Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgitai Mastauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K. 2024 m. kovo 10 d., apie 14.12 val., (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0405, nustatytas 2,57 promilės neblaivumas.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad dėl šio įvykio nuoširdžiai gailis ir apgailestauja, supranta, kad toks poelgis galėjo sukelti problemų visuomenėje, artimiesiems, draugams, kitiems gyventojams. Teigė, kad jam toks elgesys nebūdingas, nes yra atsakingas pilietis. 2024 m. kovo 10 d. dėl streso ir ginčo su drauge išgėrė alkoholio, daugiau nei 100 gramų, buvo pirma dienos pusė, buvo nevalgęs, šie faktoriai galėjo iššaukti promilių pakilimą. Po šio įvykio alkoholio nevartoja visiškai. Teigia, kad įvykio dieną jo niekas nestabdė ir nedraudė išvažiuoti, automobilį norėjo palikti aikštelėje, ketino eiti pasivaikščioti, bet privažiavo policijos pareigūnai. Teigia, jog vairuojamas automobilis skirtas darbo reikalams, praradus teisę vairuoti smuko jo darbo našumas. Be to, automobilis skirtas lankyti kapus, vykti tikrintis sveikatą. Automobilis taip pat yra jo ir jo draugės sukakties proga pirktas daiktas, tad yra labai brangus, nes buvo išnaudotos rezervinės jų lėšos automobiliui įsigyti. Su VšĮ „Emprekis“ nustatyta automobilio verte – 17 000 Eur – nesutinka, nes automobilį pirko už draugės pinigus – 4 950 Eur, jis tik menkavertiškai prisidėjo prie jo tvarkymo. Prašo teismo atleisti pagal laidavimą, laiduotoja būtų jo mama – didžiausias autoritetas. Teigia, jog mama turi įtakos jo gyvenime, su ja bendrauja kiekvieną dieną. Užstatui šiuo metu neturi lėšų, gaunamos pajamos siekia 1 300 Eur į rankas. Vairavimo stažas nuo 2006 metų. Teigia, kad 2019 m. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, įvyko konfliktas, jis buvo užpultas tuometinės draugės buvusio vyro. Teigia, jog surinko lėšų automobilio išpirkimui, nenori, jog automobilis būtų konfiskuotas.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta J. K. prašė ją skirti A. K. laiduotoja. Nurodė, kad yra A. K. mama, A. K. labai greitai jai pasipasakojo apie šį įvykį, jis labai gailisi, nes yra sąžiningas, atsakingas žmogus, niekada neturėjo minties nelaiduoti už sūnų. Jie gyvena atskirai, sūnus gyvena jai priklausančiame bute, nors šiuo metu būna pas draugę, ji suteikė jam materialines sąlygas, kurias gali ir nutraukti. Teigia, kad jis geras sūnus, daug padeda, tačiau dėl tokio įvykio jo neteisina. Teigia, kad šiuo metu sunki finansinė padėtis, vyras pensijoj, santaupų neturi, per mėnesį pajamos apie 1 000 Eur. Jei teismas lieptų mokėti užstatą, sumokėtų. Teigia, kad jei sūnus nesilaikys duoto žodžio, nutrauks ryšius su juo. Galima laiduotoja teigė, kad sūnus alkoholio nepiktnaudžiauja.

