- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-03-09
- Bylos Nr.
- PK-211-1017/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00171-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Kaltinamasis
- V. B.
- Advokatai
- Zigmantas Benetis, Arūnas Bertulis
vertėjaujant Natalijai Reut, Audriui Krušnai, Audronei Adomėnaitei, Irinai Pikčilingienei,
viešame teisiamajame posėdyje, privataus kaltinimo bylų proceso tvarka išnagrinėjusi bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „VVT“, vedęs (gyvenantis skyriumi su sutuoktine), administracine tvarka baustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o būtent: jis 2016 m. birželio 28 d., apie 17.00 val., daugiabučio namo laiptinėje, esančioje Kalvarijų g. 184, Vilniuje, tyčia užpuolė, t. y. staiga savo kairės rankos plaštaka sugriebė T. M. už kaklo ir smakro bei nustūmė ją nuo laiptų, tokiu būdu padarydamas T. M. plėštinę žaizdą dešinės plaštakos penktajame piršte, odos nubrozdinimą kairiame kelyje, poodines kraujosruvas kairėje blauzdoje, kraujosruvas smakre, dešinio žasto ir dešinės alkūnės srityse, t. y. T. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. B. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad tokio įvykio, kaip nurodo nukentėjusioji, nebuvo, viskas yra išgalvota. Įvykio dieną jis balkone darė remontą. Nukrito įrankis ir jis išėjo jo pasiimti. Eidamas laiptinėje pamatė, kad nukentėjusioji deda į jo pašto dėžutę reklaminius lankstinukus. Pažymėjo, kad kai nukentėjusioji apsilanko jų name, prišiukšlina, visur būna primėtytų reklaminių lankstinukų. Jis visada prašo, kad į jo pašto dėžutę nedėtų lankstinukų, ant dėžutės buvo priklijavęs lipduką, kad jis to nepageidauja, o nukentėjusioji nuklijavo lipduką ir vėl dėjo reklaminius lankstinukus į jo pašto dėžutę; ji tai darė specialiai. Tąkart, leisdamasis laiptais į apačią, sutiko nukentėjusiąją ir tarp jų įvyko žodinis ginčas. Jis jos nėra nei spardęs, nei puolęs. Viskas vyko tarp pirmo – antro aukšto, pašto dėžutės yra toje vietoje, dar pašto dėžutės yra apačioje, pirmame aukšte. Po to jis nuėjo į lauką ieškoti savo nukritusio įrankio, rado jį ir grįžo į savo butą. Grįžęs, koridoriuje pamatė, kad moteris pirmame aukšte, kur yra pašto dėžutės, surinkinėjo išmėtytas reklamas, pamatė nukentėjusiosios kraujuojančią ranką. Ji jį puolė, sakė, kad jis dėl to kaltas, buvo apimta isterijos. Tuo laiku į laiptinę išėjo kaimynė ir jis nuėjo į savo butą. Kodėl nukentėjusioji jį kaltina, nežino, ji jį apkalba, mano, kad ji su savo vežimėliu galėjo pati nukristi nuo laiptų. Pažymėjo, kad po to policijos pareigūnai atvyko pas jį į butą. Nurodė, kad dėl nukentėjusiosios veiksmų yra praradęs 200 svarų, nes jam turėjo ateiti čekis, o kai į pašto dėžutę prikišta bukletų, šito laiško jis pasigedo. Paaiškino, kad bukletus į jų namo pašto dėžutes nešioja T. M. ir į liudytoja R. D.. T. M. per 2 - 3 mėnesius buvo sutikęs ne daugiau kaip du kartus. Jo žmona jam sakė, kad T. M. buvo atėjusi pas ją į darbą, bet kada tai buvo, jis pasakyti negali, ir paprašė liudyti prieš jį – kad jie blogai gyveno, mušėsi, kad jis yra blogas vyras (b. l. 52-53).
