Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, dalyvaujant pareiškėjo atstovei J. R.-P., atsakovo atstovui Linui Ramanauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Autoverslo logistika“ skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos teritorinė muitinė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „Autoverslo logistika“ (toliau – pareiškėjas) padavė teismui skundą ir patikslintą skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-03-29 supaprastintą patikrinimo ataskaitą Nr. 6LM180038P, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016-05-01 sprendimą Nr. 1A-245 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016-10-07 Sprendimą Nr. S-214 (7-156/2016); 2) atleisti UAB „Autoverslo logistika" nuo 3153 EUR skolos ir 315 EUR baudos muitinei sumokėjimo; 3) įpareigoti Klaipėdos teritorinę muitinę grąžinti UAB „Autoverslo logistika" 2016-04-14 mokėjimo pavedimu sumokėtą skolos muitinei sumą 3153 EUR ir baudą 315 EUR į UAB „Autoverslo logistika" atsikaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde paaiškina, kad 2016 m. balandžio 5 d. UAB „Autoverslo logistika" gavo Klaipėdos teritorinės muitinės 2016-03-29 Supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. 6LM180038P, nesutikdama su Klaipėdos teritorinės muitinės priimtu sprendimu, pateikė skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės ataskaitą. 2016 m. liepos 27 d. UAB ,Autoverslo logistika" Mokestinei ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) pateikė skundą dėl Muitinės departamento sprendimo. 2016-08-30 Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi UAB „Autoverslo logistika" skundą, nusprendė patvirtinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2016-07-01 sprendimą Nr. 1A-245. UAB „Autoverslo logistika" skunde nurodo, kad nesutinka su Mokestinių ginčų komisijos sprendimu. Paaiškina, kad dėl Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio Europos teisingumo teismas yra nurodęs, kad pirmiausia reikia išnagrinėti, ar aptariamos faktinės aplinkybės reiškia prekių paėmimą iš muitinės priežiūros. Prekės pagal Supaprastintos patikrinimo ataskaitos priedą Nr. 1 iš UAB „Autoverslo logistika" muitinės sandėlio išvyko prižiūrimos muitinės, t.y. MDAS sistemoje joms buvo laiku ir tinkamai įforminti išvežimo dokumentai. Išvežimo muitinės procedūra užbaigta tinkamai be pažeidimų. Importo muitu apmokestinamos prekės iš muitinės priežiūros išimtos nebuvo. Nei bendrijos šalių, nei trečiųjų šalių ekonominis interesas dėl UAB „Autoverslo logistika" pavėluotai įregistruotų prekių išvežimo iš muitinės sandėlio, nenukentėjo. Vertinant aptariamą situaciją per pažeidimo sudėties analogijos principą, tarp UAB „Autoverslo logistika" veiksmų ir Klaipėdos teritorinės muitinės nustatyto mokestinės prievolės dydžio nėra jokio priežastinio ryšio. Apskritai, mokestinė prievolė, importo muitas neatsirado, nes Bendrijos teritorijoje prekės nebuvo nei importuotos, nei išimtos iš muitinės priežiūros. Paaiškina, kad Bendrijos kodekso 204 str. nurodyti pažeidimai laikomi neturinčiais esminės įtakos tinkamam laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui, kaip apibrėžta Muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalyje, jei: jie nėra susiję su bandymu neteisėtai paimti prekes iš muitinės priežiūros, jie nėra atsiradę dėl akivaizdaus atitinkamo asmens aplaidumo ir visi