- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-391/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas (pirm.), Alė Bukavinienė (pran.), Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- T. D., T.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Selkos statyba“
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (pranešėja), Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas) ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-163-123/2008 pagal ieškovo T. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Selkos statyba“ dėl paskolos ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Selkos statyba“ 100 000 Lt skolos, 6 000 Lt netesybų bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2006 m. liepos 31 d. su atsakovu sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovui 300 000 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2006 m. gruodžio 31 d., tačiau grąžino tik 200 000 Lt, o likusią sumą vengia sugrąžinti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. gegužės 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino (CPK 428 str.).
Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašė išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti galutinį sprendimą – preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas, eidamas UAB „Selkos statyba“ direktoriaus pareigas, negalėjo ir neturėjo teisės sudaryti tokio sandorio ir prisiimti įsipareigojimų, viršijančių 201 000 Lt dydžio sumą. Ieškovas, pasirašydamas paskolos sutartį kaip fizinis asmuo su jo vadovaujama bendrove, atstovaujama pagal paties išduotą įgaliojimą, negalėjo nežinoti, kad paskolos sutartį sudaro su asmeniu, neturinčiu teisės sudaryti sandorio juridinio asmens vardu.
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. vasario 11 d. sprendimu to paties teismo 2007 m. gegužės 25 d. preliminarų sprendimą panaikino, T. D. ieškinį atmetė. Nurodė, kad ieškovas T. D. , eidamas UAB „Selkos statyba“ direktoriaus pareigas, 2006 m. liepos 31 d. įgaliojimu įgaliojo įmonės vyr. buhalterę L. M. pasirašyti paskolos sutartį. Pagal UAB „Selkos statyba“ įstatus bendrovės vadovas veikia bendrovės vardu, yra vienasmenis bendrovės valdymo organas (b. l. 52) ir turi teisę vienašališkai sudaryti sandorius, tačiau pagal akcininkų susirinkimo 2005 m. liepos 29 d. protokolą, įmonės direktorius neturi teisės sudaryti sandorių ir prisiimti įsipareigojimų, viršijančių 201 000 Lt dydžio sumą, todėl teismas sprendė, kad ieškovas neturėjo teisės sudaryti tokio sandorio. Teismo teigimu, bendrovės vadovas turėjo teisę suteikti prokūrą, t. y. įgalioti įmonės darbuotoją atlikti teisinius veiksmus, susijusius su įmonės verslu, tačiau prokūra turi būti sudaryta ir įregistruota teisės aktų nustatyta tvarka, todėl 2006 m. liepos 31 d. ieškovas įgaliojimo vyr. buhalterei L. M. išduoti negalėjo, nes jos parašas neįregistruotas Juridinių asmenų registre, ir ji negalėjo veikti bendrovės vardu pasirašant paskolos sutartį, o ieškovas, kaip vadovas, buvo atsakingas už juridinių asmenų dokumentų paskelbimą (CK 2.67 str.), kadangi toks įgaliojimas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negalioja ir negali sukurti prievolių juridiniam asmeniui, nes sandoris sudarytas pažeidžiant valdymo organų kompetenciją (CK 2.83 str.). Teismas nurodė, kad iš kasos pajamų orderio matyti (b. l. 66), jog iš T. D. , kaip akcininko, buvo priimta 300 000 Lt paskola ir pasirašyta, kad pinigus gavo kasininkė A. K. , tačiau ši teismo posėdžio metu patvirtino, kad pinigų natūra negavo, o tik pasirašė direktoriui nurodžius kasos pajamų orderį. Vyr. buhalterė L. M. taip pat nurodė, kad grynų pinigų į įmonės kasą įnešta nebuvo, ji matė, kad pinigai yra direktoriaus kabinete esančiame seife, nuo kurio rakto ji neturi, pinigų neskaičiavo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pinigai į įmonės kasą nebuvo įnešti, o dokumentai įforminti fiktyviai. Taip pat teismas nurodė, kad UAB „Neto“ direktorius liudytojas V. P. patvirtino, kad UAB „Selkos statyba“ paskolinti pinigų neprašė ir UAB „Neto“ ieškovui neatliko jokių darbų, už kuriuos būtų reikalavę avansinio mokėjimo, UAB „Neto“ apie paskolą sužinojo tik atlikę patikrinimą. Todėl teismas sprendė, kad ieškovo motyvas, jog jis išgrynino savo asmenines lėšas nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d., jas kaupė grynaisiais pinigais ir neva paskolino įmonei, kad ji atsiskaitytų su UAB „Neto“, yra neįrodytas, nes UAB „Neto“ neprašė paskolos, o į bendrovės kasą pinigai natūra įnešti nebuvo. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas, pinigai į įmonės kasą įnešti nebuvo, tai, kad pats T. D. , kaip direktorius, savo vienasmeniais neteisėtais nurodymais ir įgaliojimais darbuotojams liepė fiktyviai įforminti paskolą, neatsiranda įmonei pareigos skolą grąžinti.