Liudytojas V. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. kovo 10 d., apie 14.00 val. kartu su savo žmona važiavo savo automobiliu (duomenys neskelbtini) iš Aleksoto į Saulėtekio rajoną. Važiuojant M. K. Čiurlionio tiltu per galinio matymo veidrodėlį pamatė, jog prie jo automobilio galo staiga priartėjo automobilis baltos spalvos. Jis išsigando, nes pamanė, kad šis tuoj pat atsitrenks į jo automobilį, bet tada staigiai metėsi į kairę pusę, t. y. į vidurinę eismo juostą ir taip susidūrimo išvengė. Tada jis atkreipė dėmesį į vairuotoją. Šis buvo su akiniais nuo saulės ir barzda. Kai vairuotojas pamatė, jog jis per savo automobilio langą jį stebi, stengėsi nusisukti. Todėl jis atpažinti vairuotojo negalėtų. Bet šis važiavo tikrai vienas. Ir šis jam iš pirmo žvilgsnio ar nuojautos bei vairavimo manieros pasirodė neblaivus, arba gal būt jam kažkas su sveikata buvo negerai. To vyro vairavimas atrodė nestabilus. Šis važiavo maždaug apie 60 km/val. greičiu, mėtėsi tarp juostų, todėl pravažiavęs tiltą liepė žmonai skambinti telefonu 112. Kai tik susisiekė su policija, jie jį sekė maršrutu Tunelio, po to šis pasuko į kairę į Radvilėnų plentą. Būtent šioje vietoje šis vos įsuko į Radvilėnų plentą. Tada važiavo Baranausko gatvę, iš jos suko į dešinę į B. Sruogos gatvę, iš ten į Studentų gatvę ir tada į kairę pusę Gričiupio gatvę. Tada jis pamatė Gričiupio gatvėje iš priekio policijos pareigūnų ekipažą. Kadangi visą laiką nuo pat skambučio policijai jie buvo ryšyje su pareigūnais, jie telefonu perdavė, kad prieš juos ir važiuoja tas jų sekamas automobilis. Tada tas automobilis pasuka į kairę, į kiemą (duomenys neskelbtini), kur įsukęs į patį pirmą kiemą sustojo. Jis pasakė policijos pareigūnams, kad važiuoja paskui jį ir užblokuos kelią, jam pareigūnai pasakė, jog veiktų atsargiai, nes nebūtų auto įvykio, jei iš tiesų to automobilio vairuotojas neblaivus. Tada jis sustojo iš galo tam sekamam automobiliui ir vos už kelių sekundžių pro juos pravažiavo policijos automobilis ir sustojo šalia jo automobilio. Jam su žmona būnant automobilyje, jis pamatė, kad prie jo priėjo policijos pareigūnė ir paprašė dokumentų, tačiau šis atsakė, kad neturi. Taip pat šalia jų stovėjo ir kitas policijos pareigūnas, kuris ruošė blaivumo patikrinimo įrangą. Jis dar šiek tiek palaukė, po kokių 10 minučių tas vairuotojas išlipo ir vis tiek stengėsi jo žvilgsnio vengti. Jis visą kelią važiuodamas paskui šį automobilį nebuvo jo pametęs iš akiračio. Jis niekur nebuvo sustojęs, nei įlaipino, nei išlaipino jokių žmonių. Yra tikras, jog to balto automobilio, kaip vėliau pamatė, jog tai (duomenys neskelbtini) automobilis, vairuotojas vairavo nuo pat M. K. Čiurlionio tilto ir buvo sustabdytas ir išlaipintas policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini). Jis policijos pareigūnams prisistatė, pateikė savo duomenis ir pasakė viską, ką matė (b. l. 43-44 ).

