- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-1077-395/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- R. N.
- Ieškovas
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 63.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo „Swedbank“, AB apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-271-199/2009 pagal ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atsakovei R. N. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 60663,94 Lt skolos, 7 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos 58415,19 Lt, skaičiuojant nuo 2008-04-15, t. y. nuo paskutinės skolos paskaičiavimo dienos iki viso kredito bankui grąžinimo dienos, 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1852 Lt žyminio mokesčio ir 703 Lt už skelbimus spaudoje. Nurodė, kad AB bankas „Hansabankas“, Ž. N. ir R. N. 2003-03-06 pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. 07-021535-VA, pagal kurią bankas suteikė 64000 Lt kreditą gaunant 7 proc. dydžio metines palūkanas. Kreditas turėjo būti grąžintas 2012-02-22. 2007-03-06 bankas pervedė 64000 Lt į Ž. N. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį skolininkai kreditą turėjo grąžinti dalimis, mokėjimo terminai ir grąžinamos kredito dalys buvo nurodytos grafike (sutarties priedas Nr. 1). Šalys susitarė, kad suėjus kredito dalies, palūkanų mokėjimo terminams, bankas 1267,12 Lt įmoką automatiškai nurašo nuo klientų sąskaitos (kiekvieno mėnesio 22 dieną). Pagal sutarties 7.1 p. kredito gavėjai privalo užtikrinti, kad suėjus mėnesinio mokėjimo terminui sąskaitoje būtų visa reikiama lėšų suma mėnesiniam mokėjimui nurašyti. Tokiu būdu buvo mokoma iki 2007-09-04. Suėjus kito mokėjimo terminui 2007-10-22 skolininkų sąskaitoje nebuvo reikiamo kiekio piniginių lėšų, todėl bankas negalėjo jų nurašyti ir padengti kredito dalį. Apie susidariusią situaciją informavo skolininkus ir ragino tinkamai vykdyti savo prievoles, taip pat perspėjo apie sutarties nevykdymo pasekmes. Skolininkai į pretenzijas neatsakė ir nesiėmė jokių veiksmų įsiskolinimui padengti. Tokiu būdu skolininkai neįvykdė savo įsipareigojimų bankui pagal sutartis ir pažeidė CK 6.200 str., 6.205 str., 6.873 str. 1 d. reikalavimus. Aplinkybėms nepasikeitus ieškovas nutraukė kredito sutartis ir pareikalavo iki 2008-04-12 grąžinti kreditus, priskaičiuotas palūkanas ir delspinigius. Tačiau skolininkai kreditų negrąžino, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Pagal vartojimo kredito sutarties Nr. 07-021535-VA 5.1 p., skolininkai privalo bankui mokėti 7 proc. dydžio metines palūkanas už paimtą ir negrąžintą kreditą, kurios yra skaičiuojamos ir mokamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos. Skolos dydis su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais 2008-04-15 sudarė 60663,94 Lt. Kauno miesto apylinkės teismas 2008-10-06 sprendimu už akių priteisė iš Ž. N. pagal vartojimo kredito sutartį Nr. 07-021535-VA 60663,94 Lt skolos ir 7 procentus metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito 58415,19 Lt sumos, nuo 2008-04-15, t. y. paskutinės skolos paskaičiavimo dienos, iki viso kredito grąžinimo bankui dienos, taip pat 5 procentus įstatyminių metinių palūkanų už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, pagal mokėjimo kortelės sutartį Nr. 07-020861-RK priteisė 1047,80 Lt skolos ir 15,5 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito 995,75 Lt sumos, nuo 2008-04-15 iki viso kredito grąžinimo bankui dienos, 5 procentus įstatyminių metinių palūkanų už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki pilno teismo sprendimo įvykdymo, sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas už skelbimus laikraščiuose. Ieškovas nepateikė vykdyti vykdomojo rašto pagal minėtą sprendimą už akių. Dėl šios priežasties ieškinį teikė vadovaujantis CK 6.6 str. 4 d., kurio pagrindu bankas gali reikšti ieškinius tiek abiems skolininkams, tiek kiekvienam atskirai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį atsakovės R. N. atžvilgiu atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad Raseinių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-47-0237/2008, santuoka tarp Ž. N. bei R. N. yra nutraukta įsiteisėjusiu 2008-01-07 teismo sprendimu, todėl jų bendro turto neliko, ir jų