- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-12
- Bylos Nr.
- I-432-243/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01040-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė, Vida Stonkuvienė, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- J. A.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- B. K., V. B., J. G., UAB „Studija 33“, UAB „Taurenta”
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Karolis Gerbauskas
- Kategorijos
- 14.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės, Laimutės Jokubauskaitės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjui J. A., pareiškėjo atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui, atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Andriui Kačalinui, trečiųjų suinteresuotų asmenų B. K., V. B., J. G., UAB „Taurenta” atstovui advokatui Laimonui Straukai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. A. skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Studija 33“, B. K., V. B., J. G., UAB „Taurenta” dėl 2014-02-18 įsakymo Nr. AD1-513 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas J. A. skundu nurodo, jog jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio pagrindinė tikslinė paskirtis - kita, naudojimo būdas - komercinės paskirties objektų teritorijos. Nurodo, jog tarp sklypo ir gretimo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas. Pareiškėjo teigimu, jis 2007-01-10 gavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sutikimą Nr. 2-111-(12.24) pradėti rengti sklypo detalųjį planą, kurio tikslas - žemės sklypo ribų keitimas, nekeičiant pagrindinės tikslinės sklypo naudojimo paskirties, prijungiant laisvos valstybinės žemės fondo žemę, tačiau detalusis planas nėra patvirtintas. Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-18 įsakymu Nr. AD1-513 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pareiškėjas prašo panaikinti šį įsakymą argumentuodamas tuo, jog pažeista jo teisė prijungti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą. Nurodo, jog su sklypo (duomenys neskelbtini) savininkais 2011-01-28 sutarė, kad tarp žemės sklypų įsiterpusį laisvą valstybinės žemės sklypą išsipirks lygiomis dalimis pagal Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus sudarytą įsiterpusio tarp (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir (duomenys neskelbtini), Klaipėda, žemės ploto schemą (toliau – schema). Pareiškėjo teigimu, iš ginčijamu įsakymu patvirtinto plano brėžinio matyti, jog kertama jo rengiamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, plane ir schemoje pažymėta rytinė kraštinė (patvirtinto plano vakarinė kraštinė), todėl pažeista jo teisė planuoti įvažiavimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iš Panevėžio gatvės, kuriuo teisėtai pagal projektą naudojasi daugiau nei 20 metų. Argumentuoja, jog tiek jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, tiek sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planų sprendiniai turi būti suderinti ir vienas kitam neprieštarauti, todėl būtina atlikti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, viešinimo procedūrą, kuri nebuvo atlikta. Pareiškėjas taip pat argumentuoja, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007-04-05 sprendimu Nr. T2-110 patvirtinto Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius Panevėžio gatvė yra C1 kategorijos, o pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 reikalavimus iš C1 kategorijos gatvės šalutiniai keliai gali būti ne arčiau nei 50 metrų nuo sankryžos. Pareiškėjo teigimu, ginčijamu įsakymu patvirtintame plane šio reikalavimo nesilaikyta, todėl detalusis planas neatitinka Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinių ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijas direktoriaus 2011-03-24 įsakymu Nr. AD1-560 patvirtintų žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda plano rengimo 9.2 punkto reikalavimų. Nurodo, jog patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, neatitinka ir Panevėžio gatvės ašiai keliamų reikalavimų, nes formuojamo sklypo riba nuo Panevėžio gatvės ašies atitraukta 10 metrų atstumu, tačiau tai padaryta ne nuo Registrų centre registruotos gatvės ašies. Teigia, kad ginčijamu įsakymu patvirtinto plano žemės sklypo riba patenka už gatvės (bendrajame plane numatytos C kategorijos) raudonųjų linijų ir tokie sprendiniai užkerta kelią ateityje Panevėžio g. rekonstruoti į C kategorijos gatvę, t.y. esant netinkamai nustatytai gatvės ašiai ir netinkamai atitrauktai gatvės ribai, sklypo riba užeina už gatvės raudonųjų linijų, iš viso 62 kv.m. ploto laisvos valstybinės žemės, skirtos gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui, kurią, palikus ginčijamą įsakymą nepakeistą, ateityje valstybė turėtų iš šio sklypo savininkų išpirkti (b.l. 4-8).