Šalies argumentai
Ieškovas T. D. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovo išduotas įgaliojimas bendrovės buhalterei L. M. prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl negalioja ir negali sukurti prievolių juridiniam asmeniui, teismas neteisingai taikė ir aiškino CK 2.83 straipsnio nuostatas. Teismas nenurodė, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms prieštarauja išduotas įgaliojimas ar prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį. UAB ,,Selkos statyba“ niekada neginčijo nei prievolės pagal paskolos sutartį, nei pinigų pagal paskolos sutartį gavimo ir jų panaudojimo bei dalies paskolos sumos ieškovui grąžinimo, todėl laikytina, jog bendrovė patvirtino tokį sandorį, todėl šis sandoris sukelia prievoles bendrovei.
2. Teismas neteisingai vertino liudytojų parodymus, tuo pažeisdamas CPK 185 straipsnį. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas V. P. patvirtino, kad į UAB ,,Neto“ kasą iš UAB ,,Selkos statybos“ buvo įnešti pinigai. Šis liudytojas patvirtino pinigų gavimo faktą, todėl teismas neturėjo pagrindo kitaip vertinti šio liudytojo parodymus. Teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik liudytojų A. K. ir L. M. parodymais visiškai nevertindamas rašytinių įrodymų dėl paskolos gavimo bei jos panaudojimo, todėl nepagrįstai padarė išvadą, kad pinigai pagal paskolos sutartį į įmonės kasą įnešti nebuvo, o dokumentai įforminti fiktyviai. Liudytoja L. M. patvirtino mačiusi pas bendrovės direktorių kabinete seife pinigus, juos skaičiavusi, nurodė, kad didelės bendrovės pinigų sumos buvo laikomos pas direktorių kabinete seife. Iš to darytina išvada, kad pagal nusistovėjusią tvarką didelės bendrovės pinigų sumos buvo laikomos pas direktorių seife, t. y. bendrovės kasoje.
3. Nepagrįsta teismo išvada, kad pinigai pagal paskolos sutartį į įmonės kasą įnešti nebuvo, tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Teismas visiškai nevertino ir netyrė byloje esančių įrodymų dėl paskolos sumos sumokėjimo UAB ,,Selkos statyba“, kitų svarbių aplinkybių, susijusių su paskolos panaudojimu, paskolos tikslingumu, bendrovėje susiklosčiusia skolinimosi bei atsiskaitymo praktika. Teismo sprendime nenurodyta, kodėl atmetami rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys paskolos dalyko perdavimą UAB ,,Selkos statyba“. Teismas nevertino ar UAB ,,Selkos statyba“ buvo reikalinga tokia paskola bei kodėl UAB ,,Selkos statyba“ akcininkas V. P. šiai įmonei nuolat skolindavo pinigus.