solidarioji atsakomybė jau negalima, o jie sutarė ir nustatė santuokos nutraukimo sutartyje, kuri yra patvirtinta galiojančiu teismo sprendimu, kad teisės, pareigos ir atsakomybė pagal 2007-03-06 vartojimo kredito sutartį Nr. 07-021535-VA pereina vienam Ž. N.. Pagal LR CPK 18 str., įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas ir juridiniams asmenims, t. y. ieškovui, be to, nustatytos aplinkybės įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš naujo nenustatinėjamos, o ieškovo teisės kaip kreditoriaus, ir kaip asmens dėl kurio teisių nuspręsta šiuo sprendimu, nėra pažeistos, nes yra įvykdytos visos sąlygos numatytos LR CK 3.126 str.1 d., 2 d. Be to teismas nurodė, kad ieškovo naudai iš Ž. N. yra priteistas Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-06 sprendimu priimtu už akių įsiskolinimas su delspinigiais bei palūkanomis pagal 2007-03-06 vartojimo kredito sutartį Nr. 07-021535-VA, todėl tuo atveju, jeigu ta pati skola su delspinigiais bei palūkanomis pagal tą pačią vartojimo kredito sutartį būtų priteista iš atsakovės antrą kartą, tai ieškovas nepagrįstai praturtėtų atsakovės sąskaita.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, patikslintą ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovės ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka dėl šių motyvų:
1. Solidarumo principas suteikia kreditoriui pasirinkimo teisę, kuriam iš bendraskolių reikšti ieškinį dėl visos prievolės ar jos dalies įvykdymo. Be to, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, kreditorius nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitiems bendraskoliams (CK 6.6 str. 4 d.). Todėl teismo argumentas dėl skolos dvigubo priteisimo yra nepagrįstas, iškreipia solidarumo principą ir atima iš kreditoriaus reikalavimo į skolininkus pasirinkimo teisę, pažeidžia įstatymu saugomus kreditoriaus interesus.
2. Sutuoktiniai nutraukiant santuoką pasirašė dvišalę santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurioje šalys, t.y. sutuoktiniai, tarpusavyje susitarė, kas ir kaip mokės pagal kredito sutartį. Toks sutuoktinių susitarimas iš esmės neprieštarauja banko (kreditoriaus) interesams. Bankas nėra šio sandorio šalis, todėl ir pareigos laikytis šios sutarties taip pat neturi. Tačiau teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties patvirtinimo ir santuokos nutraukimo automatiškai nepanaikina sutuoktinių solidariosios prievolės. CK 3.59 str. numato, kad nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas turi būti padalijamas, tačiau sutuoktinių solidariosios prievolės be kreditoriaus sutikimo nedalijamos, ir buvę sutuoktiniai kreditoriui nesutikus lieka bendraskoliai. Skolininkai nesikreipė į banką su prašymu leisti perkelti skolą, ir bankas tokio sutikimo nedavė (CK 6.116 str. 1 d). Priešingai, santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.4 p. šalys nurodė, kad šia sutartimi nebus pažeistos jokių trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ieškovo nuomone, Raseinių rajono apylinkės teismas, patvirtinęs santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nustatė buvusiems sutuoktiniams ir bendraskoliams galimybę vienas kitam pareikšti atgręžtinį reikalavimą, jeigu kuris nors iš jų įvykdytų visą prievolę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai. Nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliantas iš esmės remiasi CK šeštosios knygos normomis, kai tuo tarpu ginčas pagrindinai turi būti nagrinėjamas vadovaujantis CK trečiosios knygos normomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino atsakovės ir jos buvusio sutuoktinio Ž. N. bendraskoliais ir netaikė solidarosios atsakomybės principo, nes ieškinio pareiškimo metu santuoka jau buvo nutraukta. Raseinių rajono apylinkės teismo 2007-01-07 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-47-0237/2008 patvirtina atsakovės ir Ž. N. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šios sutarties 2.3 p. numatė, jog visos teisės, pareigos ir atsakomybė, susijusi su 2007-03-06 vartojimo kredito sutartimi Nr.07-021535-VA, sudaryta tarp AB „Hansabankas“ ir R. N. bei Ž. N., po santuokos nutraukimo pereina Ž. N.. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui sutuoktinių solidariosios atsakomybės nebeliko.
2. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neginčytinai buvo įrodyta, kad apie atsakovės ir Ž. N. santuokos nutraukimo bylos iškėlimą kreditoriui - „Swedbank“, AB buvo tinkamai pranešta. Šio fakto neneigia ir apeliantas. Dar daugiau, apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad atsakovės ir Ž. N. susitarimas, kas ir kaip mokės pagal kredito sutartį iš esmės neprieštarauja banko (kreditoriaus) interesams. Tokiu būdu, bankui (kreditoriui) buvo žinoma, kam po santuokos nutraukimo pereina finansiniai įsipareigojimai pagal vartojimo sutartį. Kreditorius sutiko, kad visi finansiniai įsipareigojimai po santuokos nutraukimo pereitų Ž. N., nes, turėdamas pakankamai informacijos, jokių prieštaravimų nepareiškė ir kaip numatyta LR CK 3.126 str., kaip tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, į bylą neįstojo. Be to, apelianto reikalavimai yra visiškai patenkinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008-10-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9588-199/2008, priteisiant iš Ž. N. banko naudai skolą, kilusią iš vartojamosios kredito sutarties Nr.07-021535-VA, ir palūkanas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo pažeisti apelianto interesai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys). Apeliacinis teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde, nustatytų ribų. Absoliučių sprendimo nagrinėjimo pagrindų nenustatyta.
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinį, nurodė, kad atsakovei solidarioji skolos grąžinimo prievolė, numatyta 2007 – 03 – 06 vartojimo kredito sutartimi Nr. 07-021535-VA, atsakovės R. N. atžvilgiu pasibaigė po to, kuomet įsiteisėjo Raseinių rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2 – 47 – 0237/2008 (b. l. 31 – 32). Būtent šiuo sprendimu, kaip nurodė teismas ir savo atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė, buvo nustatyta, kad santuokos nutraukimo sutartyje visos, susijusios su kredito gražinimu pagal 2007- 03-06 vartojimo kredito sutartį Nr. 07 – 021535 – VA (b. l. 7 – 8) teisės ir pareigos bei atsakomybė pereina vienam Ž. N..
Atsižvelgdama į tai, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 punkto ir 279 straipsnio 4 dalies nuostatas nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios buvo įrodinėjimo dalykas ir yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, jeigu nagrinėjamoje civilinėje byloje dalyvauja tie patys asmenys (nepriklausomai nuo jų teisinės padėties) ar jų teisių perėmėjai, kolegija pažymi, jog skundžiamo teismo sprendimo išvadas iš dalies patvirtina ir ta aplinkybė, jog ieškovo reikalavimai yra visiškai patenkinti dar 2008 m. spalio 6 d. įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu už akių (b. l. 73 – 75), kuriame nustatytos faktinės ginčo tarp šalių aplinkybės iš naujo yra neįrodinėjamos (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šiuo atveju akivaizdu, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad Vartojimo kredito sutarties Nr. 07-021535-VA 12.1 ir 12.2 punktų nuostatos dėl atsakovų solidarinės atsakomybės, remiantis paminėtos sutarties 15.1 punktu (b. l. 7 – 8) turi didesnę įrodomąją galią nei įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyti faktai (CPK 185 straipsnis). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, pagrįstai rėmėsi CPK 18 straipsnio nuostatomis, nes apeliantas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, nei bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos metu jokių įrodymų, paneigiančių įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą nepateikė, kaip, kad nepateikė jokių įrodymų, jog būtų kreipęsis dėl proceso atnaujinimo CPK XVIII skyriuje nustatyta tvarka, ginčijant 2008 m. sausio 7 d. Raseinių rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2 – 47 – 0237/2008,.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir įvertinus tai, kad teismo sprendimas, priimtas teismui įvertinus objektyvią įrodymų visumą bei atsižvelgiant į bendrųjų civilinių teisių įgyvendinimo ir gynybos principus, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti arba keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis sprendimas paliktinas nepakeistu, o ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, kaip neįrodytas ir nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324 – 325 straipsniais ir CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.