formalumai, būtini su prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti, vėliau atliekami: viršijamas nustatytas laikotarpis, per kurį prekės turėjo būti pateiktos vienam iš muitinės sankcionuotų veiksmų, numatytų taikant laikinąjį saugojimą arba tam tikrą muitinės procedūrą, įforminti, jei terminas būtų pratęstas, jeigu prašymas dėl jo pratęsimo būtų pateiktas laiku. UAB „Autoverslo logistika" atlikdama dokumentų inventorizaciją nustatė prekių išvežimo dokumentų neįregistravimo faktą ir apie jį savanoriškai pranešė Klaipėdos teritorinei muitinei, teikė dokumentus ir paaiškinimus Klaipėdos teritorinei muitinei. UAB „Autoverslo logistika" pažeidimas turėtų būti pripažintas neturinčiu esminės įtakos tinkamam laikinojo prekių saugojimui. Prekės buvo eksportuotos iš Bendrijos teritorijos ir nepateko į Bendrijos laisvą apyvartą. Mokestinės importo prievolės įvykdytos importo šalies nustatyta tvarka ir terminais. Klaipėdos teritorinės muitinės reikalavimas sumokėti importo muitą už prekes, kurios nebuvo importuotos į Bendrijos teritoriją, yra nesuderinamas su vieninga, suderinta ir darnia nacionaline ir Bendrijos mokesčių sistema. Nagrinėjamu atveju, apskaičiuoti muitų mokesčiai yra tarsi sankcija. Europos Teisingumo Teismas nustatė principą, kad valstybės narės turi kompetenciją priimti reikiamas priemones Bendrijos muitų teisės aktų laikymuisi užtikrinti. Tokiu atveju priemonės turi būti priimtos laikantis proporcingumo principo. 1950 m. lapkričio 4 d. Romoje pasirašytos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu non bis in idem principu draudžiama kartu taikyti dvi sankcijų rūšis už vieną ir tą patį pažeidimą. Remiantis Bendrijos muitinės kodeksu ir su juo susijusia teismų praktika, skolos muitinei atsiradimas priklauso nuo objektyvių veiksnių, kurie sudaro konkretų atsiradimo momentą. Skola muitinei reiškia, kad skola muitinei atsiranda tik dėl tų prekių, kurios išleidžiamos į laisvą apyvartą. Įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui, skola muitinei išnyks, kai prekės tikrai bus nebe Sąjungos muitų teritorijoje. Nagrinėjamu atveju, prekės buvo eksportuotos į trečiąsias šalis, todėl laikyti, kad formalus prekių judėjimo apskaitos pažeidimas, kai prekės nebuvo išimtos iš muitinės priežiūros, yra pagrindas mokestinei prievolei, t.y. importo muitui atsirasti, nėra suderinamas su darniu nacionalinės ir Bendrijos mokesčių sistemos įgyvendinimu. 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas (SMK), kuris yra pagrindinis muitų teisės aktas 28 Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms, taikomas tiesiogiai ir reikalaujantis, kad visos muitinių administracijos dirbtų kaip viena ES muitinės administracija. SMK 124 str. 1 d. k punkte nustatyta, kad „Nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų: (k) kai, atsižvelgiant į 6 dalį, skola muitinei yra atsiradusi pagal 79 straipsnį ir muitinei pateikiami jai priimtini įrodymai, kad prekės nebuvo naudojamos arba suvartotos ir buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos. Klaipėdos teritorinės muitinės supaprastintos patikrinimo ataskaitos Nr. 6LM180038 priede Nr. 2, konstatuota, kad prekės nebuvo naudojamos arba suvartotos ir buvos išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, nurodant kiekvienos prekės išvykimui įformintą muitinės dokumentą (deklaracijos numerį - grafa „Išvežimo deklaracijos").