4. Teismas, nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė procesines teisės normas. Teismo sprendimas neatitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies nustatytų reikalavimų. Bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, teisėja neišaiškino dalyvaujantiems asmenims, atvykusiems į teismo posėdį, jų teisių pareikšti nušalinimus, bei jų teisių ir pareigų, teisėja buvo šališka. Teismas pažeidė CPK 177 ir 178 straipsnių nuostatas, nes neteisingai ieškovui perkėlė įrodinėjimo pareigą dėl paskolos perdavimo UAB ,,Selkos statyba“. Teismo posėdžio įvykusio 2008 m. sausio 28 d. protokolas buvo surašytas pažeidžiant CPK 170 straipsnio 1 ir 5 dalies reikalavimus, nes protokolas rašytas ranka teismo posėdyje nebuvo užbaigtas, o perrašytas, t. y. atspausdintas ne teismo posėdyje. Minėto teismo posėdžio pirmininkas pažeidė CPK 242 ir 243 straipsnių reikalavimus, nes nepaskelbė teismo sudėties, nepranešė kas teismo posėdžio sekretorius, neišaiškino dalyvaujantiems asmenims, atvykusiems į teismo posėdį, jų teisių pareikšti nušalinimus, bei jų teisių ir pareigų, nors apie nurodytų CPK reikalavimų įvykdymą įrašyta į teismo posėdžio protokolą. Ieškovas pasinaudojo procesine teise pareikšti pastabas dėl teismo posėdžio protokolo, todėl preziumuojama, jog teismo posėdžio protokole užfiksuoti duomenys nėra teisingi, nors teismas pastabas ir atmetė. Minėti procesinės teisės normų pažeidimai yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą, nes dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB ,,Selkos statyba“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
1. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad UAB ,,Selkos statyba“ niekada neginčijo prievolės pagal paskolos sutartį, nei pinigų gavimo ir jų panaudojimo bei tokiu būdu patvirtino šią sutartį. Toks argumentas neturi teisinio pagrindo, kadangi teisminis sutarties ginčijimas nėra pagrindas nustatyti, ar sutartis yra patvirtinama, ar ne. Apeliantas visiškai nepagrįstai daro išvadą, kad sutartis sukelia prievoles bendrovei dėl to, kad ji nebuvo ginčyta teisme. Priešingai ši sutartis nėra galiojanti nuo jos sudarymo momento, nes T. D. veikė viršydamas savo įgaliojimus. Be to, dėl apelianto nesąžiningų veiksmų vadovaujant UAB ,,Selkos statyba“ yra iškelta baudžiamoji byla. Šioje baudžiamojoje byloje UAB ,,Selkos statyba“ yra pareiškusi ir civilinį ieškinį T. D. dėl paskolos sutarties galiojimo.
2. Neteisingas apelianto argumentas, kad teisme liudytojo V. P. liudijimas apie pinigų įnešimą buvo įvertintas pažeidžiant CPK 185 straipsnį. V. P. patvirtino pinigų gavimo faktą į UAB ,,Neto“ kasą ir kad pinigai į UAB ,,Selkos statyba“ kasą nebuvo įnešti. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pinigai nebuvo įnešti į UAB ,,Selkos statyba“ kasą, o dokumentai įforminti fiktyviai. Paskolos sutartis laikoma sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CPK 6.870 str.). Tačiau liudytojos A. K. ir L. M. patvirtino aplinkybę, kad pinigų natūra gauta į bendrovės UAB ,,Selkos statyba“ kasą nebuvo, orderis buvo pasirašytas nurodžius direktoriui, nors pinigų nei kasininkė, nei buhalterė neskaičiavo.
3. Bendra įrodinėjimo pareigos nustatymo taisyklė yra apibrėžta CPK 178 straipsnyje. Ieškovas ieškinyje reikšdamas reikalavimus, neįrodė aplinkybių, kuriomis grindžiami reikalavimai. Tuo tarpu atsakovas įrodė, kad pinigai nebuvo perduoti ir kad dokumentai buvo įforminti fiktyviai. Todėl akivaizdu, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas ir pagal byloje esančius įrodymus priėmė nepagrįstą sprendimą (CPK 330 str.).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, o taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).
Ieškovas T. D. pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti pinigus pagal jo su atsakovu – UAB ,,Selkos statyba“ sudarytą paskolos sutartį.