Liudytojas A. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus I-ojo poskyrio specialistu apie 10 metų. 2024 m. kovo 10 dieną dirbo ekipaže su specialiste G. A., jų pamaina prasidėjo nuo 13.00 val., baigėsi kovo 11 d. 00.40 val. Apie 14.00 val. gavo budėtojo pranešimą, kad Kauno mieste Tunelio gatve važiuoja automobilis (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Kadangi budėtojas visą laiką, kol pranešėjas apie neblaivų vairuotoją, sekė jį, kalbėjosi telefonu ir nurodė, kur tiksliai abu automobiliai važiuoja, todėl ir jiems budėtojas radijo ryšiu teikė informaciją, kur jiems važiuoti. Maždaug po 10 minučių jie su tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) pamatė automobilį (duomenys neskelbtini), baltos spalvos, kurį vairavo vyriškis, o jam iš paskos sekė automobilis (duomenys neskelbtini), sidabrinės spalvos. (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo vyras ir automobilyje sėdėjo vienas, daugiau keleivių nesimatė, taip nuo to momento, kai jį pastebėjo, niekas iš automobilio neįlipo ir neišlipo. Tada minėto automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas įsuko į aikštelę, jam iš paskos pranešėjas su savo automobiliu, o jie apsisuko ir važiavo jiems iš paskos. Tada jau aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojas sustojo ir jie privažiavę kartu su pareigūne G. A. ėjo link vairuotojo. Kolegė pirmoji nuėjo prie vairuotojo ir atidarius dureles paprašė vairuotojo dokumentų bei išlipti iš automobilio, jis ėjo iš paskos ir sustojo prie pranešėjo padėkoti už pilietiškumą. Pranešėjas teigė, kad nuo pat Tunelio gatvės sekė vairuotoją, kuris gatvėje elgėsi neadekvačiai ir nebuvo jo pametęs iš akiračio. Tuomet pasiėmė iš tarnybinio automobilio alkotesterį, kuriuo ketino matuoti vairuotojo neblaivumą. Vairuotojas atsisakė tikrintis blaivumą, nes neva policijos pareigūnai jo gatvėje nesustabdė, tada pranešė budėtojui, kad asmuo atsisako tikrintis, tačiau išaiškinus pasekmes, vairuotojas sutiko tikrintis. Pirmu kartu vairuotojas įpūtė virš dviejų promilių, tada palaukus 15 minučių pasiūlė pūsti antrą kartą, tačiau jau antrą kartą jis pūsti į alkotesterį atsisakė. Teigė automobilio nevairavęs. Po šių duomenų, budėtojui pranešė rezultatus ir aplinkybes, tada atvyko kiti kolegos, kurie atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus. Kai jie ties (duomenys neskelbtini) sankryža pamatė automobilį (duomenys neskelbtini), jį vairavo tas pats vyras, kuris už ne daugiau kaip 1 minutės, tik kol jie apsisuko, buvo išlaipintas iš automobilio ir jam nustatytas sunkus girtumas (b. l. 48-50 ).

Iš 2024 m. kovo 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos tyrėjo L. M. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriuo nustatyta, kad 2024 m. kovo 10 d., apie 14.12 val., ties pastatu adresu (duomenys neskelbtini), A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET, 14 punkto reikalavimus, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0405, patikros sertifikato Nr. 1985744, 14.38 val. nustatytas 2.57 promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo metu A. K. atsisakė tikrintis (b. l. 1-2).

Iš 2024 m. kovo 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo poskyrio specialisto A. A. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. dirbant kartu su specialiste G. A. tarnybiniu automobiliu, buvo gautas pranešimas iš budėtojo apie 14.12 val., kad Kaune, Tunelio g. važiuoja galimai neblaivus automobilio vairuotojas su automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešėjas V. U., gimęs (duomenys neskelbtini). Su minėtu automobiliu prasilenkė (duomenys neskelbtini) prospekte, matė, kad automobilį vairavo vyriškis. Vairuotojas pasuko į (duomenys neskelbtini), sustojo (duomenys neskelbtini) aikštelėje. Privažiavus prie automobilio už vairo sėdėjo tas pats vairuotojas, automobiliu jis važiavo vienas, po sustojimo iš automobilio niekas neišlipo. Priėjus prie vairuotojos jis pateikė vairuotojo pažymėjimą, automobilį vairavo A. K., gimęs (duomenys neskelbtini). Bendraujant su juo jautėsi alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Iš pradžių vairuotojas atsisakė tikrintis blaivumą, teigė, kad automobilio nevairavo. Pabendravus apie 10 min. sutiko pasitikrinti blaivumą. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0405, patikros sertifikato Nr. 1985744, 14.38 val. nustatytas 2.57 promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo metu A. K. atsisakė tikrintis (b. l. 23).

Iš 2024 m. kovo 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus I-ojo poskyrio specialistės G. A. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2024 m. kovo 10 d. apie 14.12 val., ties adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810”, Nr. ARYE-0405, patikros sertifikato Nr. 1985744, 14.38 val. pareigūnai pirmu tikrinimo metu nustatė, kad A. K. iškvėptame ore yra 2,57 promilės etilo alkoholio koncentracija, o antrojo patikrinimo metu A. K. atsisakė pasitikrinti blaivumą. A. K. buvo įspėtas bei supažindintas su atsakomybe, kuri gresia atsisakius pasitikrinti neblaivumą. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18 A, Kaunas. A. K. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Dainavos policijos komisariatą. ( b. l. 6 )

2024 m. kovo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas (b. l. 12-22).

