- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-20
- Bylos Nr.
- 2-35850-905/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Abramovičius
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Ronet“
- Skolininkas
- UAB „Ronet“
- Kreditorius
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo antstolio D. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys uždarosios akcinės bendrovės „Ronet“ vadovė K. P., uždaroji akcinė bendrovė „Ronet“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.
Pareiškėjas prašė skirti UAB „Ronet“ vadovei K. P. 50 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną. Anot pareiškėjo, vykdant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 22 d. vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo, skolininkas UAB „Ronet“ nevykdo antstolio reikalavimų pateikti duomenis apie įmonės turtą.
Iš pateiktų vykdomųjų bylų Nr. 32-224/2015, Nr. 32-225/2015, Nr. 32-226/2015, Nr. 32-227/2015 ir Nr. 32-228/2015 matyti, kad antstolis D. S. vykdo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2014 m. rugpjūčio 22 d., 2014 m. rugsėjo 16 d., 2014 m. spalio 16 d., 2015 m. lapkričio 18 d. ir 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimus atitinkamai dėl 532,42 Lt, 519,74 Lt, 519,74 Lt, 534,50 Lt ir 519,74 Lt skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Ronet“ išieškotojui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
Antstolis 2015 m. vasario 27 d. patvarkymu (vykdomosios bylos Nr. 32-224/2015 b. l. 20) įpareigojo skolininką UAB „Ronet“ per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti antstoliui duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, taip pat kasos knygą, įmonės pagrindinių priemonių sąrašą. Šis antstolio reikalavimas 2015 m. kovo 7 d. įteiktas UAB „Ronet“ (CPK 123 straipsnio 2 dalis; vykdomosios bylos Nr. 32-224/2015 b. l. 21), tačiau skolininkas per antstolio nustatytą laiką nepateikė patvarkyme nurodytos informacijos, todėl antstolis kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo UAB „Ronet“ vadovei K. P.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-18608-861/2015, UAB „Ronet“ vadovei K. P. skirta 150 Eur bauda už antstolio D. S. reikalavimo nevykdymą (vykdomosios bylos Nr. 32-224/2015 b. l. 29-30). Antstolis 2015 m. birželio 23 d. patvarkymu (vykdomosios bylos Nr. 32-224/2015 b. l. 32) pakartotinai įpareigojo skolininką UAB „Ronet“ per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos raštu pateikti antstoliui duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, taip pat kasos knygą, įmonės pagrindinių priemonių sąrašą. Šis antstolio reikalavimas 2015 m. birželio 29 d. įteiktas UAB „Ronet“ (CPK 123 straipsnio 2 dalis; vykdomosios bylos Nr. 32-224/2015 b. l. 33). Antstolio patvarkyme nurodyta, kad už antstolio reikalavimų neįvykdymą gali būti skirta iki 289 Eur dydžio bauda už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad nurodyti antstolio reikalavimai įvykdyti. Iš VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad UAB „Ronet“ vadove nuo 2012 m. lapkričio 8 d. paskirta (išrinkta) K. P.. Duomenų, kad nurodytos bendrovės vadovu šiuo metu būtų kitas asmuo, nėra.
Antstolio 2015 m. birželio 23 d. patvarkyme nustatyti įpareigojimai, teismo vertinimu, iš esmės atitinka CPK 645 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skolininko pareigą antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Skolininko vadovė, būdama atsakinga už nurodytų duomenų pateikimą, nepateikė antstolio patvarkyme nurodytų duomenų apie turimą bendrovės turtą, todėl šiuo atveju gali (ir turi) būti sprendžiama dėl skolininko UAB „Ronet“ vadovės atsakomybės pagal specialiąsias CPK 645 straipsnio 1, 2, 3 dalių (o ne bendrąsias CPK 585 straipsnio) nuostatas.
Civilinio proceso kodekso 645 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Pagal to paties straipsnio 2 dalį jeigu reikalavimas pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą pateikiamas juridiniam asmeniui, už tokio reikalavimo įvykdymą atsakingas juridinio asmens vadovas. CPK 670 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už antstolio reikalavimų vykdymą, kai išieškoma iš visų rūšių juridinių asmenų ar kitų organizacijų, tarp jų ir iš užsienio subjektų, yra atsakingi šių subjektų vadovai.
