Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Cemnolonskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimo L. U. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ Bilietų ir eismo kontrolės specialistė 2012 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 174397 L. U. skyrė administracinę nuobaudą - 100 (vieno šimto) litų dydžio baudą už tai, kad ji 2012 m. sausio 14 d. važiavo be bilieto keleivine kelių transporto priemone, tuo padarydama administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 142 str. 4 d. Administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta ir nutarimas priimtas L. U. nedalyvaujant. Nutarimas pažeidėjai buvo įteiktas 2012 m. kovo 16 d. ir per nurodytą terminą apskųstas nebuvo.

Akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau - Institucija) skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą patraukiant L. U. administracinėn atsakomybėn. Skunde nurodoma, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos tik tokios aplinkybės, kurios objektyviai, nepriklausomai nuo suinteresuoto paduoti skundą subjekto valios sutrukdė jam per įstatymu nustatytą terminą įgyvendinti savo teises, apribojo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę. Be to, teismas, spręsdamas klausimą dėl priežasties, dėl kurios buvo praleistas terminas, svarbumo, atsižvelgia ir į tai, kiek terminas yra praleistas, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti. Teismas, konstatavęs, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog advokatė atostogavo, jog jos didelis darbo užimtumas, vis dėlto vertino, jog tai yra objektyvios priežastys, kurios nepriklausomai nuo pareiškėjos valios sutrukdė jai laiku apskųsti 2012-02-23 nutarimą. Pareiškėja, būdama informuota apie tai, jog skundui paduoti yra nustatytas 20 d. terminas ir žinodama, jog jai paskirta advokatė atostogaus, kad jos didelis darbo krūvis ir ji negalės tinkamai atstovauti, pati elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, kadangi nesiėmė priemonių, jog jai būtų paskirtas kitas gynėjas. Be to, 2012-02-23 nutarimas Nr. 174397 pareiškėjai buvo įteiktas 2012-03-16, o teisinės pagalbos dėl skundo parengimo ji kreipėsi tik 2012-09-03, t. y. praėjus 171 dienai. Dėl šio praleisto laikotarpio pareiškėja negalėjo nieko paaiškinti, o teismas, priimdamas nutarimą atnaujinti terminą skundui paduoti, nenurodė jokių motyvų, kuriais remiantis priėmė tokią nutartį. Skunde taip pat nurodoma, kad priimdamas nutarimą, pirmos instancijos teismas vadovavosi pareiškėjos pateikta elektroninės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) istorija, tačiau AB „(duomenys neskelbtini)" pareiškėjai tokių duomenų nėra pateikęs ir jų neturi. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja negalėjo nurodyti, kada ir koks darbuotojas jai pateikė šiuos duomenis. Byloje nenustatyta, ar šie duomenys gauti teisėtai. Įrodymais laikytini tokie duomenys, kuriuos galima patikrinti byloje surinktais kitais įrodymais. Kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima patvirtinti pareiškėjos pateiktos elektroninės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) istorijos išsamumą ir apimtį, nėra. Be to, nesiimta jokių priemonių patikrinti šių duomenų gavimo teisėtumą ir jų pagrįstumą. Todėl teismas, vadovaudamasis duomenimis, kurių teisingumo ir gavimo teisėtumo negalima patikrinti, priėmė neteisėtą nutarimą - administracinę bylą pareiškėjos atžvilgiu nutraukti.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas atmestinas.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad LR ATPK 260 str. 1 d. numato, jog administracinio teisės pažeidimo protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę bei privalo būti nurodytas LR ATPK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė. 2012 m. sausio 14 d. L. U. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 174397 nėra nurodoma administracinio teisės pažeidimo padarymo esmė ir LR ATPK straipsnio dalis. Administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 174397 nurodoma: „atvažiavo E – bilietu (duomenys neskelbtini)“. Asmeniui negalėjo būti aišku, kokį pažeidimą jis kaltinamas padaręs. Be to, L. U. administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta ir nutarimas, kuriame pažeidimo padarymo aplinkybės taip pat nėra nurodytos, 2012 m. vasario 23 d. priimtas pažeidėjai nedalyvaujant. Toks įstatymo pažeidimas, kada nenurodoma esminė pažeidimo aplinkybė, ne tik atima teismui galimybę patikrinti pareikštą kaltinimą, bet ir suvaržo pažeidėjo teisę į gynybą, yra esminis administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumas, užkertantis kelią administracinei teisenai.