Pažymi, kad įstatymas galioja atgal tik dviem atvejais: kai panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra pabrėžęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lex benignior retro agit) (Konstitucinio Teismo 1998­-03-25, 2001-01-11 nutarimai). Taip pat yra administracinės atsakomybės atveju, kur Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 str. 2 d. nustatyta, jog aktai, švelninantys arba panaikinantys atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, galioja atgal, t. y. taikomi ir prieš šių aktų išleidimą padarytiems teisės pažeidimams. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visumą ir tai, kad SMK numato atleidimą nuo skolos muitinei sumokėjimo, jei prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, UAB „Autoverslo logistika" atžvilgiu turėtų būti taikomas atsakomybę panaikinantis teisės aktas atgal.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir jo argumentus, prašė skundą tenkinti.

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (Muitinės departamentas, atsakovas) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su UAB „Autoverslo logistika“ skundu.

Ginčas, kaip aiškina atsakovas, kilo dėl to, ar pagrįstai vietos mokesčių administratorius konstatavo pareiškėjo sandėlyje saugotų prekių apskaitos pažeidimus ir įregistravo mokestinę nepriemoką.

Vadovaujantis 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas 199 straipsnio 1 dalimi, pateikus muitinės įstaigai deklaranto arba jo atstovo pasirašytą deklaraciją, deklarantas teisės aktų nustatyta tvarka tampa atsakingas už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; visų prievolių, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo prekėms pradžia, įvykdymą. Tokiu būdu, pareiškėjas, būdamas deklarantu, tapo atsakingu už atitinkamų reikalavimų, keliamų muitinio sandėliavimo procedūrai, įvykdymą.

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas) Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a) punkte nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu. Skolininku, kaip išdėstyta šio straipsnio 3 dalyje, laikytinas asmuo, kuris esamomis aplinkybėmis turi vykdyti prievoles, susijusias su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu, arba asmuo, kuris turi laikytis reikalavimų, kurių privaloma laikytis įforminant prekėms atitinkamą procedūrą.

Muitinės sandėlis, kaip numato Bendrijos muitinės kodekso 98 straipsnio 2 dalis, tai bet kuri muitinės patvirtinta ir prižiūrima vieta, kurioje nustatytomis sąlygomis gali būti laikomos prekės. Sandėlyje taikant muitinio sandėliavimo procedūrą leidžiama laikyti: a) ne Bendrijos prekes, neapmokestinant šių prekių importo muitais ir netaikant joms prekybos politikos priemonių; b) Bendrijos prekes, jeigu konkrečių sričių dalykus reglamentuojančiuose Bendrijos teisės aktuose nustatyta, kad jas padėjus į muitinės sandėlį turi būti taikomos priemonės, kurios paprastai taikomos tokių prekių eksporto atvejais.

Muitinės paskirtas asmuo, kaip tai numato Bendrijos muitinės kodekso 105 straipsnio 1 dalis, turi tvarkyti visų prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, prekių apskaitą, laikydamasis šios institucijos nustatytos tvarkos. Minėtą normą papildo Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintos Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklės.

Tokiu būdu, įvertinus pirmiau paminėtų teisės aktų reikalavimus, atsakovo nuomone, pareiškėjo sandėlyje laikytos prekės turėjo būti apskaitomos taip, kad muitinei būtų sudarytos sąlygos patikrinti sandėliuojamų prekių pateikimą muitinės sankcionuotiems veiksmams, taip pat patikrinti jų kiekį, tapatumą ir t.t. Tuo pačiu, konstatuoja, kad procedūros vykdytojui tenka prievolė pateikti reikiamus duomenis ir dokumentus, kurių pagrindu mokesčių administratorius galėtų patikrinti muitinės priežiūroje buvusias ar esančias prekes.

Pažymi tai, kad pareiškėjas skunduose, paduotuose Muitinės departamentui bei MGK, neginčijo prekių apskaitos vedimo pažeidimo, todėl minėta aplinkybė pakartotinai nenagrinėtina.

Muitinės departamentas sutinka su skundžiamame MGK sprendime pateiktu šio mokestinio ginčo faktinių bei teisinių aplinkybių vertinimu. MGK teisingai nurodė, kad viena iš pagrindinių sandėliavimo procedūrai keliamų prievolių yra Bendrijos muitinės kodekso 105 straipsnyje nustatyta prievolė vesti prekių, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, apskaitą.

Paaiškina, jog skunde neteisingai nurodoma, kad apie padarytus pažeidimus muitinę informavo pats pareiškėjas. Priešingai, šiame mokestiniame ginče konstatuoti pažeidimai buvo nustatyti tik muitinei pradėjus mokestinį patikrinimą.

Muitinės departamentas, atsakydamas į pareiškėjo skunde išdėstytą argumentą dėl Sąjungos muitinės kodekso, kaip atsakomybę panaikinančio teisės akto, taikymo būtinybės šiame ginče, pažymi, kad minėtas teisės aktas taikytinas tik situacijoms, susidariusioms nuo šio kodekso taikymo pradžios - 2016-05-01.

Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 2 dalyje išdėstyta, jog skola muitinei atsiranda arba tuo momentu, kai nustojama vykdyti prievolę, kurios nevykdymas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą, arba tuo momentu, kai prekėms įforminama atitinkama muitinės procedūra, jeigu po to nustatoma, kad faktiškai nebuvo laikytasi reikalavimų, kurių privaloma laikytis įforminant prekėms tokią procedūrą arba taikant joms sumažintą arba nulinę importo muito normą dėl prekių galutinio vartojimo.