2024 m. kovo 10 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, jog A. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), 2024 m. kovo 10 d. 14.38 val. nustatytas 2,57 promilės neblaivumas (b. l. 24).

2024 m. kovo 19 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas pareigūno kūno kamera užfiksuotas įvykis, kuriame matyti, kaip iš tarnybinio automobilio vidaus, kai pareigūnė su kūno kamera (A) su pareigūnu B atvyksta prie baltos spalvos automobilio ir pabeldžia į vairuotojo langą. Automobilio viduje sėdi vyriškos lyties asmuo (C), kuris galimai yra pražilęs ir su barzda ir dėvi juodos spalvos akinius nuo saulės, chaki spalvos striukę, pilkos spalvos megztinį ir juodos spalvos kelnes. Sudaryta stenograma, kurioje užfiksuotas pareigūnės ir A. K. pokalbis dėl galimo vairavimo apsvaigus (b. l. 32-35).

Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ duomenų bazės informacijos patvirtina, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 61).

VšĮ „Emprekis“ 2024 m. kovo mėn. pažymoje nurodyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 17 970 Eur (b. l. 62).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis A. K., patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju A. K. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilės neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų – neblaivumo nustatymo akto, patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu atveju jam nustatytas 2,57 promilės neblaivumas nustatytas galiojantį patikros sertifikatą turinčiu alkoholio kiekio matuokliu (b. l. 24). Antrojo tikrinimo metu A. K. atsisakė tikrintis neblaivumą (b. l. 6). Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Jis patvirtino, kad įvykio dieną vartojo alkoholio – išgėrė daugiau nei 100 g, po to sėdo prie automobilio vairo. Kaltinamasis tvirtino, kad sėdo už vairo, nes susipyko su drauge, taip pat dėl kilusio nuovargio.

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. Liudytojo V. U. parodymai, kuris apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino kaltinamojo A. K. vairavimo faktą (b. l. 43-44). Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. kovo 10 d. apie 14 val. A. K. važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis numeriu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sankryžoje (b . l. 48-50). Ketinamojo kaltę taip pat patvirtina G. A. tarnybinis pranešimas (b. l. 6) taip pat A. A. tarnybinis pranešimas (b. l. 23). Taigi kaltinamojo vairavimo faktas užfiksuotas stebint liudytojams V. U., A. A., pagrindo abejoti šių asmens parodymais nėra, byloje nenustatytos jokios objektyvios aplinkybės, kurios galėtų sukelti abejonių jų duotų parodymų patikimumu, jų siekis melagingai apkalbėti kaltinamąjį nenustatytas. Iš 2024 m. kovo 10 d. kelių policijos specialistės G. A. tarnybinio pranešimo (b. l. 6) bei neblaivumo nustatymo akto formos (b. l. 24) nustatyta, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), A. K. nustatytas 2,57 promilės neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Darytina išvada, kad kaltinimai, jog A. K. 2024 m. kovo 10 d., apie 14.12 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairavo motorinę transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARYE-0405, nustatytas 2,57 promilės neblaivumas, pasitvirtino. Šie kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti tinkamai ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

III. Dėl laidavimo instituto taikymo

Kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos J. K. atsakomybei. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnio 1–3 dalyse numatytos formaliosios bei materialiosios sąlygos, kurioms esant asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra galimybė taikyti šį institutą numatyta tada, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, laidavimui taikyti būtina nustatyti tai, kad asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta.

