- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-05
- Bylos Nr.
- 1A-176-316/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07372-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- M. Š.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Laisvydo Zederštremo, Virginijos Žindulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. L. ir nuteistojo M. Š. apeliacinius skundus dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Sumažinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ją atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. M. Š. nuteistas už tai, kad 2019 m. vasario 20 d., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, turėdamas tikslą realizuoti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nenustatytu būdu neteisėtai įsigijo 31,760 litrus namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 48,1-50,3 proc., ir juos neteisėtai laikė savo namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), Telšiai, iki 2019 m. vasario 21 d., apie 9.20 val., juos rado atvykę Telšių apskrities vyriausiojo policijos pareigūnai.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras A. L. prašo vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu pripažinti M. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarė recidyvistas. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
2.1. Nurodo, kad pagal BK 27 straipsnį nusikaltimų recidyvu laikomas tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.
2.2. Pažymi, kad iš baudžiamosios bylos matyti, jog M. Š. teistas, paskutinį kartą Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, teistumas neišnykęs, o 2019 m. vasario 20 d. M. Š. vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje.
2.3. Galiausiai nurodo, kad, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad nuteistasis M. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarė kaip recidyvistas ir šią aplinkybę teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Teigia, kad teismas, netaikydamas BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkto, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl skundžiamas nuosprendis minėtoje dalyje, negriežtinant M. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, turi būti pakeistas.
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. Š. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį ir jį nuteisti pagal BK 201 straipsnio 3 dalį, t. y. dėl neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymo neturint tikslo jų realizuoti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę.
3.1. Teigia, kad dėl nusikalstamos veikos įvykdymo įtariamojo apklausos metu prisipažino. Pažymi, kad vėliau jo įvykdyta nusikalstama veika buvo perkvalifikuota ir jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 201 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl neteisėto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymo turint tikslą juos realizuoti. Nurodo, kad jis buvo nuteistas vien dėl įtariamojo apklausos metu pasakytų neapgalvotų žodžių, jog namine degtine ketino pavaišinti kitus asmenis už atliktus ūkio darbus. Skunde pabrėžia, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis būtų pardavinėjęs ar kitaip platinęs naminę degtinę, taip pat nėra jokių kitų duomenų, kad jis namine degtine ketino vaišinti kitus asmenis. Mano, kad žmogus vien dėl savo pamąstymų, nesant byloje jokių kitų objektyvių duomenų, negali būti nuteistas.
3.2. Nurodo, kad kabinasi į gyvenimą, turi draugę, padeda mamai slaugyti labai sunkiai sergantį ir nebevaikštantį tėvą, todėl mano, kad jam skirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, teigia, kad nenori grįžti į įkalinimo įstaigą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis M. Š., jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, dėl prokuroro skundo paliko spręsti teismui, prokuroras prašė jo skundą tenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. L. skundas tenkinamas, nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš nuteistojo M. Š. apeliacinio skundo matyti, kad jame ginčijama jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, prašoma sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, prokuroras apeliaciniu skundu prašo pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 1 dalį
8. Pagal BK 201 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai gamino, laikė, gabeno naminius stiprius alkoholinius gėrimus, nedenatūruotą ar denatūruotą etilo alkoholį, jų skiedinius (mišinius) arba juos realizavo, arba gamino, laikė, gabeno ar realizavo aptartus naminiams stipriems alkoholiniams gėrimams gaminti.
9. Šios normos prasme tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras gaminamus, laikomus ar gabenamus etilo alkoholį, jo skiedinius ar namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 201 straipsnio 1 dalį svarbu tai, kad kaltininkas tokiais savo veiksmais pažeidė namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimo, laikymo, gabenimo bei realizavimo tvarką. Nusikaltimo tikslas įrodinėjamas atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, vertinant byloje surinktų duomenų visetą, todėl baudžiamosiose bylose, iškeltose pagal šį BK straipsnį, teismai, spręsdami klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgia į rastų alkoholinių gėrimų, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-291-699/2016). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. Š. neteisėtai įsigijo 31,760 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 48,1-50,3 proc., ir juos neteisėtai laikė savo namuose. Analizuojamų duomenų kontekste daroma išvada, kad nurodyto namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų kiekio laikymas pagal savo esmę atitinka realizacijos tikslo turinį, t. y. toks alkoholio kiekis yra aiškiai per didelis ir nėra skirtas tik asmeniniam naudojimui. Taip pat nuteistasis M. Š. apklausiamas pirmosios instancijos teisme dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir nurodė, kad tokį didelį kiekį naminės degtinės laikė turėdamas tikslą ja pavaišinti jam padedančius ūkyje žmones iš draugiškumo (b. l. 131). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitų asmenų vaišinimas laikytinas neteisėtų medžiagų platinimu, nepriklausomai nuo asmens ketinimų (ar tai daroma už atlygį, ar kaip padėka, pagarbos ženklas), nes tokiu būdu neteisėtos medžiagos yra paskleidžiamos, suvartojamos ne tik kaltinamojo, bet ir kitų asmenų, kurie neprisidėjo prie šių medžiagų įgijimo.
10. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Nuteistojo skundo teiginys, kad jis neturėjo tikslo realizuoti namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, vertintinas kaip jo gynybinė pozicija ir siekis išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo M. Š. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 1 dalį.
Dėl sunkinančios atsakomybę aplinkybės ir paskirtos bausmės
11. Nuteistojo M. Š. manymu, jam paskirta bausmė yra per griežta. Tačiau su tokiu nuteistojo apeliacinio skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Iš nagrinėjamos bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. Š. bausmę už BK 201 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad M. Š. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, anksčiau ne kartą teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 32–49), paskirtų baudų nemoka, nedirba (b. l. 50), nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nenustatė.
12. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis nelinkęs laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, nevertina jam už ankstesnius teistumus taikytos bausmės, taip pat ir laisvės atėmimo bausmės, teigiamo poveikio nepadarė, jis nekeičia savo elgesio ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Š. tinkamai parinko bausmės rūšį, bausmės dydį nustatant mažesnį nei bausmės rūšies vidurkyje numatyta bausmė. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.
13. Pažymėtina ir tai, kad M. Š. prisipažino esąs kaltas, sutiko, kad baudžiamoji byla būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė sumažintą bausmę laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams. Bendrinant skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė bausmių bendrinimo taisykles ir paskyrė teisingą galutinę bausmę.
14. Pagal BK 27 straipsnį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų.
15. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad M. Š. paskutinį kartą teistas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tyčinį nesunkų nusikaltimą – vagystę (b. l. 84–87), teistumas neišnykęs. 2019 m. vasario 20 d. M. Š. vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, sutiktina su prokuroro apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad nuteistasis M. Š. nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas recidyvistu ir šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti M. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
16. Nors ir nebuvo nustatyta anksčiau minėta nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teisėjų kolegija sprendžia, jog, įvertinus visas kitas paminėtas aplinkybes, nuteistajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 1 dalyje padarymą, paskirta galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė pakankamai individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje, į bausmės paskirtį, numatytą BK 41 straipsnio 2 dalyje, ir nėra aiškiai per švelni ar neteisinga. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė M. Š. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalimi, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro A. L. apeliacinį skundą tenkinti.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 19 d. nuosprendį pakeisti:
pripažinti M. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.