Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus (toliau Institucija) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimo I. J. ir D. T. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas I. J. surašytas dėl to, kad 2014-06-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui atlikus I. J. ir D. T. priklausančio privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) Kulautuvos sen., Kauno r. sav., patikrinimą, nustatyta, kad įvažiavimas į žemės sklypą yra užtvertas mediniais automatiniais vartais, įrengtais valstybinėje žemėje. Pagal I. R. parodymus, vartai įrengti prie 7-8 metus. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkai pažeidžia žemės sklypo ribas, nurodytas kadastrinių matavimų plane ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Savavališkai užimta ir naudojama apie 40 kv. m. valstybinės žemės. Žemės sklypo savininkė I. J. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų (toliau - ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. T. surašytas dėl to, kad 2014-06-17 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui atlikus I. J. ir D. T. priklausančio privačios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) Kulautuvos sen., Kauno r. sav., patikrinimą, nustatyta, kad įvažiavimas į žemės sklypą yra užtvertas mediniais automatiniais vartais, įrengtais valstybinėje žemėje. Pagal I. R. parodymus, vartai įrengti prie 7-8 metus. Žemės klypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ), savininkai pažeidžia žemės sklypo ribas, nurodytas kadastrinių matavimų plane ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Savavališkai užimta ir naudojama apie 40 kv. m. valstybinės žemės. Žemės sklypo savininkas D. T. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 str. 1 d. 7 p. ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikęs teisės normas, padarė pagrįstą išvadą, kad I. J. ir D. T. nepadarė veiksmų, kurie nurodyti jiems surašytuose administracinių teisės pažeidimų protokoluose.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Asmenys administracine tvarka atsako tik už tyčia arba dėl neatsargumo padarytus administracinius pažeidimus (ATPK 10-11 str.).

Vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotu kaltinimu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos, o apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, neišvengiamai turi nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuotojo pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Nesant visų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.) (Administracinė byla Nr. N62-978/2012).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą – bauda nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. Ši norma blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas numato, kad žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, su apelianto dėstomais teiginiais nesutinka ir pripažįsta, kad nepatvirtino, jog žemės sklypo savininkai I. J. ir D. T. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad įvažiavimas į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) , Kulautuvos sen., Kauno r., yra užtvertas mediniais automatiniais vartais, įrengtais valstybinėje žemėje 2004-2005 metais. Vartus valstybinėje žemėje įrengė buvęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kulautuvos sen., Kauno r. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ) savininkas V. T.. 2004-09-14 I. J. paveldėjo ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Kulautuvos sen., Kauno r. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ). 2006-11-08 D. T. dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kulautuvos sen., Kauno r. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ). Iš liudytojo V. T. ir administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų parodymų nustatyta, kad žemės sklypu iki šiol naudojasi V. T.. I. J. ir D. T. žemės sklypu nesinaudoja, gyvena Vilniuje. Liudytojai I. R. ir P. R. patvirtino, kad vartus valstybinėje žemėje pastatė V. T., kuris naudojosi žemės sklypu 2004-2005 metais ir iki šiol juo naudojasi.

ATPK 45 straipsnio 1 dalies subjekto tinkamumo požiūriu nesvarbu, kad asmuo, kuriam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nėra savininkas žemės, prie kurios buvo prijungta užimta žemė, todėl toks teismo argumentas nutraukiant administracinę bylą nėra pagrįstas. Juk pagal privatinės teisės normas žemės valdymas, naudojimasis ja - galimas nebūtinai būnant jos savininku.

Kaip jau buvo paminėta, bylos duomenys neginčijamai patvirtino paties pažeidimo faktą, tačiau iš šių duomenų taip pat darytina neginčijama išvada, kad automatinius vartus valstybinėje žemėje pastatė tuo metu buvęs žemės sklypo savininkas, ir nepaisant to, kad pažeidimo nustatymo metu žemės sklypas jau buvo perduotas nuosavybėn kitiems asmenims – I. J. ir D. T., žemės sklype esančiame pastate gyvena ir žeme iki šiol naudojasi V. T..

Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino tiek teisės aktų nuostatas, tiek ir byloje nustatytas aplinkybes, kas leido padaryti teisingą ir pagrįstą sprendimą, kad pažeidimas - savavališkas apie 40 kv. m. valstybinės žemės užėmimas ir naudojimas, galimai padarytas kito asmens, o ne I. J. ir D. T., todėl administracinėn atsakomybėn dėl byloje nustatyto pažeidimo turi būti traukiamas kitas asmuo.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad administracinė teisena I. J. ir D. T. nutraukta pagrįstai ir teisėtai. Kadangi pažeidimo faktas nustatytas, teismas priėmė teisingą sprendimą bylos medžiagą grąžinti Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriais tyrimui atlikti.

Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriaus atstovo apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.