Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-20 · Administracinė byla Nr. I-1003-279/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-20Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-05-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-20
Bylos Nr.
I-1003-279/2016
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00013-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1003-279/2016Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00013-2016-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2.; 3.21. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 20 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Čekanauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas ir atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujančio Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Šalims apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymų nustatyta tvarka.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos AVPK, priteisti 6 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Utenos AVPK Visagino policijos komisariato areštinės (toliau – ir Visagino PK areštinė, ir areštinė) kamerose (b. l. 2-4).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis nuo 2013 m. vasario 7 d. iki 2013 m. birželio 19 d. buvo laikomas Visagino PK areštinės kamerose netinkamomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, taip pažeidžiant jo teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) ginamas jo, kaip žmogaus, teises. Nurodė, kad Visagino PK areštinės kamerose sanitarinis mazgas yra įrengtas prie pat kameros durų ir nėra niekaip papildomai izoliuotas nuo kameros durų, todėl žiūrint per duryse įrengtas stebėjimo „akutes“ ir pro atidarytas duris sanitariniame mazge esantis unitazas yra visiškai matomas. Tokiu būdu, pareiškėjo teigimu, jis daug kartų Visagino PK areštinės pareigūnų, tarp kurių buvo ir moterų, buvo užkluptas besinaudojantis tualetu. Teigė, kad buvo neužtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu ir nuo kitų kameroje esančių sulaikytųjų asmenų, todėl pareiškėjas nuolat jautė pažeminimą, gėdą. Taip pat nurodė, kad areštinės kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo valymo priemonių ir inventoriaus. Valymo inventoriaus komplektas buvo tik pas Visagino PK areštinės budintį pareigūną. Pareiškėjas pažymėjo, jog kartais, esant žodiniam prašymui, valymo inventorius buvo išduodamas į kamerą, bet tik trumpam laikui. Tokiu būdu, pareiškėjas negalėjo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu kamerose, todėl jis buvo laikomas purvinose, neišvalytose kamerose, antisanitarinėmis, sveikatai pavojingomis sąlygomis. Dėl tokių laikymo sąlygų Visagino PK areštinėje pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą ir kitus nepatogumus. Visa tai sudaro neturtinę žalą, kurią ir prašo pareiškėjas atlyginti (b. l. 2-4).

Atsiliepimas

Atsakovui Lietuvos valstybei atstovaujantis Utenos AVPK atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundo reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo ir prašė skundą atmesti. Teigė, kad pareiškėjas areštinėje buvo laikomas tinkamomis, teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis. Nurodė, kad pareiškėjas Visagino PK areštinės kameroje Nr. 5 buvo laikomas nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2013 m. birželio 19 d. (su pertraukomis). Atsakovo atstovas nurodė, kad Visagino PK areštinės kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas, kuris atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 125 cm. aukščio pertvara. Unitazai - praustuvės – lentynėlės (vientisame komplekte) yra metaliniai, nauji (sumontuoti 2011 metais), sanitariniame mazge yra šaltas vanduo, sanitarinio mazgo zonoje įrengta šalinimo sistema. Tvirtino, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas nei raštu, nei žodžiu neteikė skundų dėl to, kad policijos pareigūnai stebi jį naudojantis sanitariniu mazgu, ar skundų dėl to, kad yra stebimas kitų kameroje laikomų asmenų. Teigė, kad dėl ribojimų, kurie yra neišvengiamai susiję su laisvės apribojimo režimu, pareiškėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas buvo objektyviai neįmanomas, o areštinės kamerų įrengimo ypatumus sąlygoja ir reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą. Pažymėjo, kad Visagino PK areštinėje pagal nustatytą tvarką areštuotiems asmenims paprašius kasdien pareigūnai atneša valymo priemones bei inventorių. Asmenims skiriamos šios valymo priemonės: šveičiamieji milteliai ir sanitarinis valiklis. Areštinėje laikomi asmenys patys privalo palaikyti švarą kamerose, tačiau ne visada tai daro. Tvirtino, kad atlaisvinus kameras, areštinės valytoja išvalo kamerą ir dezinfekuoja ją. Teigė, kad pareiškėjas savo skunde teismui nenurodė duomenų dėl sveikatos sužalojimo ar kitų aplinkybių, todėl atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti, todėl turėtų būti atmesti (b. l. 8-10).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės žalos, kurią jis kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Visagino PK areštinėje, atlyginimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Visagino PK areštinėje 2013 m. vasario 8 d. – 2013 m. kovo 2 d., 2013 m. kovo 7 d. – 2013 m. gegužės 3 d., 2013 m. gegužės 10 d. – 2013 m. birželio 19 d. laikotarpiais (iš viso 122 paras) (toliau – ginčo laikotarpis) atlikdamas arešto bausmę, buvo laikomas Visagino PK areštinėje, kameroje Nr. 5 (b. l. 40-176).

Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).

Pareiškėjas savo teisių pažeidimus grindė tuo, kad Visagino PK areštinėje naudojantis kamerose įrengtu sanitariniu mazgu, nebuvo užtikrintas privatumas.

Policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą ginčo laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma HN 37:2009), kurios 6 punkte buvo numatyta, kad policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Higienos normos HN 37:2009 20 punkte buvo įtvirtinta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Utenos AVPK pateikė duomenis, kurie patvirtina, jog 2011 metais Visagino PK areštinėje buvo sumontuoti nauji metaliniai, antivandaliniai, gamintojo į vientisą komplektą sujungti unitazai-praustuvės-lentynėlės, kurie nuo gyvenamosios paskirties ploto yra atskirti pertvaromis (b. l. 9). Ginčo laikotarpiu galiojusioje Higienos normoje HN 37:2009 reikalavimas areštinės kamerose sanitarinius mazgus įrengti kaip atskiras patalpas nebuvo įtvirtintas. Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyrius 2013 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akte Nr. 13 PT-58 ir 2013 m. rugsėjo 12 d. patikrinimo akte Nr. 13 PT-60 konstatavo, kad Visagino PK areštinės kamerų sanitarinių mazgų įrengimas atitinka Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus ir jų nepažeidžia (b. l. 34-35, 31-33).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad laisvės atėmimo vietose turi būti stengiamasi sudaryti tokias sąlygas, jog asmuo turėtų galimybę privačiai pasinaudoti tualetu (2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas ir buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių, taip pat kad kalinamas asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (2009-03-12 sprendimas byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15210/07; 2012-05-10 sprendimas byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05).

Byloje nustatyta, kad sanitarinis mazgas kameroje Nr. 5, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengtas prie kameros durų ir nėra niekaip papildomai izoliuotas nuo jų (b. l. 36, 37). Vertindamas pareiškėjo teiginius apie jo teisės naudotis kameroje esančiu tualetu privačiai ir netrukdomai pažeidimus, teismas atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl dėl neišvengiamai su laisvės apribojimo režimu susijusių apribojimų pareiškėjui absoliutaus privatumo užtikrinimas buvo objektyviai neįmanomas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005-10-06 sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01).

Kamerose esančių asmenų stebėjimą reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymas Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Instrukcija), o ginčo laikotarpiu galiojo ir dabar netekęs galios 2012-10-10 įsakymas Nr. 5-V-677, kurio 39 punkte buvo nustatyta, kad pagrindinis reikalavimas užtikrinant policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą, yra šių asmenų izoliavimas, paskirstymas po areštinės kameras ir nuolatinė jų priežiūra. Remiantis Instrukcijos 40 punkto nuostatomis, (o nuo 2015-02-12 įsigaliojus naujai Instrukcijos redakcijai, 38 punktas) policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma, be kita ko, nuolat juos stebint, atliekant kamerų patikrinimus bei daiktų apžiūras, prižiūrint, kaip laikomasi policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų. Instrukcijoje nustatyti reikalavimai policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugai užtikrinti, kurie susiję ne tik su galimai neteisėtų veikų užkardymu, bet ir su pačių nuteistųjų saugumu.

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Visagino PK areštinės kamerose laikomi asmenys pro kamerų duryse įrengtus „akutes“ yra periodiškai stebimi kas 10-15 minučių (b. l. 9). Iš byloje pateiktų fotonuotraukų nustatyta, kad į stebėjimo lauką pro kamerų duryse įrengtas „akutes“ sanitarinio mazge esantys asmenys nepatenka (b. l. 36). Tačiau, teismas sprendžia, kad šie duomenys nėra pakankami paneigti pareiškėjo teiginį, kad besinaudojantis sanitariniame mazge įrengtu tualetu jis buvo matomas, kai buvo atidaromos kameros durys. Pareiškėjas skunde nenurodė ir nagrinėdamas bylą teismas nenustatė, kad pareigūnai turėjo tikslą stebėti ir stebėjo pareiškėją, besinaudojantį tualetu, o ne dėl pareigos vykdyti kamerose laikomų asmenų stebėjimą. Pareiškėjas skundų dėl šių aplinkybių Visagino PK areštinės administracijai taip pat neteikė. Tačiau, teismo vertinimu, teisės aktais nustatyta pareiga užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą turi būti vykdoma taip, kad nebūtų pažeidžiamos asmens teisės privačiai pasinaudoti tualetu, policijos įstaiga turi pareigą ieškoti tokių Instrukcijos numatytos funkcijos įgyvendinimo būdų ir priemonių, kurios leistų užtikrinti šių interesų pusiausvyrą.