Šalies argumentai
Pareiškėjas ir jo atstovas prašo skundą patenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad į visus pareiškėjo keliamus argumentus yra išsamiai atsakyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2013-02-12 išvadoje Nr. (6.3)-2D-2325, kurioje nurodyta, jog motyvai dėl gatvės kategorijos ir atstumo nuo gatvės ašinės linijos iki sklypo ribos bei informavimo procedūrų yra nepagrįsti. Pažymi, jog tuos pačius argumentus pareiškėjas dėstė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A822-514/2014 ir juos teismas pripažino nepagrįstais. Atsakovės teigimu, pareiškėjo motyvai dėl gatvės kategorijos ir atstumo nuo gatvės ašinės linijos iki sklypo ribos nesusiję su jo subjektinių teisių pažeidimu, o viešojo intereso gynimo teisė pareiškėjui nesuteikta. Nurodo, kad nepagrįstas pareiškėjo pageidavimas įsigyti dalį laisvos valstybinės žemės tarp sklypo (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio gatvės, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punktą, įsiterpusiu sklypas laikomas tuomet, kai jis įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) (b.l. 31-33).
Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Tretieji suinteresuotieji asmenys B. K., V. B., J. G. atsiliepimu siūlo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsikirtimus grindžia argumentais, kad jų ir pareiškėjo sklypas nesiriboja ir pareiškėjo argumentai dėl planavimo viešinimo procedūrų yra paneigti teismo sprendimu, todėl pareiškėjas neturi subjektinės teisės ginčyti įsakymą. Teigia, jog ginčijamas įsakymas pareiškėjo teisių nepažeidžia, jis turi suformuotą įvažiavimą į sklypą iš Plytinės gatvės pusės ir nepagrįstai reikalauja įvažiavimo iš Panevėžio gatvės pusės, kuris skirtas įvažiuoti į jiems priklausantį sklypą. Trečiųjų suinteresuotų asmenų teigimu, STR 2.06.01:1999 nustato atstumus ne tarp gatvės ir šalutinių kelių, bet tarp dviejų gretimų įvažiavimų ir išvažiavimų. Pažymi, jog ginčijamu įsakymu patvirtinu sklypo planu suformuoto ir prijungto žemės sklypo, pažymėto indeksu „2“ kraštinė riba nekerta gatvės raudonųjų linijų, o su ja sutampa, o gatvės ašis yra nustatyta nuo esamos Panevėžio gatvės ašies ir raudonųjų linijų nepažeidžia (b.l. 77-79).
Trečiųjų suinteresuotų asmenų B. K., V. B., J. G., UAB “Taurenta” atstovas atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindu siūlo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-18 įsakymo Nr. AD1-513 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 18).
Pareiškėjui J. A. nuosavybės teise priklauso 0,0964 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l. 11-13). Sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Ginčijamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-18 įsakymo Nr. AD1-513 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėda, planas, prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui (toliau – planas), kurio tikslas – pertvarkyti žemės sklypą padidinant jį ne daugiau kaip 4 arais laisvoje valstybinėje žemėje (b.l. 84-85). Pareiškėjas, argumentuodamas, jog tarp jo sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) yra įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas, ginčija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl to, jog taip pat siekia jam priklausantį sklypą padidinti įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo sąskaita. Pareiškėjas yra pradėjęs planavimo procedūras, o ginčijamu įsakymu patvirtinto plano sprendiniai nesutampa jo rengiamo plano sprendiniams.
Skundžiamu įsakymu patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas parengtas iki 2014-01-01 galiojusio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-07-21 nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) nustatyta tvarka. Pagal Aprašo 4.4 punktą rengiant sklypo planą padidinami ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje esami žemės sklypai, kai nėra galimybės suformuoti atskirų sklypų. Žemės sklypo plane numatomas įsiterpusio žemės sklypo sujungimas su pagrindiniu žemės sklypu, taip pat sujungto žemės sklypo pertvarkymas pagal Aprašo 4.2 punkte nurodytus būdus. Aprašo 29 punkte nurodyta, kad kai žemės sklypo planas rengiamas Aprašo 4.4 punkte nurodytu atveju, plano rengėjas apie parengtą žemės sklypo planą registruotais laiškais informuoja su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkus ir (ar) valstybinės žemės naudotojus, nurodydamas galimybes susipažinti su parengtu žemės sklypo planu, arba su šiuo dokumentu supažindina juos asmeniškai. Vienas iš pareiškėjo argumentų, kuriais jis grindžia skundžiamo administracinio akto neteisėtumą yra tai, kad su juo nebuvo derinti patvirtinto plano sprendiniai, nors jo sklypas ribojasi su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu ir jis taip pat yra pradėjęs planavimo procesą. Teisėjų kolegija įvertinusi nustatytas teisines ir faktines aplinkybes konstatuoja, jog šis pareiškėjo argumentas yra nepagrįstas.
Įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-10-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012 ir 2013-08-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-441-162/2013 konstatuota, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateiktos žemės sklypo sąvokos, o J. A. negali būti laikomas tokios žemės naudotoju. Konkretizuojant šią aplinkybę nurodytina, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog 1994-08-11 0,0964 ha žemės sklypas įregistruotas registre, žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus ir įregistruota J. A. nuosavybės teisė (t. 2, b.l.34-35). Vertinant šias aplinkybes ir pareiškėjo dėstomus argumentus darytina išvada, kad pareiškėjas negali būti laikomas naudotoju laisvos valstybinės žemės, į kurią pretenduoja Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007-01-10 sutikimo Nr. 2-111-(12.24) pradėti rengti sklypo detalųjį planą pagrindu, nes šie sprendiniai nerealizuoti, neįregistruoti nekilnojamojo turto registre ir jis negali būti laikomas laisvos valstybinės žemės naudotoju.
Pagal Aprašo 17.3 punktą gavus valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, kad žemės sklypas būtų padidintas ne daugiau kaip 6 arais laisvoje valstybinėje žemėje, jeigu įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu žemės sklypu, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas apie pradedamą rengti žemės sklypo planą raštu informuojami su įsiterpusiu laisvos valstybinės žemės plotu besiribojančių (turinčių daugiau negu vieną bendrą ribos posūkio tašką) žemės sklypų savininkai ir (ar) valstybinės žemės naudotojai, ir siūloma pirkti arba nuomoti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą visiems besiribojančių žemės sklypų savininkams arba valstybinės žemės naudotojams. Tame pačiame punkte nurodyta, jog laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelio (gatvės), laikomas tiesiogiai besiribojančiu tik su tuo žemės sklypu, su kuriuo turi bendrą ribą kelio (gatvės) pusėje. Teismas nurodytose administracinėse bylose konstatavo, jog 0,1136 ha žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, suprojektuotas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-02 įsakymu Nr. AD1-1062 patvirtintu detaliuoju. Detaliuoju planu laisvoje valstybinėje žemėje į sklypą buvo suplanuotas įvažiavimas iš Panevėžio gatvės, kuris tiesiogiai ribojasi tik su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Konstatuota, jog teiginys, kad įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas, dėl kurio kilo ginčas, tiesiogiai ribojasi daugiau negu su vienu sklypu, neatitinka tikrovės, todėl nėra pagrindo įpareigoti žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkus suderinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Klaipėdos apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-441-162/2013 vertindamas pareiškėjo argumentą, jog gretimoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini)) vykdomos teritorijų planavimo procedūros, rengiamų abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai negali prieštarauti vieni kitiems ir kad būtina atlikti parengto žemės sklypo plano viešinimo procedūrą, siekiant suderinti abiejų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius 2013-08-23 sprendime nurodė, jog toks reikalavimas nepagrįstas, nes laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi tik su žemės sklypu (duomenys neskelbtini)Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-01-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-514/2014 Klaipėdos apygardos teismo 2013-08-23 sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje ginčydamas sprendimą, kuriuo patvirtintas planas, prilyginamas detaliajam planui, vėl kelia tokį patį argumentą, nevertindamas galiojančiais teismų sprendimais nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių ir nenurodydamas naujų reikšmingų ginčui aplinkybių.