Iš byloje esančios 2006 m. liepos 31 d. paskolos sutarties (b. l. 8, 11) matyti, kad T. D. , kaip fizinis asmuo, paskolino juridiniam asmeniui UAB ,,Selkos statyba“ 300 000 litų. Sutarties 2.1 punkte numatyta, kad paskola turi būti grąžinta iki 2006 m. gruodžio 31 d. Byloje esantys banko išrašai ir mokėjimo pavedimai (t. 1, b. l. 9-13) patvirtina, kad dalis paskolos – 200 000 litų ieškovui buvo grąžinta.
Iš kasos pajamų orderio (t. 1, b. l. 66) matyti, kad T. D. paskolinti pinigai – 300 000 litų įnešti į įmonės ,,Selkos statyba“ kasą. Iš kasos išlaidų orderio ir kasos pajamų orderio kvito (t. 1, b. l. 67, 68) matyti, kad dalis paskolintų pinigų – 280 000 litų pervesta UAB ,,Neto“. Iš UAB ,,Selkos statyba“ deklaracijos valstybinei mokesčių inspekcijai (t. 1, b. l. 137) matyti, kad įmonė deklaravo T. D. įmonei suteiktą paskolą. Taip pat ši paskola atspindėta ir įmonės 2006 m. balanse (t. 1, b. l. 79-81).
Pagal Civilinio kodekso 6.875 straipsnio pirmąją dalį paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas.
Nagrinėjamoje byloje atsakovas, kaip paskolos gavėjas, nurodytu įstatymo pagrindu paskolos sutarties neginčijo, bet įrodinėjo aplinkybes, jog T. D. , būdamas UAB ,,Selkos statyba“ direktoriumi, viršijo savo įgaliojimus, nes akcininkų susirinkimas jam nesuteikė teisės sudaryti sandorius, viršijančius 200 000 litų, o taip pat jis negalėjo išduoti įgaliojimo vyr. buhalterei L. M. (b. l. 31-33, t. 1). Atsakovo nurodytu pagrindu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.
Pažymėtina, kad teismas, atmesdamas ieškinį, visiškai neanalizavo ir nevertino paminėtų rašytinių įrodymų, patvirtinančių pinigų gavimą ir apskaitymą UAB ,,Selkos statyba“ buhalteriniuose dokumentuose, o tik apsiribojo liudytojų A. K. , L. M. parodymais, neva patvirtinančiais pinigų negavimo faktą. Šių liudytojų parodymai, teisėjų kolegijos nuomone, nepaneigia rašytinių įrodymų apie pinigų gavimą įmonėje. Be to, minėtos liudytojos nepatvirtino, kad pinigai negauti. Liudytoja L. M. (t. 2, b. l. 6) parodė, kad ji matė direktoriaus (ieškovo) seife esančius pinigus, tik jų neskaičiavo ir kad įmonėje buvo susiklosčiusi tokia praktika, jog didelės pinigų sumos buvo laikomos direktoriaus seife. Liudytoja A. K. paaiškino, kad paskolinti pinigai iš banko buvo pervesti įmonei ,,Neto“, tai matėsi iš kasos knygos (b. l. 5, t. 2). Liudytojas V. P. patvirtino pinigų pervedimo įmonei ,,Neto“ faktą (t. 2, b.l .4, 5). Šios aplinkybės patvirtina ieškovo paskolintų pinigų UAB ,,Selkos statyba“ perdavimo faktą.
Be to, teismas nevertino aplinkybės, kad dalis paskolos pinigų – 200 000 litų ieškovui grąžinta. Šalys tai pripažino, taip pat grąžinimo faktas patvirtintas rašytiniais įrodymais. Ši aplinkybė taip pat patvirtina paskolintų pinigų perdavimą paskolos gavėjui.
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad paskolos gavėjas, tai yra atsakovas UAB ,,Selkos statyba“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog pagal ieškovo su atsakovu sudarytą paskolos sutartį jis pinigų negavo, priešingai, ieškovo pateikti į bylą rašytiniai įrodymai patvirtina pinigų gavimo faktą, todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti dalį pinigų, negrąžintų pagal paskolos sutartį – 100 000 litų.