Teisiamojo posėdžio metu privati kaltintoja (nukentėjusioji) T. M. paaiškino, kad reklaminius bukletus nešioja 12 metų. Ji „Maxima“ reklaminių lankstinukų nenešioja, nešioja „Lidl“, „Thomas Philips“, retkarčiais „Ogmina“ parduotuvių reklaminius bukletus. Per tą laikotarpį su V. B. susitikdavo 2-3 kartus per porą mėnesių, bet į jo dėžutę bukletų ji nededa, nes ant jos buvo priklijuotas lipdukas, nurodantis, kad reklamos nedėti. Ji niekada nededa reklaminių bukletų į tas dėžutes, ant kurių yra tokie užrašai. Jau ir ankščiau, prieš 2 metus, kaltinamasis jai grasino, savo keliu bandė nustumti, tačiau ji spėjo susilaikyti. Tada jai irgi skaudėjo, ji po įvykio paskambino R. D., kuri jai išnešiojimui duoda lankstinukus ir pranešė, kad V. B. bandė nustumti. Apie 2016 m. birželio 28 d. įvykį, paaiškino, kad tądien, 16.30 val. ji išėjo iš namų, kurie yra šalia įvykio vietos. Ji reklaminius bukletus atsiveža vežimėlyje, savo vežimėlį visada palieka arba prie pat įėjimo į laiptinę durų, arba užkelia jį į pirmą aukštą, o į antrą aukštą vėžimėlio niekada nekelia, nes to daryti nėra reikalo, kadangi tame name yra tik 35 pašto dėžutės. Ant 36-to pašto dėžutės yra užrašas, kad reklamos nereikalingos. Tądien ji įėjo pro praėjimo į namą duris, įėjo į fojė (pirmas aukštas) ir paliko vežimėlį, kuris negalėjo būti pilnas, nes ji reklamų turėjo tik porai valandų, jų išdalino 200 vnt. Nurodė, kad įeinant iš lauko į laiptinę, pirmame aukšte yra pašto dėžutes, palipus laiptais – tarp pirmo ir antro aukšto – kitos pašto dėžutės yra prie lifto. Atėjusi prie pašto dėžučių ant dešinės rankos pasidėdavo reklamas, o kaire ranka įmesdavo jas į dėžutes. Tądien, kai prie lifto, t. y. tarp pirmo ir antro aukšto, dėjo reklamų lankstinukus, V. B. ėjo iš viršaus į apačią ir, kaip visada, klausė, kokią ji turi teisę dėlioti reklaminius lankstinukus, teiravosi, kur yra jos pažymėjimas, taip pat sakė, kad ji nelegaliai dirba, pradėjo rėkti ant jos, kad ji šiukšlina, ir sakyti, kad ją išmes. Jis nusileido žemyn į lauką, ji dirbo toliau. Tuomet kaltinamasis grįžo ir pradėjo lipti laiptais aukštyn nuo pirmo aukšto link aikštelės, kur yra liftas. Jis, būdamas tarp pirmo ir antro aukšto, praėjo tarp jos, pašto dėžučių bei laiptų ir pradėjo kilti laiptais. Ten yra siauri, 90 cm, laiptai, nuo turėklų iki jos buvo 20 cm, ir ji, stovėdama prie laiptų, turėjo pasisukti, kad praleistų žmogų. Stovėjo šonu, atsisukusi veidu į pašto dėžutes. V. B. pakilo pora laiptų į viršų link antro aukšto ir tada iš kairiojo nukentėjusiosios šono ji pajuto jo rankas ant savo kaklo bei smakro. Tuo laiku jis stovėjo ant pirmo laipto, skirto pakilti nuo pašto dėžučių aukštyn link antro aukšto, o ji stovėjo veidu į pašto dėžutes, į jį nežiūrėjo. Kaltinamasis ją sugriebė kaire ranka, net ant veido (smakro) dėl to buvo mėlynė, staigiai ją pasuko ir stūmė. Ji apsisuko ir krito nugara atbula nuo laiptų žemyn, nes V. B. ją nustūmė nuo lifto link pirmo aukšto. Pažymėjo, kad kai krito, viskas vyko automatiškai – iš karto krisdama kaire ranka čiupo už turėklo, nes dešinėje rankoje buvo reklaminiai lankstinukai, koja nuslydo per 3 laiptelius žemyn, su dešine ranka krito į