nuobaudos individualizavimo.

17. Už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams skiriama bauda nuo 170 Eur iki 230 Eur. Pagal šio straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

18. Institucijos 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu S. I. paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 170 Eur ir minimaliam sankcijoje numatytam laikotarpiui atimta teisė vairuoti transporto priemones – 3 mėnesiams.

19. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

20. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

21. Siekiant sušvelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, skunde nurodomi pagrindiniai argumentai susiję su S. I. gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu sūnumi, kuris serga epilepsija ir kurį reikia vežti gydymui bei procedūroms, taip pat su kartu gyvenančia garbaus amžiaus mama, kuria taip pat reikia rūpintis. Skunde taip pat nurodoma, jog S. I. dirba keturiose darbovietėse, berniuko tėtis kartu nebegyvena, berniuku nesidomi ir nesirūpina, tuo tarpu pareiškėjos atlikti veiksmai nesukėlė jokių padarinių nei jai pačiai, nei kitiems eismo dalyviams. Tačiau aukštesnysis teismas patikrinęs ir išanalizavęs skunde nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jos nagrinėjamu atveju nelaikytinos ypatingomis ar išimtinėmis, kuomet asmeniui reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Aukštesniojo teismo vertinimu, Institucija tinkamai įvertino S. I. asmenybę, nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei pagrįstai paskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam laikotarpiui. Aplinkybių, kurios būtų pagrindu pareiškėjai visiškai neskirti administracinio poveikio priemonės, byloje nėra. Pažymėtina, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai, kadangi ANK 34 straipsnio 6 dalyje reglamentuota norma yra dispozityvi ir numato galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju. Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismas spendžia, jog nagrinėjamu atveju neskyrimas administracinio poveikio priemonės neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir siekiamų tikslų bei paneigtų taisyklės esmę, kadangi byloje esantys duomenys patvirtina, jog apeliantė padarė pavojingą ir pakankamai šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Vien tai, kad šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių, nedaro pažeidimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina.

22. Vertinant S. I. asmenybę, matyti, kad ji, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra pavyzdinga kelių eismo dalyvė. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus patvirtina, kad ji 2020 m. bausta už vairavimą naudojantis mobiliojo ryšio telefonu, 2018 m. bausta už leistino greičio viršijimą 26 km/h, o 2016 m. bausta už leistino greičio viršijimą 25 km/h. Minėti kelių eismo taisyklių pažeidimai taip pat pakankamai pavojingi ir visa tai, neabejotinai neleidžia daryti išvados, kad S. I. yra drausminga vairuotoja, o padarytas nusižengimas yra atsitiktinis įvykis jos gyvenime. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad ji kritiškai nevertina ir dabartinio savo pažeidimo. Kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Iš paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu galima spręsti, kad ji pergyvena ne dėl padaryto nusižengimo, o dėl kilsiančių neigiamų tokio jo elgesio pasekmių, t. y., teisės vairuoti transporto priemones netekimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad S. I. ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas išlaikyti pastovų darbą, tinkamai pasirūpinti savo buitimi, šeima, visų pirma, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes poveikio priemones nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai, todėl šiuo atveju dėl administracinio nusižengimo padarymo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti. Tuo tarpu administracinio poveikio priemonės neskyrimas, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.

24. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Būtų neteisinga, jei padaręs nusižengimą asmuo toliau patogiai gyventų ir nejustų padaryto nusižengimo pasekmių. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos apeliantei taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti darbines funkcijas, bus apsunkintas jos kasdienis gyvenimas, rūpinimasis šeima, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, sulaikysiančią S. I. nuo tolimesnių teisės pažeidimų, pažymint, kad Institucija apeliantei parinko minimalų sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą, todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad ši administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga ar prieštaraujanti teisingumo principui.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato apeliacinis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 29 d. nutartis, kurioje S. I. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir S. I. atstovės advokatės Aušros Degulytės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danutė Giačaitė