Kauno apygardos teismo nutartis

procesinio dokumento kategorijos: 4.1; 29.4; 30.2; 30.3; 121.14.

2013 m. gegužės 16 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės (pranešėja ir pirmininkė), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

dalyvaujant ieškovui A. K., jo atstovei advokatei Aušrai Kargaudienei ir

trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovei Neringai Joneliūnaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1452-191/2012 pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams R. M., S. M. ir V. L. dėl teisės pripažinimo be atsakovų sutikimo suderinti statybos techninį projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įregistruoti nuosavybės teisę viešajame registre (tretieji asmenys: Kauno miesto savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013–05–07 teismo posėdyje ieškovas (apeliantas) pateikė ieškinio atsiėmimą, esant atsakovų sutikimui, atsižvelgdamas į tai, kad šalys 2013-05-06 sudarė Žemės sklypo dalies ir statinių dalių pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno 28-ojo notaro biuro notaro M. V. (registro Nr. MV-(duomenys neskelbtini)), kuria atsakovai pardavė, o ieškovas (apeliantas) nupirko atsakovams priklausančią žemės sklypo ir statinių dalį.

2013–05–06 pareiškime atsakovas R. M., taip pat ir už atsakovę V. L., atsakovė S. M. ir advokatas Raimondas Lignugaris nurodė sutinkantys, kad ieškovas atsiimtų (atsisakytų) ieškinį ir apeliacinį skundą, o jų prašo nelaikyti proceso šalimi.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl ieškinio atsiėmimo netenkintinas, tačiau byla nutrauktina.

Nustatyta, kad atsakovai ir ieškovas (apeliantas) 2013-05-06 sudarė Žemės sklypo dalies ir statinių dalių pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartį), patvirtintą Kauno 28-ojo notaro biuro notaro M. V. (registro Nr. MV-(duomenys neskelbtini)), kuria atsakovai pardavė, o ieškovas (apeliantas) nupirko atsakovams priklausančią ½ žemės sklypo ir statinių dalį, esančią Kaune, A. M. g. 116. Šios Sutarties pagrindu ieškovas (apeliantas) tapo viso ginčo turto savininku, o tuo pačiu perėmė ir visas su šiuo turtu susijusias teises ir pareigas.

Pasirašius šią Sutartį, ieškovui (apeliantui) nebeliko pagrindo šioje byloje kelti reikalavimų (pripažinti teisę be atsakovų sutikimo suderinti parengtą statybos techninį projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įregistruoti VĮ Registrų centre ieškovo vardu nuosavybės teisę į namo priestatą (2alp) valdoje, esančioje Kaune, A. M. g. 116) atsakovams, nes ieškovas (apeliantas), kaip jau minėta, įgijo visą atsakovų nuosavybės teise valdytas turtą. Sandoriui galiojant, nebeliko byloje bendraturčių (atsakovų), be kurių sutikimo ieškovas ieškiniu siekė įteisinti savavalines statybas, t. y. įregistruoti ginčo objektą (priestatą) nuosavybės teise, todėl byloje neliko ginčo.

Apeliantas ieškinį šioje byloje pageidauja atsiimti Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 139 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tačiau kolegija nemato galimybių patenkinti tokį apelianto prašymą, kadangi, vadovaujantis CPK 139 straipsnio 1 dalimi, ieškinį atsiimti galima tik iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

Civilinis procesas ginčo teisenos tvarka grindžiamas dvišališkumu, kuriam būdinga tai, kad kiekviename procese egzistuoja dvi šalys – ieškovas ir atsakovas. Būtent dviejų šalių egzistavimas procese sudaro tinkamas sąlygas jam vykti, įgyvendinti rungimosi principą. Vadovaujantis CPK 37 straipsniu, 41 straipsnio 1 dalies nuostatomis, šalimis civiliniame procese gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys. Procese likus tik vienai šaliai, civilinė byla negali būti toliau nagrinėjama, todėl esant tokiems atvejams būtina išsiaiškinti, ar nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į ginčo teisinį santykį, yra leidžiamas teisių perėmimas, o nustačius, kad teisių perėmimas yra leidžiamas, svarbu nustatyti teisių perėmėją ar aplinkybes, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko. Procesinių teisių perėmimas yra reglamentuojamas CPK 48 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus tuos atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Taigi procesinis teisių perėmimas yra nulemtas materialinių subjektinių teisių perėmimo ginčo teisiniame santykyje galimybės. Procesinio teisių perėmimo pagrindas yra materialinių subjektinių teisių perėmimas materialiojoje teisėje. Tik perėmęs materialiąsias teises asmuo perima ir teisę reikalauti šių teisių gynimo, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Procesinis teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d.), o tai reiškia, kad jis gali įvykti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, tiek kasaciniame procese, atnaujinant procesą ar vykdymo procese.

Vienai iš ginčijamo teisinio santykio šalių (t. y. atsakovams) sandorio pagrindu perleidus ieškovui jiems priklausančią nuosavybės teisę į ginčo nekilnojamąjį turtą ir dėl to pasitraukus iš bylos, kolegija, laikydamasi bendro principo, kad prievolė pasibaigia šalių sutapimu, t. y. skolininkui ir kreditoriui sutampant (CK 6.126 str. 1 d.), nebelikus byloje atsakovų, konstatuoja, jog byla, kurioje nėra atsakovų, nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (CPK 293 str. 1 p.).

Nustačius CPK 293 straipsnyje nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla nutrauktina (CPK 326 str. 1 d. 5 p.), ieškovui grąžinant jo šioje byloje sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 str. 1 d. 4 p.), t. y. 139 Lt už ieškinį (t. 1, b. l. 7) bei 142 Lt už apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 2).

Įvertinus tai, jog šalys iš esmės bendru sutarimu išsprendė šioje byloje kilusį ginčą, kurio nebeliko, šalių patirtos bylinėjimo išlaidos, kurių paskirstymo tvarkos šalys nenumatė, iš šalių viena kitai nepriteisiamos (CPK 94 str. 2 d.). Tačiau, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, iš ieškovo valstybei priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos, kurios pirmosios instancijos teisme sudarė 14,9 Lt, o apeliacinės instancijos teisme - 17,5 Lt, iš viso 32,4 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 293 straipsnio 1 punktu, 302 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012-06-18 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1452-191/2012 panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.

Grąžinti ieškovui A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 139 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2011–10–07 mokėjimo nurodymu Nr. 47221, bei 142 Lt žyminio mokesčio, sumokėto 2012–07–11 mokėjimo kvitu į VMI a. s. LT24 7300 0101 1239 4300.

Priteisti iš ieškovo A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 32,4 Lt bylinėjimosi išlaidų (mokama gavėjui VMI prie LR FM, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant Kauno apylinkės teismui).