Nurodytų antstolio įpareigojimų įvykdymas, t. y. duomenų pateikimas, teismo vertinimu, nelemia skolininko UAB „Ronet“ neadekvačių turto ar finansinio-turtinio pobūdžio suvaržymų. Be to, atsižvelgiant į šiuolaikines pažangias komunikacijų priemones, antstolio reikalaujamų pateikti duomenų pateikimas, taip pat elementarus susisiekimas su antstoliu nevertintini kaip sudėtingi, skolininko veiklą neadekvačiai apsunkinantys, daug fizinių ar finansinių sąnaudų reikalaujantys veiksmai. Ginčo dėl antstolio nustatytų įpareigojimų teisėtumo nėra, t. y. antstolio reikalavimai yra galiojantys, teisėti ir vykdytini (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Taigi nustatyta aplinkybė, kad skolininkui žinomas antstolio reikalavimų turinys – nustatyti atitinkami įpareigojimai, jų įvykdymo terminai ir atitinkamos sankcijos už jų nevykdymą. Atsižvelgdamas į tai, kad antstolio nustatytų įpareigojimų įvykdymas, minėta, nevertintinas kaip sudėtingas, skolininko veiklą neadekvačiai apsunkinantis, daug sąnaudų reikalaujantis veiksmas, teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), nepripažįsta būtinu detaliau aiškintis įpareigojimų neįvykdymo konkrečių priežasčių, juolab kad šiuo atveju nevykdomas antstolio nustatytas trumpalaikis (per penkias dienas) įpareigojimas. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pateiktas pareiškimas gali būti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims (CPK 593 straipsnio 2, 3 dalys).
Civilinio proceso kodekso 645 straipsnio 3 dalyje (2014 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XII-1241 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad už šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimt parų. Nurodytos CPK nuostatos skirtinos baudos dydžio nustatymą priskiria teismo nuožiūrai. CPK 3 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismo vertinimu, nurodytus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų teisės analogijos taikymas, kuris įtvirtintas ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje. Kadangi Civilinio proceso teisė, kaip reglamentuojanti valstybės teisminės valdžios įgyvendinimą, yra labiau viešosios negu privatinės teisės šaka, tai nagrinėjamu atveju teisinga, protinga ir sąžininga pagal analogiją vadovautis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio 1-3 dalių nuostatomis, t. y. skiriamos baudos dydį nustatyti pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriamos baudos, kaip procesinės sankcijos, vienas svarbiausių tikslų – sudrausminti, todėl spręsdamas dėl skirtinos baudos konkretaus dydžio, teismas prioritetiniu kriterijumi laiko būtent sudrausminantį baudos poveikį. Svarbu ir tai, kad teisėtų antstolio reikalavimų nevykdymas iš esmės reiškia ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendimų, kaip valstybės valdžios aktų, nevykdymą ir tam tikru mastu lemia viešojo intereso pažeidimą. Dėl to netoleruotina tokia situacija, kai skolininkas sumoka paskirtą baudą ir toliau sąmoningai nevykdo teisėtų antstolio reikalavimų, taigi skiriama bauda ir jos dydis neturi sudaryti prielaidų skolininkui sąmoningai „rinktis“ paskirtos baudos sumokėjimą ir antstolio teisėtų reikalavimų tolesnį nevykdymą.
Remiantis nurodytais motyvais, svarbu atsižvelgti, viena vertus, į išieškomos virš 729 Eur sumos dydį, kuris viršija baudos maksimalų dydį (579 Eur). Be to, iš vykdomosios bylos Nr. 32-224/2015 medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi K. P., kaip įmonės vadovei, jau paskirta 150 Eur bauda už antstolio analogiškų reikalavimų nevykdymą – akivaizdu, kad nurodytos baudos tikslas (sudrausminti asmenį) liko nepasiektas. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad antstolio pareiškimas tenkintinas iš dalies ir K. P., kaip UAB „Ronet“ vadovei, už antstolio įpareigojimų nevykdymą skirtina 300 Eur bauda, t. y. dvigubai didesnė negu 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi paskirta 150 Eur bauda, taip pat didesnio negu baudos vidurkis dydžio bauda, kuri, kita vertus, neviršija išieškomos skolos dydžio. Ši bauda išieškotina iš K. P. asmeninių lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalimis, 645 straipsniu, 670 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti iš dalies.
Skirti uždarosios akcinės bendrovės „Ronet“, j. a. k. 302509611, vadovei K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą už antstolio 2015 m. birželio 23 d. patvarkyme nurodytų reikalavimų nevykdymą.
Kitą pareiškimo dalį atmesti.
Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.