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad duomenų bazės administratoriaus M. Ž. 2012-07-26 pranešime akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl elektroninio bilieto kortelės naudojimo nurodyta, jog „išnagrinėjus Kauno miesto elektroninių bilietų duomenų bazių įrašus apie elektroninio bilieto kortelės (duomenys neskelbtini) naudojimą, nustatyta: 2012 m. sausio 2 d. Lietuvos spaudos kioske Nr. 251 elektroninė kortele (duomenys neskelbtini) buvo papildyta 20 litų suma su 50 % nuolaida, iš kurios apmokama už vienkartinius elektroninius bilietus; paskutinį kartą už vienkartinį elektroninį bilietą (kaina 90 centų) buvo apmokėta 2012 m. sausio 12 d., 17:37 val., 4 maršruto troleibuse (garažinis numeris (duomenys neskelbtini)), stotelėje „(duomenys neskelbtini)“. Po šios vienkartinio elektroninio bilieto apmokėjimo operacijos, elektroninėje kortelėje liko 20 centų suma, iš kurios būtų galima apmokėti už vienkartinius elektroninius bilietus; 2012 m. sausio 14 d. transporto priemonėje elektroninio bilieto kortele (duomenys neskelbtini) bandant apmokėti už elektroninį vienkartinį bilietą, kurio kaina yra 90 centų, neužteko elektroninio bilieto kortelėje esančio pinigų sumos likučio ir elektroninio komposterio ekrane buvo parodytas užrašas „Nepakankamas likutis“ ir už kelionę sumokėta nebuvo.“ Kaip matyti iš L. U. teismui pateiktos elektroninės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) istorijos, 2012 m. sausio 2 d. elektroninė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) buvo papildyta 20 litų suma su 50 % nuolaida. Per laikotarpį nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2012 m. sausio 14 d. elektronine kortele Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudotasi 14 kartų. Atsižvelgiant į tai, kad ir pati akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad už vienkartinį elektroninį bilietą kaina buvo 90 centų, iš elektroninės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti išnaudota 12,60 (dvylika litų 60 ct) litų, t. y. kortelėje turėjo būti pakankama suma atsiskaityti už vienkartinį važiavimą 2012 m. sausio 14 d.. Akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neišsiaiškino, kodėl elektroninė kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) rodė esant „nepakankamą likutį“. Teisme liudytoju apklaustas duomenų bazės administratorius M. Ž., aiškindamas galimas neatitikimų priežastis, nurodė, kad analogiško atvejo pasitaikę nebuvo, tačiau įmanoma, kad duomenų galėjo trūkti ir dėl ryšio sutrikimų. Nustatytus neaiškumus ir nurodytas aplinkybes galinčių patvirtinti arba paneigti duomenų akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ teismui pateikti negalėjo, kadangi pagal nustatytą tvarką įrašai apie elektroninio bilieto kortelės naudojimą elektroninių bilietų duomenų bazėje yra saugomi šešis mėnesius.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad bylos duomenimis nebuvo įrodyta, jog L. U. padarė administracinį teisės pažeidimą. Nustatytų aplinkybių visetas laikytinas pakankamu, kad sukeltų abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo. Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nutraukta vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p. Kadangi aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog L. U. veikė tyčia ir važiavo keleivine kelių transporto priemone neturėdama bilieto, patikrinti galimybės nėra dėl objektyvių priežasčių - elektroninio bilieto kortelės naudojimo duomenys elektroninių bilietų duomenų bazėje yra saugomi šešis mėnesius, todėl konstatuojama, kad byla dėl LR ATPK 142 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo L. U. atžvilgiu buvo nutraukta pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei teisingumo ir protingumo principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, atnaujinęs praleistą L. U. skundo padavimo terminą, priėmė teisingą procesinį sprendimą - akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. vasario 23 d. nutarimą Nr. 174397 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą L. U. atžvilgiu nutraukti. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

-Akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinio skundo netenkinti;

-Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.