Lietuvos Respublikos ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad įsiteisėję teismo sprendimai savo galia prilygsta įstatymams, ir jų vykdymas garantuojamas valstybės jėga, todėl jie privalomi visoms valstybės valdžios ir valdymo institucijoms, visiems juridiniams ir fiziniams asmenims. Priimant ir vykdant teismo sprendimus valstybėje yra realizuojamas teisingumas, garantuojamas įsiteisėjusių teismo sprendimų nustatytų ir patvirtintų teisinių santykių stabilumas. Tai stiprina teisės subjektų pasitikėjimą valstybės valdžia, įstatymais. Kartu sudaromos realios galimybės realizuoti ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, ir tarptautiniuose dokumentuose pabrėžiamą teismo pareigą garantuoti žmogaus teisių gynybą (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 30 d. nutarimas, 1997 m. lapkričio 13 d. sprendimas). Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi res judicata galią tiek administracinės bylos proceso šalims, tiek bylą nagrinėjančiam teismui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1065/2010, 2013-05-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-432/2013). Tai reiškia, jog tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip, negu instancine tvarka. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, kaip teisės taikymo aktas, pasižymi išskirtine teisine galia ir yra privalomas visiems asmenimis ir visoms valdžios institucijoms (Teismų įstatymo 9 straipsnis). Tokio sprendimo priėmimas ir atitinkamų faktų (aplinkybių) konstatavimas jame reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai, visiems laikams ir teismo nustatytos aplinkybės (faktai) nebegali būti revizuojami kitų institucijų. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Tai yra prejudiciniai faktai, kurių įsiteisėjus teismo sprendimui nebereikia įrodinėti ir šalys negali jų ginčyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3365/2011, 2012-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2636/2012, 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1798/2014).
Įvertinus tai, jog įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimais: 2012-10-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012 ir 2013-08-23 sprendimu Nr. I-441-162/2013, kuriose dalyvavo tie patys asmenys buvo nustatyta, kad laisvos valstybinės žemės plotas ribojasi tik su žemės sklypu (duomenys neskelbtini) ir įpareigojimas žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkams suderinti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius nepagrįstas, todėl ir nagrinėjamoje byloje teismas neturi pagrindo daryti priešingą išvadą. Pareiškėjas J. A. negali pretenduoti į laisvos valstybinės žemės prijungimą, nes jam priklausantis nuosavybės teise žemės sklypas nesiriboja su laisvos valstybinės žemės plotu dėl to, kad neturi bendros ribos kelio (gatvės) pusėje ( Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo 17.3 punktas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2015-01-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. A822-514/2014 vertindamas pareiškėjo teisę pretenduoti į šį laisvos valstybinės žemės plotą konstatavo tokias pat aplinkybes.
Pripažintini pagrįstais atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos argumentai, jog pareiškėjo motyvai dėl ginčijamo įsakymo prieštaravimo Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams ir tai, jog ginčijamu įsakymu patvirtinto plano žemės sklypo riba patenka už gatvės (bendrajame plane numatytos C kategorijos) raudonųjų linijų, yra susiję su viešojo intereso gynimu. ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. ABTĮ 56 straipsnyje nurodyti subjektai gali teismine tvarka ginti viešąjį interesą, valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus kreipiantis į teismą tik tuomet, kai tokia jų teisė yra įtvirtinta įstatyme. Tokio ABTĮ 56 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo nuosekliai yra laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2918/2012; 2012-06-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1275/2012, 2013-10-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A442-1721/2013). Aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra subjektas, turintis įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą. Tuo atveju, kai tokia teisė įstatymu nesuteikta, teismas negali konstatuoti į teismą besikreipusio asmens materialinio suinteresuotumo ir tenkinti jo reikalavimą apginti viešąjį interesą. Be to, nurodytais įsiteisėjusiais teismų sprendimais taip pat konstatuota, jog išlaikyti atstumų reikalavimai tarp Panevėžio gatvės raudonųjų linijų ir sklypo ribų. Pareiškėjo į bylą pateikta Lietuvos Respublikos teismo eksperto, konsultanto Gintauto Tiškaus ekspertinio tyrimo medžiaga nėra šios bylos tyrimo dalykas, nes teismas ekspertizės neskyrė. Pažymėtina, kad išvados teiginiai dėl galimo plano prieštaravimo Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniams, nesietini su pareiškėjo subjektinių teisių pažeidimu ir negali būti ginčijami pareiškėjo pasirinktu būdu.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pareiškėjas J. A. skunde iš esmės naujų aplinkybių, kurios nebūtų įvertintos įsiteisėjusiais Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012-10-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-609/2012 ir 2013-08-23 sprendimu Nr. I-441-162/2013 administracinėje byloje Nr. A858-919/2013, nenurodė, todėl nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-18 įsakymas Nr. AD1-513 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini) plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ neteisėtas. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
atmesti pareiškėjo J. A. skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-02-18 įsakymo Nr. AD1-513 „Dėl žemės sklypo Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtinimo“ panaikinimo.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.