- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-907-258/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30049-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Atsakovas
- BAB banko „Snoras“, BAB bankas SNORAS
- Ieškovas
- ŽŪB „Kraštovaizdis“
- Kategorijos
- 3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo BAB banko „Snoras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ ieškinį atsakovui BAB bankas SNORAS dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas ŽŪB „Kraštovaizdis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui BAB bankas SNORAS dėl kredito sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti perimti iš ieškovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ ar kitų asmenų 2011-10-07 kredito sutarties Nr. 031-76541 (su visais jos pakeitimais ir priedais) įvykdymo užtikrinimui sudarytais įkeitimo lakštais (identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini)) įkeistą turtą, imtis išieškojimo veiksmų iš šio įkeisto turto ar kito ŽŪB „Kraštovaizdis“ priklausančio turto, taip pat uždrausti perimti iš ieškovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ ar kitų asmenų 2011-10-07 kredito sutarties Nr. 031-76542 (su visais jos pakeitimais ir priedais) įvykdymo užtikrinimui sudarytais įkeitimo lakštais (identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini)) įkeistą turtą, imtis išieškojimo veiksmų iš šio įkeisto turto ar kito ŽŪB „Kraštovaizdis“ priklausančio turto bei sustabdyti bet kokius išieškojimo veiksmus kredito sutarčių Nr. 031-76542 ir Nr. 031-76541 pagrindu, jeigu tokie veiksmai yra pradėti.
Prašymą grindė tuo, jog teismui priėmus palankų sprendimą ir teismui priėmus ieškovui palankų sprendimą, atsakovui pradėjus išieškojimą iš įkeisto turto ir nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – nesustabdžius išieškojimo procedūrų – būtų nepagrįstai pažeisti ieškovo interesai ir apsunkintas galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas, kadangi ieškovui tektų papildomai bylinėtis, siekiant atgauti išieškotą turtą arba teismo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartimi prašymą tenkino. Ieškovo reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones užtikrinimui ir iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo uždraudė perimti iš ieškovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ ar kitų asmenų 2011-10-07 kredito sutarties Nr. 031-76541 (su visais jos pakeitimais ir priedais) įvykdymo užtikrinimui sudarytais įkeitimo lakštais (identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini)) įkeistą turtą, imtis išieškojimo veiksmų iš šio įkeisto turto ar kito ŽŪB „Kraštovaizdis“ priklausančio turto, taip pat uždrausti perimti iš ieškovo ŽŪB „Kraštovaizdis“ ar kitų asmenų 2011-10-07 kredito sutarties Nr. 031-76542 (su visais jos pakeitimais ir priedais) įvykdymo užtikrinimui sudarytais įkeitimo lakštais (identifikavimo kodai (duomenys neskelbtini)) įkeistą turtą, imtis išieškojimo veiksmų iš šio įkeisto turto ar kito ŽŪB „Kraštovaizdis“ priklausančio turto bei sustabdyti bet kokius išieškojimo veiksmus kredito sutarčių Nr. 031-76542 ir Nr. 031-76541 pagrindu, jeigu tokie veiksmai yra pradėti.
Teismas, sutikdamas su ieškovo ieškinyje nurodytais motyvais, atsižvelgdamas į ieškovo reiškiamus ieškininio reikalavimus, į tai, kad šios civilinės bylos ieškinio dalykas – kredito sutarčių nutraukimo pripažinimas neteisėtu, teismas sprendė, kad pritaikius minėtas apsaugos priemones, kurios yra laikinos, bus efektyviau užtikrintas ieškovų teisių gynimo būdas, todėl ieškovo prašymą tenkino.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) BAB banko „Snoras“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Atsiliepimas
Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
Šalies argumentai
1. Ieškovas ne pirmą kartą kreipiasi į teismą, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip siekdamas išvengti savo įsipareigojimų bankui vykdymo bei sutrukdyti bankui įgyvendinti savo teisėtus interesus.
2. Ieškovo siekis pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sutrukdyti bankui tinkamai įgyvendinti savo teises tęsiasi jau daugiau nei metai laiko, todėl akivaizdu, kad ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne galimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, o kitiems įstatymų nesaugomiems interesams apsaugoti – nesąžiningo skolininko, siekiančio nevykdyti prievolių laikinai, nepagrįstai apsaugai nuo kreditoriaus, t. y. ginčo sutarčių nevykdymui -teisės pažeidimui įteisinti.
3. Palikus galioti teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, būtų sukurtas pavojingas precedentas, kurio pagrindu kiti ieškovai banko kreditoriai, kurie kartu ir banko skolininkai, galėtų taip pat pagrįstai reikalauti teismo leidimų nevykdyti kredito sutartimis prisiimtų įsipareigojimų bei uždrausti bankui imtis bet kokių išieškojimo veiksmų jų atžvilgiu.