Kaip matyti iš Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. kovo 29 d. patikrinimo ataskaitos Nr. 6LM180038P, patikrinimo dalykas - sandėlio 2015 m. IV ketvirčio prekių apyvartos apskaita. Taigi, tiek tikrinamuoju laikotarpiu, tiek ir pačios patikrinimo ataskaitos surašymo metu buvo taikomos Bendrijos muitinės kodekso normos.

Teisės teorijoje pripažįstama, kad principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) yra taikomas materialinės teisės normoms. Tokiu būdu, svarbu nustatyti skolos atsiradimo momentu galiojusių normų, kurių pagrindu ir buvo pareiškėjas pripažintas skolininku muitinei, pobūdį.

Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies k) punkte, numatančiame skolos muitinei išnykimą tuo atveju, kai prekės nebuvo naudojamos arba suvartotos ir buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, taip pat ir Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnyje išdėstytos normos yra materialios, o ne procesinės, todėl ir taikytinos tik atitinkamų situacijų atsiradimo metu.

Nei Sąjungos muitinės kodeksas, nei kiti Bendrijos teisės aktai nenumato skolos muitinei atsiradimą arba išnykimą nustatančių normų galiojimo atgaline data.

Pareiškėjo skunde išdėstyta nuomonė, kad jam paskirti mokesčiai prilygintini sankcijai, prieštarauja Mokesčių administravimo įstatymo nuostatoms bei suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (2011-11-18 nutartis adm. byloje Nr. A143-2619/2011).

Atsakovas laikosi pozicijos, kad skundžiamas MGK sprendimas yra pagrįstas bei teisingas ir priimtas įvertinus visas su ginču susijusias aplinkybes.

Prašo atmesti pareiškėjo skundą ir palikti galioti MGK 2016 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. S-214(7-156/2016).

Teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsiliepimą ir su skundu nesutiko.

Klaipėdos teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su UAB „Autoverslo logistika“ skundu ir mano, kad motyvai, kuriais remiantis prašoma panaikinti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą, Muitinės departamento sprendimą bei teritorinės muitinės supaprastinto patikrinimo ataskaitą, nepagrįsti.

Paaiškina, kad atliko UAB „Autoverslo logistika“ A tipo muitinės sandėlio Nr. LA0498 patikrinimą, užduotis buvo patikrinti 2015 m. IV ketvirčio prekių apyvartos ataskaitoje pateiktų duomenų teisingumą, taip pat patikrinti dalį prekių esančių sandėlyje bei jų laikymo sąlygas. Muitinės sandėlys Nr. LA0498 veikia pagal teritorinės muitinės 2014-12-30 išduotą leidimą Nr. LT 14012 taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą ir 2014-05-09 sudarius muitinės sandėlio aptarnavimo sutartį Nr. RŽ13-58, pasirašytą tarp teritorinės muitinės ir UAB „Autoverslo logistika“. Atlikusi patikrinimą buvo nuspręsta pripažinti, kad atsirado 3 153,00 Eur muito (įmokos kodas A00) mokestinė prievolė muitinei dėl prekių neįtraukimo į įmonės vedamą muitinės sandėlio prekių apskaitą ir skirta 315,00 Eur bauda.

Paaiškina savo nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus. 1993-07-02 Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantis Tarybos reglamento (EEB) 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau - Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatos) 529 str. 1 d. nurodyta, kad „prekių apskaita visuomet parodo turimas prekių atsargas, kurioms vis dar taikomos saugojimo muitinio sandėliavimo procedūros. Muitinių nustatytu laiku sandėlio savininkas prižiūrinčiai įstaigai pateikia minėtų atsargų sąrašą“. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 530 str. 3 d. nurodyta, kad „į prekių apskaitos dokumentus, susijusius su procedūrų įforminimu, įrašoma vėliausiai tuo momentu, kai prekės išvežamos iš muitinės sandėlio“. Tikrinimo metu nebuvo rastos prekės, kurios pagal ataskaitą turėtų būti laikomos muitinės sandėlyje ir UAB „Autoverslo logistika“ nevykdė Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintų Muitinės prižiūrimose prekių saugojimo vietose laikomų prekių apskaitos, tvarkymo ir apyvartos ataskaitos pildymo taisyklių reikalavimų.