laiptus, išmėtė lankstinukus, po to ja (t. y. dešine ranka) griebėsi už turėklų, ranką sužalojo ir pakibo, iki pat pirmo aukšto nenukrito. Be to, keliu susitrenkė į turėklų virbus; krisdama, ji beveik gulėjo, laikėsi abiem rankomis įsikibusi į turėklą ir daužėsi galva į laiptus. Nukritusi ji V. B. sušuko, kad jis jai sulaužė koją ir kad kvies pareigūnus. Tuo momentu dar nejautė, kad skauda ranką, teka kraujas. V. B. stovėjo ir žiūrėjo į ją ir sakė, kad pareigūnams pasakys, kad ji buvo girta. V. B. jai nepadėjo, ji verkė, buvo šoke, kai atsistojo ant kojų, jai labai skaudėjo, matė, kad iš rankos, kurią susižeidė į turėklų geležį, bėga kraujas. Manė, kad rankoje tik įbrėžimas, nemanė, kad ten žaizda. Ji rėkė, nes galvojo, kad jos dešinė koja lūžusi, kadangi krentant ji slydo per turėklo virbus. Kai pradėjo keltis, suprato, kad koja nesulaužyta. Tuomet ji leidosi žemyn, o V. B. leidosi paskui ją. Ji pradėjo skambinti į visas butų duris – iš pradžių paskambino į 4-tą butą, po to į 3-ią butą, pradėjo skambinti į uždarytas duris, bet niekas neatidarė, o kraujas vis bėgo. Iš vieno buto išėjo moteris, R. M., kaltinamasis tuo metu stovėjo laiptinėje. Ji moteriai pasakė, kad ją kaltinamasis nustūmė nuo laiptų ir jai skauda, paprašė jos duoti servetėlę, nes bėgo kraujas. R. M. užėjo namo. Tuo metu į laiptinę įėjo kita moteris ir iš karto iškvietė policiją. Kai ji ieškojo pagalbos, kaltinamasis dar stovėjo ir kalbėjo su R. M., ji jam sakė, kad taip negalima daryti. Po šio pokalbio kaltinamasis nuėjo namo. Atvykę pareigūnai nuėjo pas kaltinamąjį į butą. Pareiškimą policijos pareigūnų automobilyje rašė ji ir ant jo net liko dėmė nuo kraujo. Įvykio metu jai buvo sužalotas dešinės rankos mažasis pirštas, ji užsikabino už turėklų ir trenkėsi, buvo mėlyna kairė koja; kelyje iki dabar dar susirenka vanduo. Taip pat nuo atsitrenkimo į laiptelius buvo dešinės rankos sumušimas bei mėlynė ant smakro nuo stūmimo – ji atsirado ligoninėje. Po įvykio ji kreipėsi į polikliniką ir ten jai pasakė, kad skubiai reikia siūti ranką. Gavusi siuntimą, su marčia nuvažiavo į ligoninę. Kodėl paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape nurodyta, kad ji į medikus kreipėsi 2016 m. birželio 28 d., nežino, turbūt apsiriko med. sesuo (b. l. 9). Į teismo medicinos specialistus kreipėsi 2016 m. liepos 19 d., nes su teismu susidūrė pirmą kartą. Tik tuomet, kai gavo laišką, kad nutraukiamas ikiteisminis tyrimas, pareigūnas jai pasakė nuvažiuoti pas teismo medicinos ekspertus. Po įvykio negalėjo dirbti apie mėnesį, eidavo kartu su giminaičiais ir sakydavo, kur dėti reklamas. Ranka ilgai negijo, gydymas vyko apie du mėnesius, ji negalėjo daryti namų ruošos darbų, viską už ją darė marti. Nurodė, kad iki šiol ji bijo į tą namą eiti, ir viena ten neina, kartu reklaminius bukletus nešioja D. L.. Be to, kai pamato kaltinamąjį, jai tirpsta kojos, pradeda virpėti širdis, vis prisimena šį įvykį, o kai eina į tą namą, bijo, kad ją vėl gali griebti mane už kaklo ir nustumti. Neneigė, kad buvo nuėjusi pas V. B. žmoną ir norėjo paklausti, koks jis yra žmogus, bet nieko jos neprašė (b. l. 53-55, 109-110).