- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-27
- Bylos Nr.
- e2YT-31230-1089/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00415-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gelvora“ pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja (toliau – ir kreditorė) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gelvora“ kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti praleistą terminą pateikti įmonės reikalavimą skolininko A. C. įpėdiniam. Savo pareiškime pareiškėja nurodo tokius pagrindinius argumentus:
1.1. 2018 m. rugpjūčio 31 d. mirė pareiškėjos skolininkas A. C.. Apie palikimo atsiradimo faktą UAB „Gelvora“ sužinojo 2019 m. vasario 26 d., kai gavo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų nutartį, kuria buvo panaikintas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-2703-763/2019 dėl skolininko mirties.
1.2. Sužinojusi apie A. C. mirtį, pareiškėja aktyviai siekė įgyvendinti savo teises, susijusias su kreditorinio reikalavimo pareiškimu po A. C. mirties, t. y. tikrino testamentų registrą dėl informacijos apie palikimo priėmimo faktą. Testamentų registro duomenimis skolininkas neturi įpėdinių, tačiau 2019 m. gegužės 30 d. patikrinusi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę nustatė, kad skolininkas turėjo turto: 3/4 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 8700/20600 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančias (duomenys neskelbtini), taip pat ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
1.3. Apie skolininko mirtį pareiškėja sužinojo jau pasibaigus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui dėl reikalavimų pateikimo. Pareiškėja yra specifinis subjektas, didelė įmonė, administruojanti didelį kiekį skolininkų, todėl neturi galimybių nuolat tikrinti Gyventojų registro duomenų bazę.
1.4. Pareiškėjos teigimu, nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis. Įmonė ėmėsi aktyvių veiksmų, kad išsiaiškintų aplinkybes apie skolininko palikimo priėmimą, aktyviai siekė įgyvendinti savo teises susijusias su kreditorinio reikalavimo pareiškimu.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ su pareiškėjos reikalavimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime į pareiškimą nurodo:
2.1. Terminas velionio A. C. kreditoriniams reikalavimams pareikšti pasibaigė 2018 m. lapkričio 31 d. Iki nurodyto termino pareiškėja nesikreipė į įpėdinį, todėl terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti yra praleistas.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjos nurodomos priežastys nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino kreditoriniam reikalavimui pateikti palikėjo A. C. įpėdiniams. Skolininkas A. C. mirė 2018 m. rugpjūčio 31 d., o pareiškėja į teismą kreipėsi tik 2019 m. gegužės mėn., t. y. praėjus beveik metams laiko po palikėjo mirties.
2.3. Šiuo atveju svarbi yra ta aplinkybė, kad skolų išieškojimas pagal viešai skelbiamą informaciją yra viena iš pagrindinių pareiškėjos veiklų, įmonė turi ir turėjo galimybę elektroniniu būdu prisijungti prie Gyventojų registro duomenų bazės ir pasitikrinti, ar A. C. dar gyvas. Skolos susidarymo faktas ir jos nemokėjimas ilgą laiką yra pagrįsta aplinkybė patikrinti skolininko duomenis Gyventojų registro duomenų bazėje. Taigi šiuo atveju dėl termino praleidimo yra kalta pati pareiškėja. Netinkamas įmonės vidaus darbo organizavimas negali būti pripažintas svarbia priežastimi terminui kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinti.
2.4. Pati pareiškėja nurodė, kad apie palikėjo mirtį sužinojo 2019 m. vasario 26 d., tačiau į teismą dėl termino atnaujinimo kreipėsi tik 2019 m. gegužės 30 d., t. y. praėjus 3 mėnesiams. Tokie pareiškėjos veiksmai, operatyviai nesikreipiant į teismą, tik parodo, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi, sąžininga, savo teises įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai. Kreditorės neaktyvumas, siekiant turėti informacijos apie skolininką, delsimas išsiieškoti susikaupusią skolą, sukliudė įmonei operatyviai sužinoti apie skolininko mirtį. Toks kreditorės elgesys neteikia pagrindo pateisinti termino pareikšti reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui praleidimo priežasčių.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos reikalavimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad pareiškėja pareiškime nenurodė svarbių pateisinamų priežasčių, dėl kurių ji praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Vertinant, ar pareiškėja UAB „Gelvora“ pagrįstai teigia, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą praleido dėl svarbios priežasties, esminę reikšmę turi keli momentai:
4.1. kada pareiškėja objektyviai sužinojo apie skolininko mirtį ir ar įmonė apie tai galėjo sužinoti anksčiau;
4.2. kokių veiksmų pareiškėja ėmėsi, kai įmonei objektyviai tapo žinoma apie skolininko mirtį.