1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodekso (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas) 204 str. 1 d. a p. nustatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūrų taikymu. Teritorinės muitinės leidimas taikyti ekonominio poveikio turinčią muitinės procedūrą muitinės sandėlyje buvo išduotas su sąlyga, kad bus vedama visų prekių, kurioms taikoma muitinio sandėliavimo procedūra, apskaita, vadinasi bendrovė neįvykdė jai priskirtų „prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu“, todėl pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 str. 1 d. a p. yra pagrindas importo skolos muitinei atsiradimui.

Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 859 str. išsamiai reglamentuoja pažeidimus, kaip tai suprantama pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 str. 1 d. a p., „neturinčius esminės įtakos (tinkamam) laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymu“, tačiau neįrašymas ar pavėluotas įrašymas į prekių apskaitą nėra įtrauktas į šį išsamų pažeidimų, kurie gali neturėti įtakos tinkamam atitinkamos muitinės procedūros taikymui, sąrašą. Taigi, šis pažeidimas nelaikytinas nereikšmingu, kadangi prievolės nedelsiant įregistruoti prekių išgabenimo iš muitinės sandėlio faktą tuo tikslu vedamoje prekių apskaitoje neįvykdymas apsunkina muitinės priežiūrą bei kelia riziką, kad ne Bendrijos kilmės prekės turi galimybę, neatlikus muitinės formalumų, patekti į valstybių narių rinkas, t. y. riziką, kurios siekiama išvengti Bendrijos muitinės kodekso 204 str.

Mokestinių ginčų komisija pagrįstai pažymėjo, kad pareiškėjo neįvykdyta su muitiniu sandėliavimu susijusi prievolė nedelsiant įregistruoti prekių išgabenimo iš muitinės sandėlių faktą, lemia skolos muitinei atsiradimą pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 str. 1 d. a p., neatsižvelgiant į tai, kad prekės buvo eksportuotos iš Bendrijos teritorijos ir nepateko Bendrijoje į laisvą apyvartą.

Mano, kad Mokestinių ginčų komisija patvirtindama Muitinės departamento 2016 m. liepos 1 d. sprendimą Nr. 1A-245, įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, taigi priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo. Pritaria ir palaiko Muitinės departamento išdėstytai pozicijai ir argumentams.

Prašo UAB „Autoverslo logistika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje Klaipėdos teritorinės muitinės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinė 2016-03­-29 Supaprastinto patikrinimo ataskaitoje Nr. 6LM180038P pripažino, kad atsirado mokestinė prievolė muitinei dėl prekių neįtraukimo į įmonės vedamą muitinės sandėlio prekių apskaitą 3153 Eur sumai; skolininku pripažino UAB „Autoverslo logistika"; skyrė UAB „Autoverslo logistika" 315 Eur baudą. UAB „Autoverslo logistika" pateikė skundą Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patvirtino Klaipėdos teritorinės muitinės ataskaitą. 2016 m. liepos 27 d. UAB ,Autoverslo logistika" Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateikė skundą dėl Muitinės departamento sprendimo. 2016-08-30 Mokestinių ginčų komisija išnagrinėjusi UAB „Autoverslo logistika" skundą nusprendė patvirtinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2016-07-01 sprendimą Nr. 1A-245.