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausioji patrulė O. G. (buvusi J.) nurodė, kad įvykio dieną gavo iškvietimą. Atvykus į pareigūnus kreipėsi nukentėjusioji, ji paaiškino, kad vyras, gyvenantis tame name, ją pastūmė ir ji nukrito. Moteris buvo sužalota, nubrozdinimai buvo švieži, bėgo kraujas, matėsi kraujo dėmės. Paaiškino, kad nukentėjusioji nešioja reklamas, gyventojas buvo pasipiktinęs, kad jam dedami tie lankstinukai. Su kaltinamuoju bendravo jos porininkas, jis galėjo daryti ir įvykio vietos nuotraukas. Kaltinamasis sakė, kad moters nestūmė, kad tarp jų vyko tik žodinis konfliktas. Liudytoja patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (b. l. 17).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. M. nurodė, kad pažįsta nukentėjusiąją, ji nešioja bukletus, kaltinamasis gyvena name Nr. 184. Paprastai nukentėjusioji į laiptinę užeina su vežimėliu, jį pasideda pirmame aukšte. Ar pakyla su vežimėliu į viršų, pasakyti negali, bet dažniausiai įvažiuoja ir palieka vežimėlį pirmame aukšte. Aptardama įvykį, nurodė, kad 2016 m. birželio 28 d., apie 16.30 val., jai paskambino į buto, esančio pirmajame namo aukšte, duris; ji jas atidarė. Koridoriuje nieko nebuvo, bet ji išgirdo garsus. Išėjo į koridorių, ten stovėjo kaltinamasis ir nukentėjusioji, kuriai iš dešinės rankos bėgo kraujas, ant smakro matėsi mėlynė, po dviejų dienų buvo subintuota jos ranka. Nuo lifto buvo išmėtytos reklamos. Kaltinamasis buvo atsisukęs į nukentėjusiąją, jis visas drebėjo ir pradėjo ją kaltinti, kad ji girta ir kokią išvis turi teisę nešioti bukletus. Liudytoja nuėjo namo paimti servetėlių. Kai atėjo, kaltinamojo jau nebuvo. Nurodė, kad kaltinamasis jai pačiai daugiau nieko neaiškino, o tik įžeidinėjo nukentėjusiąją. Nukentėjusioji jai sakė, kad ją numetė nuo laiptų, bet šito ji pati nematė. Ant laiptų buvo kraujo dėmės, kraujas buvo prie pašto dėžučių, pirmame aukšte. Daugiau sužalojimų ant nukentėjusiosios ji nematė. Po įvykio nukentėjusioji jai parodė, kad vanduo susirenka kelyje (b. l. 55).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. M. nurodė, kad nukentėjusioji yra jos anyta. Įvykio dieną ji išėjo nešioti reklamas ir apie 17.00 val. grįžo išsigandusi. Išeinant ji nesiskundė jokiais kūno sužalojimais; iš namų ji išeina su vežimėliu. Grįžusi pasakė, kad labai skauda koją, ranka buvo su servetėle. Ji sakė, kad ją nustūmė nuo laiptų, kvietė policiją. Nukentėjusioji nuėjo į polikliniką, ten jai užbintavo ranką ir pasakė, kad reikia siūti žaizdą. Lazdynų ligoninėje susiuvo. Būnant ligoninėje, nukentėjusiajai pradėjo mėlynuoti smakras, ant kaklo irgi buvo likusios dvi žymės, mėlynės buvo ir ant kojos, prie kelio. Ant jos kūno mėlynių nematė. Po įvykio su ranka nukentėjusioji nieko negalėjo daryti, apie 3 mėnesius pati negalėjo net nusiprausti. Jai labai skaudėjo, blogai gijo. Dar skaudėjo koją, ją skauda iki šiol. Pažymėjo, kad nukentėjusioji po įvykio bijo vaikščioti vakarais, eiti į tą namą, ten eina kartu kieno nors lydima (b. l. 56).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. D. nurodė, kad pažįsta nukentėjusiąją, jas sieja darbo santykiai, nukentėjusioji dabar platina „Lidl“, „Ogmina“, „Topo centras“ leidinukus, ankščiau – „Iki“, „Rimi“, buvo ir „Maxima“, „Thomas Philips“ leidinukai. T. M. dirba pagal individualios veiklos pažymą. 