Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. T., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė ir jo gynėjo advokato V. S., skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria M. T. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymo terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-06-12 nutartimi M. T., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (toliau – BK) nepakaltinamumo būsenoje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. To paties teismo 2017-06-26 nutartimi M. T., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje būnant nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kuris Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-01-03 pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-05-08 nutartimi ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, kurio taikymas paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020-07-14 nutartimi.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi M. T. priverčiamos medicinos priemonės- stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje pratęstas.

5. Teismo posėdyje M. T. ir jo gynėjas prašė skundus tenkinti, o prokurorė atmesti, palikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi nustatytą gydymo režimą.

Motyvuojamoji dalis

6.M. T. ir gynėjo advokato apeliaciniai skundai atmetami.

7. Išnagrinėjęs skundų argumentus, pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pratęsė M. T. atžvilgiu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Skundais prašoma pakeisti M. T. priverčiamosios medicinos priemonės - stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą į ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre. M. T. skunde nurodo, kad laikysis nurodymų, gers vaistus, ateityje neplanuoja nusikalsti. Gynėjas skunde taip pat nurodo, kad M. T. sveikata pagerėjusi ir kad jo pavojingumas yra sumažėjęs, todėl jo atžvilgiu jau galima keisti taikytą priverčiamos medicinos priemonės rūšį į ambulatorinį stebėjimą. Tačiau apygardos teismo vertinimu M. T. sveikata nėra pagerėjusi tiek, kad galima būtų jo gydymą keisti.

10.M. T. diagnozuota sutrikusi psichomotorinė raida nuo vaikystės, vidutinis protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas reikalaujantis dėmesio ir gydymo. Jis Šilutės rajono apylinkės teismo 2017-06-26 nutartimi pripažintas nepakaltinamu ir skirtas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, kur gydytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019-01-03 nutartimi stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeisto į ambulatorinį stebėjimą. M. T. nesilaikant gydymo režimo ambulatorinio stebėjimo sąlygomis, nevartojant vaistų ir agresyviai elgiantis (duomenys neskelbtini) Tauragės apylinkės teismo nutartimi ambulatorinis stebėjimas vėl pakeistas į priverstinį stacionarinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis.

11. Iš Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros (duomenys neskelbtini) išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3-4) nustatyta, kad stebimuoju laikotarpiu M. T. psichikos būklė yra gerėjanti, bet dar nėra pakankamai stabili. Suretėjo konfliktai su kitais pacientais, jis labiau reagavo į medicinos personalo pastabas, kiek geresnė tapo impulsų kontrolė. Gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje antrą kartą, po pirmo stacionarinio gydymo nesilaikė ambulatorinio gydymo režimo, nevartojo vaistų, elgėsi agresyviai, vartojo alkoholį. Socialiniai ryšiai - bendrauja su teta, kuri ketina ateityje pacientu rūpintis. Komisijos metu nusiskundimų neišsako, kontaktui prieinamas. Klinikoje vyrauja ryškus kognityvinių funkcijų deficitas. Mąstymas konkretus, žemesnio produktyvumo. Ryškiai sutrikę atminties ir dėmesio procesai. Emocijos dirglokos, kiek pagerėjusi impulsų kontrolė. Aktyvios psichopatologijos nestebima. Suicidines mintis ir ketinimus neigia. Psichomotorinio sujaudinimo nestebima. Komisija rekomenduoja priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis tęsti.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Komisijos išvadą, kitus byloje esančius duomenis sprendžia, kad tinkamai užtikrinti M. T. reikalingos medicinos priemonės taikymą šiuo metu galima tik jį stebint ir gydant stacionare bendro stebėjimo sąlygomis-, nes dėl ligos pobūdžio ir per trumpo gydymo laiko, negalima daryti išvados, jog M. T. elgesys yra pagerėjęs tiek, kad jo gydymą galima būtų tęsti ambulatorinėmis sąlygomis.

13. Svarbu įvertinti ir tai, kad jau vieną kartą M. T. po pusantrų metų gydymo 2019-01-03 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į ambulatorinį gydymą, tačiau jis truko vos tris mėnesius. Kaip matyti iš Komisijos išvados (duomenys neskelbtini) pacientas atsisakė leistis prailginto veikimo vaistus, buvo neblaivus, (duomenys neskelbtini)atėjęs į psichikos centrą keikėsi, išdaužė durų stiklą. Dėl nurodyto M. T. elgesio (duomenys neskelbtini) jam ambulatorinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis vėl pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis. Darytina išvada, kad 1,5 metų gydymo laikotarpis bendro stebėjimo sąlygomis M. T. yra rezultatyvus. Iš Komisijos išvados matyti, kad skyriuje jo elgesys pagerėjo, suretėjo konfliktai su kitais pacientais, sustiprėjo impulsų kontrolė, stengėsi vykdyti medicinos personalo nurodymus, tačiau elgesys nėra pagerėjęs tiek, kad M. T. galėtų būti gydomas ambulatorinėmis sąlygomis. Tą nurodo ir gydytojų Komisija savo išvadoje ( b.l.3-4).

14. Kita vertus, akivaizdu kad M. T. gydymas ambulatorinėmis sąlygos galimas tik padedant kitiems asmenims, kurie galėtų kontroliuoti jo režimą. Nors M. T. gynėjas skunde nurodo, kad padėtų teta N. T. su kuria M. T. palaiko ryšius ir bendrauja telefonu. N. T. į nuotolinio teismo posėdį neprisijungė, nors prisijungimo nuorodos jai buvo išsiųstos, todėl apygardos teismas neturi galimybės įvertinti tokių N. T. ketinimų pagrįstumo ir patikrinti Komisijos išvadoje nurodytų teiginių, kad N. T. ateityje sutinka rūpintis giminaičiu ir tokiu būdu užtikrinti gydymo tęstinumą ambulatorinėmis sąlygomis.

15.Nuo Tauragės apylinkės teismo nutarties, kuria ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis praėjo per trumpas laiko tarpas, o tam kad pasiekti M. T. gydymo tikslus, keičiančius socialinį jo elgesį bei kritiškumą savo veiklai, būtinas ilgesnis laiko tarpas bei griežtesnė paciento kontrolė. Darytina išvada, kad M. T. sveikatos būklė nėra tiek pagerėjusi, kad jo gydymas galėtų būti tęsiamas lengvesnėmis sąlygomis užtikrinant jo tinkamą gydymą. Pasikeitus aplinkybėms ar pagerėjus M. T. sveikatai jam taikant intensyvų gydymą ir jo elgesio kontrolę, įstatymas suteikia galimybę bet kada, tačiau ne rečiau kaip kas šešis mėnesius, spręsti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės keitimo ar naikinimo (BPK 405 straipsnio 2 dalis)

16. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartis, kuria M. T. pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją skunduose išdėstytais motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

M. T., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė ir jo gynėjo advokato V. S. skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.