Pažymėtina, jog atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-141-858/2015). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-197/2013). Atsakovui nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (2013-11-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir įrodymų, iš kurių būtų galima nuspręsti, kad buvo sudarytos sąlygos Visagino PK areštinėje pareiškėjui privačiai naudotis tualetu tuo metu, kai būdavo atidaromos kamerų durys ar pareigūnams įeinant į kameras. Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nesant objektyvių duomenų, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-322-858/2015), konstatuoja, kad yra pagrindas pripažinti pareiškėjo argumentus, jog pareiškėjui naudojantis tualetu tuo metu, kai kamerų durys būdavo atidaromos, jam nebuvo užtikrintas privatumas, pagrįstais. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iš faktorių, vertinamų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažemino lygis, jog būtų galima pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. 2010-12-16 sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 14248/05). Todėl nagrinėjamu atveju, pripažinus pagrįstais pareiškėjo argumentus dėl privatumo naudojantis Visagino PK areštinės kameroje įrengtu sanitariniu įrenginiu neužtikrinimo, yra pagrindas konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą už ginčo laikotarpį, tai yra, iš viso 122 paras.

Pareiškėjas nurodė, kad privatumas naudojantis sanitariniu mazgu nebuvo užtikrinamas ir nuo kitų kameroje esančių asmenų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad areštinės kameroje Nr. 5 sanitarinis mazgas yra atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 125 cm aukščio pertvara, sprendžia, kad tokiu būdu privatumas naudotis sanitariniu mazgu buvo užtikrintas. Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ilgą laiką areštinės kameroje Nr. 5 buvo laikomas vienas. Esant nurodytoms aplinkybėms, šiuo aspektu nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo argumentų pagrįstais.

Dėl švaros areštinės kamerose, valymo inventoriaus

Pareiškėjas teigė, kad areštinėje nėra išduodamas valymo inventorius, todėl negalėdavo susitvarkyti kameros.

Higienos normos HN 37:2009 52 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys privalo patys nuolat rūpintis švara ir tvarka kamerose, tam tikslui jie aprūpinami švariu ir tvarkingu inventoriumi.

Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal nustatytą tvarką areštinės kamerose tvarką palaiko patys sulaikytieji asmenys. Jiems paprašius, atnešami valymo įrankiai, šluostės, skudurai ir kibirėliai. Kai sulaikyti asmenys išvyksta iš areštinės, valytoja su dezinfekcinėmis priemonėmis išvalo kameras (b. l. 10). Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyrius 2013 m. rugpjūčio 20 d. ir 2013 m. rugsėjo 4 d. atlikęs operatyviąją kontrolę Visagino PK areštinėje, konstatavo, kad Visagino PK areštinėje lubos, grindys yra valomos ir dezinfekuojamos periodiškai. Patikrinimo metu dezinfekcinių medžiagų „Ace“, „Chlorinex“ buvo, jų kiekis pakankamas (b. l. 34-35, 31-33). Utenos visuomenės sveikatos centro Zarasų skyrius ginčui aktualiu laikotarpiu pažeidimų dėl valymo inventoriaus bei kamerų patalpų netvarkos nėra nustatęs.

Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas kartu su kitais kamerose buvusiais asmenimis turėjo realias galimybes pasirūpinti kamerų tvarka ir švara. Be to ir pats pareiškėjas patvirtino, kad valymo inventorius yra išduodamas, bet trumpai (b. l. 4).

Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas skundais būtų kreipęsis į Visagino PK areštinės administraciją dėl neišduodamo valymo inventoriaus ir pan. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybės, teismas kaip nepagrįstus vertina pareiškėjo teiginius, kad ginčo laikotarpiu neturtinė žala buvo daroma tuo, kad jis buvo neaprūpintas švaros ir valymo priemonėmis bei inventoriumi, todėl kamerose negalėjo palaikyti tinkamos švaros ir tvarkos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Tokios praktikos laikosi ir Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžimą, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgus į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kuriuos teismas vertina kaip viršijančius neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, daroma išvada, kad pareiškėjo patirta neturtinė žala negali būti kompensuojama tik pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Tačiau teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą bei priteisti jo nurodytą neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjant bylą, nenustatyta, kad būtų padaryta žalos pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Byloje taip pat nenustatyta, kad Visagino PK areštinės pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Atsižvelgęs į tai, kas buvo nurodyta, bei teisminę praktiką analogiško pobūdžio bylose, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog pareiškėjui priteistina 600,00 Eur suma laikytina adekvačia suma pareiškėjo patirtiems dvasiniams išgyvenimams ir skriaudai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo J. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui J. M., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 600,00 Eur (šešis šimtus eurų ir 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Nijolė Čekanauskienė