- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- A2.9.-1493-358/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01123-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audronė Levinskienė
- Pažeidėjas
- D. Ž.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, Lietuvos Respublikos pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), turinčios galiojančių administracinių nuobaudų, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Ž. mažametis sūnus, vienas iš dvynukų Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 2014-01-16 apie 13.00 val. eidamas namo iš (duomenys neskelbtini) progimnazijos, netoli namų, mažametį K. S., gim. (duomenys neskelbtini), pastūmė sugriebęs už kuprinės ir trenkė su dešinės rankos kumščiu į kairės pusės smilkinio sritį. Tuo D. Ž. nepanaudojo tėvų valdžios savo sūnaus interesams, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d.
Be to, D. Ž. mažametis sūnus M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 2013-12-20 apie 12.00 val. grįždamas iš (duomenys neskelbtini), progimnazijos, apspjovė mažametį E. V., gim. (duomenys neskelbtini), bei pravardžiavo. Tuo D. Ž. nepanaudojo tėvų valdžios savo sūnaus interesams, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiama D. Ž. paaiškino, kad sūnus M. pripažino, kad jis apspjovė E. V., bet ji abejoja, ar jis neužstojo brolio, dėl sumušimo vaikas prisipažino, kad tai įvyko bežaidžiant. Kartais būna, kai vaikai susipeša, bet šiaip jie nėra problematiški vaikai. Šiuo metu ji nedirba, pragyvena sunkiai, su vyru išsiskyrusi, vaikai daug padeda, vaikus augina viena, tėvas prie vaikų auklėjimo neprisideda, bendravimo tvarka nėra nustatyta. Vaikų muštis neskatina, dėl įvykio gailisi.
Liudytoja J. M. paaiškino, kad ji yra Šilainių policijos nuovados tyrėja. Vienas protokolas asmeniui buvo surašytas dėl to, kad einant po pamokų vienas iš brolių dvynių trenkė vaikui į smilkinį, kitu atveju, kad einant vaikai susikivirčijo, ir vienas iš dvynių apspjovė. Apspjovė M. Ž. ir kartu su juo buvę A. L. ir R. R.. Abejonių nekilo, kad būtent dvyniai padarė pažeidimą. Nebuvo nustatyta, kuris iš dvynių trenkė K. S., nes jie labai panašūs, vaikai neatskyrė, kuris iš dvynių trenkė, nes jie nešioja vienodas striukes ir yra labai panašūs, nei vienas iš brolių neprisipažino. Prieš tai spalio mėnesį turėjo nusiskundimų iš mokyklos dėl šių vaikų elgesio, netgi buvo mokyklos sprendimas atskirti juos į skirtingas klases, kad būtų ramiau pamokų metu. Jokių duomenų apie šių vaikų pažeidimus neturi, tik informacija iš mokyklos, kad jie neramaus charakterio, kalbasi pamokų metu, nedrausmingi.
Liudytojas M. S. paaiškino, kad jam sūnus papasakojo, kad jį grįžtantį iš mokyklos sustabdė vienas iš dvynių, bandė pargriauti, sūnus šaukėsi pagalbos, jam tyčia sudavė ranka į veidą ir pabėgo. Po šio įvykio sūnus buvo sukrėstas, nenorėjo eiti į lauką žaisti. Tai buvo antras kartas, nes pirmą kartą buvo prie mokyklos, sargas išėjo sudrausmini.
Liudytojas D. V. paaiškino, kad parašė pareiškimą dėl ramybės, kad vaikai būtų saugūs einant namo. Broliai Ž. pradėjo kabinėtis prie jo sūnaus. 2013-12-20 sūnui E. einant iš mokyklos apspjaudė, pravardžiavo. Sūnus sakė, kad vienas iš dvynių, kurios jis pažinojo iš matymo, jį apspjaudė, buvo dar keli klasiokai. Po šio įvykio vaikas jautėsi prastai, po to nusiramino. Iš sūnaus pasakojimų žino, kad tai ne vienkartinis atvejis.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnį tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Civiliniame kodekse yra užtikrinama Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais.
Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingas vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, kad būtų siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, jie turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N1–1379/2007, 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra konstatavęs, jog tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, tai yra netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus. Tačiau tėvų patraukimui administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį nepakanka tik fakto, kad nepilnametis atliko priešingą teisei veiką. Galimi atvejai, kai tokių nepilnamečių veikų padarymas negali būti siejamas su tėvų pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką netinkamu atlikimu, jei priešingą teisei veiką nepilnametis atliko tokioje vietoje ir tokiu metu, kai tėvai negali realizuoti savo teisės ir pareigos į tėvų valdžią. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir 2008 m. lapkričio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N556-651/2008 bei 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N438-1085/2010 yra pabrėžęs, kad nustatant aplinkybes, su kurių buvimu įstatymas sieja asmens atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį, privalo būti tiriama, ar tėvai padarė viską, kad vaikas nedarytų teisės pažeidimų, tai yra, turi būti surenkama vaiką charakterizuojanti medžiaga, atitinkama Vaiko teisių apsaugos tarnybos informacija (nuomonė, išvada) bei panašūs duomenys.
Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, išklausęs liudytojų J. M., D. V., M. S. parodymus daro išvadą, kad surinkta pakankamai įrodymų D. Ž. pripažinti padarius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d. D. Ž. pripažino, kad viena augina vaikus, jų tėvas neprisideda prie vaikų auklėjimo, bendravimo tvarka nenustatyta, jam pranešė apie konfliktus, vykstančius mokykloje. Liudytoja J. M., kuri yra Šilainių policijos nuovados specialistė, paaiškino, kad tai ne vienkartinis atvejis, dėl vaikų nusiskundimų buvo gauta ir spalio mėnesį.
Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d. pažeidimo faktą 2014-01-16 ir D. Ž. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (I t., b. l. 3), nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (I t., b. l. 4), M. S. pranešimas, paaiškinimas (I t., b. l. 5, 7), K. S. paaiškinimas (I t., b. l. 8), H. V. paaiškinimas (I t., b. l. 9), tarnybinis pranešimas (I t., b. l. 12).
Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d. pažeidimo faktą 2013-12-20 ir D. Ž. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas (II t., b. l. 3), D. V. pranešimas, paaiškinimas (II t., b. l. 4, 9), E. V. paaiškinimas (II t., b. l. 7), A. V. paaiškinimas (II t., b. l. 8), J. B. paaiškinimas (II t., b. l. 10), R. R. paaiškinimas (II t., b. l. 12).
Šių įrodymų visuma nustatyta, kad D. Ž. nepanaudojo savo motinos valdžios vaikų interesams, t. y. padarė pažeidimus, numatytus ATPK 181 str. 2 d., ATPK 181 str. 2 d.
ATPK 181 str. 2 d. numatyta atsakomybė tėvams arba juos atstojantiems asmenims už piktybinį nevykdymą pareigos auklėti, mokyti ir prižiūrėti nepilnamečius vaikus arba nepilnamečių teisės pažeidimų padarymą, vadinasi tėvai ir juos atstojantys asmenys administracinėn atsakomybėn trauktini, kai jie piktybiškai nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, kai tokie tėvai anksčiau yra teismo bausti už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.
Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
D. Ž. bausta administracine tvarka, jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtinos baudos, numatytos ATPK 181 str. 2 d. sankcijos ribose, paskirtąsias baudas subendrinant (ATPK 33 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 286 str., 287 str., teismas
nutaria:
D. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d., ATPK 181 str. 2 d. ir skirti jai:
- už pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d. padarymą (2013-12-20) - 50,00 Lt (penkiasdešimties Lt ) baudą; .
už pažeidimo numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 181 str. 2 d. padarymą (2014-01-16) - 60,00 Lt (šešiasdešimties Lt ) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 60,00 Lt (šešiasdešimties Lt) baudą.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities VPK.
Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 6030, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į Šilainių policijos nuovadą (Kaunas, Baltų pr. 143).
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.