2016 m. birželio 28 d. nukentėjusioji iš savo namų jai paskambino ir pasakė, kad ją užpuolė ir kad ji negalės užbaigti darbo. Ji nukentėjusiajai perskambino ir ji pasakė, kad važiuos į Lazdynus, taip pat paaiškino, kad kaltinamasis jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, ją stvėrė už gerklės ir pastūmė, ji kažkaip griebėsi už turėklų; po to išėjo namo gyventoja iš pirmo aukšto ir jai atnešė servetėlę, kad sustabdytų kraują, kita gyventoja iškvietė policiją. Nukentėjusiajai prie piršto buvo sužeidimas, buvo likusios žymės ant kaklo, pamėlynavo smakras, ji dar užsigavo koją ties keliu. Pažymėjo, jog ji ir ankščiau iš nukentėjusiosios yra gavusi pranešimų dėl kaltinamojo – prieš kurį laiką ji skambino ir sakė, kad ją užpuolė, liudytoja jai liepė kviesti policiją. Po įvykio nukentėjusioji prašė giminaičių, kad jai padėtų išnešioti leidinukus (b. l. 56).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. L. nurodė, kad nukentėjusiąją pažįsta iš darbo santykių. 2016 m. birželio 28 d. jai vakare paskambino T. M. ir pasakė, kad kaltinamasis iš (duomenys neskelbtini) buto ją užpuolė ir ji važiuoja į ligoninę. Dar ji paklausė, ar liudytoja negalėtų jai padėti išnešioti reklamą. Nukentėjusioji po poros dienų atėjo ir parodė sužalojimus, ant smakro buvo mėlynė. Pasakojo, kad 2016 m. birželio 28 d., apie 17 val. įėjo į namą Nr. 184, kaltinamasis ją pastūmė. Jai buvo sužalota ranka, ant kojos buvo mėlynė. Dar pasakė, kad tai padarė žmogus iš (duomenys neskelbtini) buto. Pažymėjo, kad nukentėjusioji ir prieš du metus turėjo konfliktą su kaltinamuoju – jis visada grasindavo dėl to, kad jam į pašto dėžutę nereikia mėtyti reklamos. Po aptariamo įvykio nukentėjusioji dirbti negalėjo mėnesį. Dabar į tą namą su nukentėjusiąją eina abi kartu, taip vaikščioti pradėjo po šio įvykio. Paaiškino, kad R. M. yra jos kaimynė (b. l. 56-57).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja N. Ž. nurodė, kad ji su V. B. yra bendradarbiai, abu draugauja, kartu negyvena. Paaiškino, kad 2016 m. birželio 28 d. ji buvo kaltinamojo bute. Kai atėjo, jis darė balkoną ir nukrito įrankis. V. B. purvinas nubėgo paimti įrankio į lauką. Jam išėjus, ji išgirdo barnį – V. B. balsą ir moters; jie barėsi dėl kažkokių bukletų. Apačioje trinktelėjo durys, tada ji išgirdo triukšmą, kad kažkas nukrito. Išgirdusi, kad kaltinamasis su kažkuo barasi bei kad kažkas nukrito, ji išėjo į laiptinę, nusileido, ir pro laiptų aikštelę į apačią pamatė, kaip nukentėjusioji aikštelės viduryje renka bukletus, daugiau nieko nebuvo. Kuri moteris rinko bukletus, pasakyti negali, nes ji buvo nugara į ją. Ar moteris buvo susižalojusi, nematė. Vežimėlis stovėjo prie pat įėjimo iš lauko, prie laiptų. Kokios spalvos ir kaip jis atrodė, ji neatsimena. Tuomet grįžo į butą. V. V. B. atėjo į namus ir pasakė, kad nukentėjusioji jam rodė kruviną ranką. Kodėl ji jam rodė kraujuotą ranką, jis nesuprato. Grįžęs V. B. vėl pradėjo tvarkytis. Per tą laiką ji gėrė kavą ir laukė jo, kol jis sutvarkys balkoną. Po valandos atvažiavo policija (b. l. 57).