4. Teismo nustatyti draudimai apriboja banko teisę į interesų gynybą ieškovui sistemingai pažeidinėjant kredito sutartis bei faktiškai toliau leidžia nevykdyti sutartimis prisiimtų įsipareigojimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas ŽŪB „Kraštovaizdis“ prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-01 nutartį palikti nepakeistą.
Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
Šalies argumentai
1.Nors atsakovas savo skunde nurodo, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės varžo atsakovo teises daugiau nei būtina, tačiau nenurodo ir visiškai nepagrindžia tokio savo argumento, nenurodo, kokios laikinosios apsaugos priemonės jo nuomone, būtų proporcingos.
2. Jokiais atvejais teismo nutartis vienoje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones negali būti laikoma precedentu joms taikyti kitoje byloje, todėl atsakovo argumentas apie neva suformuotą precedentą ir jo keliamas grėsmes yra visiškai nepagrįstas.
Atsiliepimas
3. Atsakovo nurodomose teismo nutartyse dėl laikinųjų apsaugos priemonių, teismai nurodė, kad draudimas nutraukti tarp šalių pasirašytą kredito sutartį kaip laikinoji apsaugos priemonė nėra galimas ir atsakovui vienašališkai nutraukus kredito sutartis ieškovui išlieka galimybė šį nutraukimą ginčyti teisme bei prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi teismų nurodyti argumentai tik papildomai pagrindžia šioje byloje taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).
Apeliantas BAB bankas „Snoras” atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo argumentu, kad ieškovas ilgą laiką (ilgiau nei 1 metus) sistemingai nevykdė kredito sutartimis priimtų įsipareigojimų bankui, todėl kredito sutartys su atsakovu 2015-07-09 buvo nutrauktos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas tik preliminariai vertina ieškovo pareikšto ieškinio pagrįstumą, t. y. pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės, ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tirtini ir vertintini tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2323/2013). Šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas, o ne ieškinys nagrinėjamas iš esmės. Ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimo pagrįstumą. Taigi šioje stadijoje konstatuoti, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas, nėra pagrindo. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas. Nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad pareikštas ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo.
Apeliantas nurodo, kad ieškovas ne pirmą kartą kreipiasi į teismą prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir taip siekdamas išvengti savo įsipareigojimų bankui vykdymo. Iš pateiktų į bylą duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-04-21 nutartimi, priimtoje c. b. 2S-940-661-2015, buvo išnagrinėtas BAB bankas „Snoras” atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutarties pagal ieškovo ŽŪB “Kraštovaizdis” ieškinį atsakovui BAB bankas „Snoras” dėl tų pačių kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo. Vilniaus apygardos teismas paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovo prašymas buvo atmestas tuo pagrindu, jog buvo reiškiamas ieškinys dėl kredito sutarčių modifikavimo ir teismas šioje byloje nurodė, jog patenkinus ieškinį ir pakeitus kredito sutarties sąlygas pagal ieškovo reikalavimus, teismo sprendimo vykdymas nepasunkėtų ir netaptų neįmanomu, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas sudarytas kredito sutartis vykdytų pagal teismo pakeistas sąlygas. Todėl byloje dėl sutarties sąlygų pakeitimo laikinosios apsaugos priemonės buvo netikslinga taikyti. Šiuo nagrinėjamu atveju prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku, nes ginčas yra dėl reikalavimo pripažinti 2011-10-07 kredito sutarties Nr. 031-76541 ir 2011-10-07 kredito sutarties Nr. 031-76542 vienašališką nutraukimą neteisėtu. Pažymėtina, jog esant tokiam ginčų pobūdžiui, bylos nagrinėjimo metu ginčo turto nuosavybės teisei perėjus kitiems asmenims, turto susigrąžinimas galėtų būti komplikuotas ar tapti apskritai neįmanomas, kadangi priverstinai realizavus įkeitimo lakštais įkeistą turtą nebebūtų aktualus ir sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas. Tuo tarpu laikinąsias apsaugos priemones pritaikius ir ieškinį atmetus, grėsmė banko interesams nekyla, nes ieškovo turtas yra įkeistas įkeitimo lakštais, t. y. apribotos disponavimo įkeistu turtu teisės. Todėl tokio kreditoriaus reikalavimai iš įkeisto turto tenkinami pirmiausiai (CPK 754 str. 1 d.). Įvertinus nurodytus galimus padarinius, darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas užtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyrą ir nepažeidžia ekonomiškumo, proporcingumo bei teisingumo principų, todėl aptartas apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Esant išvardintoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.