Įvertinus mokestinio ginčo sprendimus, daroma išvada, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas. Skola įregistruota įvertinus patikrinimo ataskaitos duomenis todėl, kad pats pareiškėjas neįvykdė jam priskirtų prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu. Tokiais atvejais, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsniu, atsiranda pagrindas importo skolai muitinei atsirasti. Iš pareiškėjo skundo teismui negalima padaryti išvados, kad pareiškėjas neigtų faktines aplinkybes, dėl kurių atsirado skola muitinei. T.y., atlikus mokestinį patikrinimą nustatyti trūkumai tokie kaip duomenų neįrašymas į prekių apskaitą arba pavėluotas įrašymas, pareiškėjo nėra ginčijami. Taip pat pareiškėjas neginčija Klaipėdos TM sprendimo taikyti Bendrijos muitinės kodekso 31 straipsnį apskaičiuojant ginčo prekių muitinę vertę, o tuo pačiu ir mokesčio dydį. Ginčas yra tik dėl to, ar dėl nustatytų pažeidimų pobūdžio buvo pagrindas konstatuoti pareiškėjo sandėlyje saugotų prekių apskaitos pažeidimus kaip pagrindą įregistruoti skolą muitinei. Pareiškėjas skolos įregistravimą kaip neteisėtą traktuoja ir dėl to, kad šiuo atveju, pareiškėjo manymu, įstatymas, numatantis sankcijos panaikinimą, nebuvo taikytas atgal, kaip švelninantis atsakomybę, kas prieštarauja pareiškėjo nurodytiems principams, jog įstatymai galioja į ateitį, išskyrus atvejus, kai jie panaikina veikos baudžiamumą ir švelnina bausmę. Be to, negalima bausti du kartus už tą patį pažeidimą, kas pareiškėjo manymu šiuo atveju ir įvyko.

Tačiau, įvertinus ginčo aplinkybes, negalima daryti išvados, jog mokesčio skolos įregistravimas yra sankcija, nes nagrinėjamu atveju teisės aktais nustatyta, kad toks mokestis turėjo būti įregistruotas (pažeidimai negalėjo būti įvertinami kaip neturėję esminės įtakos tinkamam muitinės procedūros taikymui), atitinkamai, laiku jo nesumokėjus yra skiriama bauda. Todėl muitinės įstaigos pagrįstai taikė tuo metu, kai padarytas pažeidimas, galiojusį teisinį reglamentavimą, numačiusi skolos muitinei atsiradimą. Muitinės sandėlių veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pareiškėjas turėjo laikytis pagal Sandėlio aptarnavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas neneigia, kad apskaita nebuvo tvarkoma taip, kaip reikalavo šį klausimą reglamentuojantys teisės aktai (jų reikalavimai išdėstyti MGK sprendime). Atsižvelgiant į tai, nei Muitinės departamentas, nei MGK neturėjo įvertinti pažeidimo pagal Sąjungos muitinės kodeksą, nes pažeidimai padaryti iki jo įsigaliojimo. Taip pat nepagrįsti yra pareiškėjo teiginiai, kad ginčo prekės nepateko į Bendrijos muitinės teritoriją, o buvo eksportuotos į trečiąsias šalis, o dėl to neturėjo būti taikoma tokia sankcija. Nustatytas pažeidimas dėl to, kad Klaipėdos TM įvertino pareiškėjo atstovo 2016-01-08 pateiktą muitinės sandėlio prekių apyvartos ataskaitą už 2015 m. IV ketvirtį atsižvelgiant į Lietuvos muitinės duomenų saugykloje esančios informacijos, susijusios su A tipo muitinės sandėlio Nr. LA0498 (tas pats sandėlis dėl kurio teikta ataskaita) prekių apyvarta, paieška ir analize. Muitinė nustatė neatitikimus ir 2016-02-04 kreipėsi į pareiškėją prašydama pateikti paaiškinimą dėl neatitikimų ir dokumentus, įrodančius pateikiamos informacijos teisingumą. 2016-03-01 pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė klaidas padarytas pateiktoje ataskaitoje, nes į muitinės sandėlio vedamą prekių apyvartos ataskaitą nebuvo suvestos importo deklaracijos, įtraukti kiti netikslūs duomenys apie prekių judėjimą, neįtrauktos išvežimo deklaracijos (jos išvardintos). Tuo tarpu Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 529 str. 1 d., 530 str. reikalauja, kad prekių apskaita visuomet parodytų turimas prekių atsargas, kurioms dar taikomos muitinio sandėliavimo procedūros, į prekių apskaitos dokumentus, susijusius su procedūrų įforminimu, duomenys įrašomi vėliausiai tuo momentu, kai prekės išvežamos iš muitinės sandėlio. Be kita ko, šios aplinkybės patvirtina, kad ne pareiškėjas nustatė padarytą pažeidimą, o Klaipėdos teritorinė muitinė pagal turimus duomenis, kuri dėl rasto neatitikimo ir paprašė pareiškėjo pateikti paaiškinimą. Tik tada pareiškėjas nustatė, kokie dokumentai neįtraukti į sandėlio prekių apyvartos ataskaitą. Minėta, kad pažeidimų pareiškėjas neneigia. Kaip nurodyta skundžiamuose muitinės sprendimuose, tokiu atveju taikomos Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punkte esančios nuostatos, nurodančios kada atsiranda skola muitinei. Taip vertinti pažeidimus, kaip juos vertina pareiškėjas, muitinė galimybės neturėjo, nes Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 859 straipsnis, pateikiantis išsamų sąrašą pažeidimų, kurie neturi esminės įtakos (tinkamam) laikinojo prekių saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui, tokio pažeidimo nenurodo. Šiame straipsnyje nėra nuorodos į prekių neįrašymą ar pavėluotą įrašymą į prekių apskaitą muitinės sandėlyje. Klaipėdos TM ataskaitoje nurodoma, kad toks apskaitos netinkamas tvarkymas kelia riziką, kad ne Bendrijos kilmės prekės gali neatlikus muitinės formalumų patekti į valstybių narių rinkas, tai rizika, kurios ir norima išvengti taikant Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnį. Šis argumentas naudotas kaip papildomas, aiškinant minėtą 859 straipsnį, tačiau tai, kad prekės nepateko į valstybių narių rinkas (tas buvo patvirtinta Klaipėdos TM ataskaitoje, nes taikytas 0 proc. PVM tarifas), dar nereiškia, kad padarytas pažeidimas gali būti vertinamas apeinant minėtas teisės aktų nuostatas.