5. Visų pirma, pareiškėja reikalavimo teisę į velionį A. C. įgijo 2016 m. rugpjūčio 11 d. Su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš A. C. pareiškėja į Vilniaus regiono apylinkės teismą kreipėsi 2019 m. vasario 11 d., t. y. jau po skolininko mirties (2018 m. rugpjūčio 31 d.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Pareiškėja nenurodo jokių aplinkybių, kurios galėjo įmonei objektyviai sutrukdyti dar iki kreipimosi į teismą patikrinti, ar skolininkas yra gyvas. Žinoma, jokiam kreditoriui negalima priskirti pareigos reguliariai rinkti informaciją apie tai, ar skolininkas yra gyvas, ar ne. Tačiau tai nereiškia, kad kreditoriai apskritai neturi pareigos domėtis, kodėl skolininkas nevykdo savo prievolių. Kartu su pareiškimu duomenų, kad neteismine tvarka reiškė velioniui A. C. pretenzijas dėl prievolių nevykdymo iki jo mirties, per laikotarpį nuo reikalavimo įgijimo iki kreipimosi į teismą bent kartą atliko skolininko duomenų patikrą viešuose registruose, pareiškėja nepateikė. Pastebėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis žyminį mokestį už nurodytą pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pareiškėja sumokėjo 2018 m. lapkričio 13 d. Taigi pareiškėjos valia kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. C. susiformavo dar 2018 m. lapkričio 13 d., t. y. kai nebuvo praėję trys mėnesiai nuo skolininko mirties. Pareiškėja yra juridinis asmuo, kurio pagrindinė veiklos sritis – skolų išieškojimas. Dėl to pareiškėjai skolų išieškojimo teismine tvarka srityje taikytini didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai nei kitiems asmenims. Akivaizdu, kad, jeigu pareiškėja būtų buvusi pakankamai rūpestinga (pvz., siuntusi skolininkui priminimą dėl skolos apmokėjimo ne teismo tvarka, prieš nutardama kreiptis į teismą, patikrinusi duomenis apie skolininką Lietuvos Respublikos gyventojų registre, ir pan.), apie skolininko A. C. mirtį būtų sužinojusi vėliausiai 2018 m. lapkričio 13 d., kai dar nebuvo pasibaigęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad subjektyviuoju aspektu pareiškėjai apie skolininko mirtį turėjo tapti žinoma vėliausiai 2018 m. lapkričio 13 d. (CPK 185 straipsnis). Nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėjo užkirsti pareiškėjai kelią pareikšti savo reikalavimus skolininko kreditoriams per trijų mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo 2018 m. lapkričio 13 d.
6. Antra, objektyviuoju aspektu pareiškėja apie skolininko mirtį buvo informuota Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi, kuri įmonei įteikta 2019 m. vasario 26 d. Nepaisant to, pareiškėja iškart nesiėmė jokių veiksmų, kad potencialiems skolininko įpėdiniams išviešintų informaciją apie savo reikalavimo apimtį, pagrindą (pvz., nesikreipė dėl to į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą). Pagal su pareiškimu pateiktus dokumentus patikrą Testamentų registre, Nekilnojamojo turto registre pareiškėja atliko tik 2019 m. gegužės 30 d., kai jau buvo praėję trys mėnesiai nuo objektyvaus sužinojimo apie skolininko mirtį momento. Tokie veiksmai negali būti vertinami kaip intensyvūs ar aktyvūs. Priešingai, pareiškėja iš esmės buvo pasyvi. Net ir laikant, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas pareiškėjai turėtų būti skaičiuojamas nuo 2019 m. vasario 26 d., o ne nuo 2018 m. lapkričio 13 d., nenustatyta jokių priežasčių, kurios pateisintų pareiškėjos pasyvų elgesį ir tuo pačiu sudarytą pakankamą pagrindą atnaujinti pareiškėjai nurodytą terminą. Pareiškėjos prašymo patenkinimas pagal nustatytas faktines aplinkybes sudarytų prielaidas iš esmės paneigti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino paskirtį ir tikslą, o kartu ir nepagrįstai leistų išvengti pareiškėjai jos netinkamo veikimo pasekmes. Tokia situacija būtų nesuderinama su teisinio tikrumo ir stabilumo reikalavimais. Aplinkybė, kad velionio A. C. palikimą priėmė valstybė, nėra priežastis ignoruoti CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nagrinėjamoje situacijoje netaikyti įstatyme nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarkos.
7. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 576–578 straipsniais, teismas
nutaria:
Pareiškėjos UAB „Gelvora“ pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.