Šiuo atveju, A. K. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nebuvo teistas, civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo mamos, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinęs savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad socialiniai ryšiai, kuriuos jis palaiko su mama, ateityje bus apsauginis veiksnys jo galimam tolesniam nusikalstamumui, akcentavo tvirtus ryšius su galima laiduotoja, kuri jam yra autoritetas. Kaip minėta, jis anksčiau nėra teistas (2019 m. gruodžio 5 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BK 38 straipsniu), administracine tvarka baustas, tačiau nėra baustas už vairavimą, esant neblaiviu. Kaltinamasis iki šiol nebuvo praradęs specialiosios teisės vairuoti, nebuvo teistas ar baustas dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Pažymėtina, kad teisę vairuoti kaltinamasis įgijo 2006 metais, t. y. vairavimo stažas 18 metų. Per šį laikotarpį administracine tvarka buvo baustas keturis kartus (vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones, vairuojant transporto priemonę viršijo leistiną greitį 13 km/h, automobilį paliko automobilių stovėjimui neskirtoje vietoje). Pažymėtina, kad yra baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 484 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad viešoje vietoje vartojo alkoholinius gėrimus, įžeidžiamai kabinėjosi prie praeivių. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad po pandemijos buvo sustiprėjęs alkoholio vartojimas, tačiau šiuo metu alkoholis yra visiškai išbrauktas iš asmens gyvenimo. Jis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti, o byloje esanti jį charakterizuojanti medžiaga, taip pat raštas iš darbovietės (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog kaltinamasis niekada nėra turėjęs tarnybinių nusižengimų, yra kruopštus, darbštus, motyvuotas, imlus sudaro pagrindą spręsti, kad visuomenėje jis yra apibūdinamas kaip teigiamai charakterizuojamas asmuo. VšĮ „D&DM“ Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas 2024 m. kovo 28 d. Serija K Nr. 49267 patvirtina, kad A. K. atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, skirtą transporto priemonių vairuotojams, kurie padarė teisės pažeidimą būdami neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. J. K. nenurodė, kad kaltinamasis alkoholinius gėrimus įprastai vartoja saikingai. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama jo mama, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį. Tiek J. K., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį. Galima laiduotojas nurodė, kad su kaltinamuoju bendrauja pakankamai dažnai – bent keturis kartus per savaitę. Galima laiduotoja nurodė, kad jo nuomonė, pastabos kaltinamajam daro teigiamą įtaką, atsižvelgdamas į jas, kaltinamasis yra linkęs koreguoti savo elgesį. Laiduotoja, neteista, nebaustas administracine tvarka. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Kaltinamojo bei laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojos požiūrį į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudų ryšį tarp jos ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad J. K. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant A. K. ir J. K. prašymui perduoti kaltinamąjį A. K. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis nėra teistas (b. l. 67-68), baustas administracine tvarka, tačiau nėra baustas už vairavimą neblaiviu (b. l.70-74). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatoriniame skyriuje neregistruotas (b. l. 80), VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (b. l. 82). Kaltinamasis A. K. nuo 2023 m. balandžio 15 d. dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 76). VšĮ „D&DM“ Sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas 2024 m. kovo 28 d. Serija K Nr. 49267 patvirtina, kad A. K. atestuotas pagal privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai programą, skirtą transporto priemonių vairuotojams, kurie padarė teisės pažeidimą būdami neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 150). (duomenys neskelbtini) charakteristika patvirtina, jog kaltinamasis darbovietės yra teigiamai charakterizuojamas (b. l. 132).