Taip pat pagrįstu laikytinas reikalavimas priteisti netesybas, jos numatytos sutarties 3.2 punkte. Atsakovas jokių argumentų, paneigiančių šį ieškinio reikalavimą, nepateikė. Ieškovui priteistinos ir CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytos palūkanos, kurių dydis nustatytas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje.
Teismas be pagrindo skundžiamą sprendimą grindė atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, jog ieškovas, sudarydamas paskolos sutartį, kaip įmonės UAB ,,Selkos statyba“ direktorius, viršijo akcininkų susirinkimu jam suteiktus įgaliojimus. Visų pirma, kaip minėta, ieškovas paskolos sutartį sudarė kaip fizinis asmuo. Be to, konstatavus, kad sutartis sudaryta įmonės vadovui viršijant jo įgaliojimus, ją reikėtų laikyti pažeidžiančia imperatyvias įstatymo normas ir taikyti restituciją, grąžinant šalis į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo. Tačiau šios aplinkybės nėra bylos nagrinėjamu dalyku, todėl plačiau dėl jų nepasisakytina.
Teisėjų kolegija nurodytų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimą laiko neteisėtu ir nepagrįstu, todėl jį panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį tenkina.
Tenkindama T. D. apeliacinį skundą, teisėjų kolegija atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str.). Iš atsakovo UAB ,,Selkos statyba“ ieškovui T. D. priteistina 4 680 L žyminio mokesčio išlaidų (t. 1, b. l. 6, t. 2, b. l. 37) (CPK 88, 93 str.). Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 7 950 Lt advokato atstovavimo išlaidų (t. 1, b. l. 7, t. 2, b. l. 77). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, sprendžia, kad prašomas priteisti 7 950 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas mažintinas iki 4 000 Lt.
Atsakovo atstovė adv. Snieguolė Šermukšnė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė sustabdyti nagrinėjamą bylą tuo pagrindu, kad dėl T. D. veiklos vyksta ikiteisminis tyrimas ir baudžiamąja tvarka UAB ,,Selkos statyba“ padavė ieškinį T. D. , kuriuo prašo priteisti ginčijamos paskolos sumą.
Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Negalėjimas išnagrinėti civilinės bylos tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti. Konstatavus, kad tarp nagrinėjamos teisme civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje civilinėje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, tai yra kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę sprendimui nagrinėjamoje byloje, teismas privalo bylą stabdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje T. N. S. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-942/2000; ir kt.). Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl skolos pagal paskolos sutartį priteisimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl sukčiavimo ir turto pasisavinimo, byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 257 427,86 Lt žalos priteisimo iš T. D. . Tačiau byloje nėra duomenų, kad T. D. yra pareikšti įtarimai, susiję su nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje nurodytais reikalavimais. Esant tokioms aplinkybėms, daryti išvadą, kad egzistuoja prejudicinis ryšys tarp šių bylų ir dėl to negalima nagrinėti civilinės bylos, kol nebus priimtas procesinis sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ar įsiteisės procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje, kuri bus išspręsta iš esmės, nėra pagrindo. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS „Super F“ v. UAB „Laisvoji banga“, bylos Nr. 3K-3-411/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. S. v. UADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-10/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. L. v. E. K. , bylos Nr. 3K-3-447/2007, ir kt.), privalomasis bylos sustabdymo pagrindas, numatytas CPK 163 straipsnio 3 punkte, teismo turi būti taikomas tik tuo atveju, jei kita susijusi baudžiamoji byla yra nagrinėjama teisme. Tuo tarpu šiuo atveju tik atliekamas ikiteisminis tyrimas.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovo atstovės prašymas dėl nagrinėjamos bylos sustabdymo yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
n usprendžia:
Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Selkos statyba“ (į. k. 300079933) ieškovui T. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 000 (šimtą tūkstančių) Lt skolos, 6 000 (šešis tūkstančius) Lt netesybų ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2007 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo UAB ,,Selkos statyba“ ieškovui T. D. 4 680 (keturis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt) Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 4 000 (keturis tūkstančius) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.