Visas paminėtas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą savo sprendime tinkamai įvertino ir MGK, dar nurodžiusi reikalavimus, keliamus Bendrijos muitinės kodekso 105 straipsnyje, Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011-12-29 įsakymu Nr. 1B-764 patvirtintomis Apskaitos taisyklėmis, kurių pareiškėjas nesilaikė vykdydamas muitinio sandėliavimo procedūras, nors sutartimi įsipareigojo teikti ataskaitas, kurios realiai parodytų prekių, laikomų muitinės sandėlyje, kiekį, kurioms vis dar taikomos saugojimo muitinio sandėliavimo procedūros. Pareiškėjas nepaneigė, kad minėta 2015 m. IV ketvirčio ataskaita buvo parengta klaidingai. MGK skundžiamame sprendime rėmėsi nurodytomis Bendrijos muitinės kodekso ir jo įgyvendinimo nuostatų normomis, o taip pat jų aiškinimu ESTT bylose, todėl MGK išvada, kad pareiškėjo neįvykdyta su muitiniu sandėliavimu susijusi prievolė nedelsiant įregistruoti prekių išgabenimo iš muitinės sandėlių faktą, lemia skolos muitinei atsiradimą pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnio 1 dalies a punktą, neatsižvelgiant į tai, kad prekės buvo eksportuotos iš Bendrijos teritorijos ir joje nepateko į apyvartą. MGK sprendime tinkamai įvertinti ir pareiškėjo teiginiai dėl lengvinančių aplinkybių taikymo (pareiškėjas bendradarbiavo ir pan.). Pagrįstai nurodyta, kad skola muitinei nuo to negali priklausyti, o skiriant baudą į tokias aplinkybes buvo atsižvelgta, nes skirta minimali 10 proc. importo mokesčio bauda.

Teismas įvertina skundžiamus sprendimus ir daro išvadą, kad juose pagrįstai nustatytos aplinkybės įvertintos kaip nulemiančios skolos muitinei atsiradimą pagal Bendrijos muitinės kodekso 204 straipsnį, Muitinės departamento ir MGK sprendimai motyvuoti ir pagrįsti, jais atsakyta į visus pareiškėjo keliamus argumentus tinkamai, pareiškėjo reikalavimai atmesti pagrįstai, todėl teismas skundo netenkina visa apimtimi. Paliekant galioti skundžiamus sprendimus, pareiškėjo sumokėta mokesčio ir baudos suma negali būti sugrąžinta pareiškėjui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Autoverslo logistika“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.