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Teismas kaltinamojo A. K. veiką vertina kaip atsitiktinę, sąlygotą susiklosčiusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, o ne kaip tendencingą ankstesnio neteisėto elgesio rezultatą. Tai leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, jog kaltinamasis augina nepilnametį vaiką, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojos – kaltinamojo mamos gaunamas pajamas – laiduotoja šiuo metu dirba, kartu su vyro pensija per mėnesį lėšų gauna apie 1 000 Eur, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, todėl atleidus kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,57 promilių neblaivumas. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Iš 2023 m. lapkričio 14 d. darbo sutarties nustatyta, kad kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini) pareigos – (duomenys neskelbtini). Nors kaltinamasis teigia, kad darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusius su transporto priemonės vairavimu, darbo sutartyje nėra nurodyta, kad einamoms pareigoms ir funkcijoms vykdyti yra privalu turėti vairuotojo pažymėjimą ( b. l. 128). (duomenys neskelbtini) charakteristika patvirtina, jog kaltinamasis darbovietės yra teigiamai charakterizuojamas. Nors charakteristikoje nurodyta, jog darbo funkcijoms vykdyti reikalinga teisė vairuoti, tačiau ji rengta po nusikalstamos veikos įvykdymo, o esant aplinkybei, kad toks reikalavimas darbuotojui nėra nustatytas darbo sutartyje, laikytina, kad charakteristika nepagrindžia, jog teisė vairuoti išimtinai reikalinga darbinėje veikloje. Be to, charakteristikoje tik užsimenama, kad darbovietės, netekus kaltinamajam teisės vairuotojui, svarstys dėl jo tolesnio darbo įmonėje, tačiau vienareikšmiai nenurodo, kad su kaltinamuoju bus nutraukta darbo sutartis. Teismo vertinimu šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad teisė vairuoti išimtinai reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti.

Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. kaltinamasis vairavo automobilį mieste, judriose gatvėse, važiavo ilgą atstumą, sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei, liudytojo parodymai, kuris pranešė apie kaltinamojo galimai vykdomą veiką – vairavimą esant neblaivius, patvirtina, kad kaltinamasis itin pavojingai manevravo, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, specialiąją teisę vairuoti įgijo 2006 metų, t. y. vairavimo stažas 18 metų, per šį laikotarpį administracine tvarka buvo baustas tik keturis kartus (vairavo transporto priemonę be privalomosios techninės apžiūros, nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones, vairuojant transporto priemonę viršijo leistiną greitį 13 km/h, automobilį paliko automobilių stovėjimui neskirtoje vietoje), baudos sumokėtos, nėra baustas už vairavimą būnant neblaiviam, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 (dvejiems) metams šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. kovo 18 d.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika priklauso pačiam A. K., teiginiai, jog automobilis pirktas iš jo draugės pinigų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio proceso metu nepasitvintino, byloje nėra jokių objektyviai egzistuojančių priežasčių, dėl kurių šiuo atveju nebūtų galima paimti konfiskuotino automobilio. Kaltinamojo pateikta 2024 m. sausio 11 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. AŽ-687 patvirtina, kad automobilio (duomenys neskelbtini) pirkėjas A. K.. Pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad už automobilį grynais pinigais sumokėjo A. K., todėl kaltinamojo teiginiai, kad už automobilį mokėjo draugė atmestini, kaip neįrodyti.

Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika tai, kad automobilis galimai yra įgytas kito asmens lėšomis negali būti traktuojama kaip lengvinanti išskirtinė aplinkybė, kuri leistų teismui netaikyti automobilio konfiskavimo (baudžiamoji byla Nr. 2K-201-303/2022). Nagrinėjamoje byloje aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019). O BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas - savininkas yra A. K. (b. l. 61). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis priklauso kaltinamajam, juo įvykdyta nusikalstama veika, siekiant atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, teismas sprendžia, jog automobilis (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotinas.

Nors kaltinamasis prašė leisti sumokėti automobilio vertę, kuri nurodyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, teismas pažymi, kad šiuo atveju nustačius, kad automobilis atitinka konfiskuotino turto sampratą, vertė šiuo atveju nevertintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, prokurorės nutarimu pritaikytas automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 104-105) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-101), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- A. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. 01657098, po nuosprendžio įsiteisėjimo perduodamas VĮ „Regitra“;

- Kompaktinis diskas su kūno kameros vaizdo įrašu saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį J. K. atsakomybėn 1 (vienerių) metų laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 18 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsniu, transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, perduotą saugoti UAB „Augenas“ automobilių aikštelėje, adresu Technikos g. 18A, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos darymo priemonę.

A. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti, vairuotojo pažymėjimą Nr. 01657098, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, pritaikytą automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeriu (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- A. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. 01657098 po nuosprendžio įsiteisėjimo perduoti VĮ „Regitra“;

- Kompaktinį diską su kūno kameros vaizdo įrašu saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojai, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio, ar žodinio proceso tvarka.