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. Z. nurodė, kad pažįsta moterį – nukentėjusiąją, kuri nešioja lankstinukus, o V. B. gyvena jos name, ji su juo tik sveikinasi. Įvykio dieną, 2016 m. vasarą, apie 17.00 val., ji ėjo iš parduotuvės. Namo fojė, aikštelėje stovėjo moteris ir verkė, jai iš dešinės rankos tarp pirštų bėgo kraujas, buvo suplėšytos kelnės. Kraujo ji matė, kai ėjo link lifto, ant reklamų, kurios gulėjo ant laiptų, fojė irgi matėsi kraujo; prie lifto aikštelėje kraujo nematė. Nukentėjusioji jai pasakė, kad vyras iš (duomenys neskelbtini) buto ją nustūmė dėl reklamų, bet sakė, kad į jo dėžutę ji reklamų nededa. Lankstinukai buvo išmėtyti puslankiu ir fojė, ir ant laiptų į pirmą aukštą nuo fojė (nuo įėjimo iš lauko), ir ant laiptų nuo lifto iš pirmo aukšto iki antro aukšto viršaus, per visus laiptus. Tai ji pastebėjo aikštelėje prie lifto. Kiti nukentėjusiosios reklamos lankstinukai stovėjo ant ratukų vežimėlyje prie įėjimo iš gatvės durų. Vežimėlis buvo pilnas reklamų, vežimėlio spalvos neprisimena. Moteris neturėjo telefono ir ji iškvietė policijos pareigūnus. V. B. tuo metu jau nebuvo, ji palaukė policijos pareigūnų ir išėjo (b. l. 68-69).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus tyrėjas, atliekantis 2-ojo skyriaus tyrėjo pareigas, A. K. (A. K.) nurodė, kad 2016 m. birželio 28 d. dirbo kartu su O. J. (dab. G.) ir kursantu M. S.. Įvykis buvo Kalvarijų gatvėje, daugiabučiame name, šalia parduotuvės „Lidl“. Atvykę į įvykio vietą, pirmame namo aukšte rado ponią, kurios ranka buvo stipriai kraujuota, kažkur iš kairės pusės ir kojos apibrozdintos. Netoli laiptų, pirmame aukšte stovėjo praviras, maždaug metro aukščio, dviejų mažų ratukų vežimėlis. Jis suplėšytas nebuvo, buvo atidengta jo viršutinė dalis, vežimėlis maždaug iki pusės buvo užpildytas A4 formato lankstinukais. Prie nukentėjusiosios buvo priėjusi kita moteris, tačiau ji įvykio nematė, tik priėjo pamačiusi sužeistą moterį ir laukė policijos pareigūnų. Nukentėjusioji pareigūnams paaiškino, kad išnešioja parduotuvės „Lidl“ laikraščius ir ją užpuolė vyriškis, kuris nustūmė nuo laiptų. Kiek pamena, nukentėjusioji nurodė, kad ji buvo užpulta ant laiptų maršo, vedančio nuo pirmo aukšto link lifto, ant antro laiptelio nuo viršaus. Ar buvo smūgis kažkoks suduotas, nukentėjusioji galėjo minėti, bet dabar jis negali prisiminti. Moteris pasakė, kad žino, kur gyvena ją nuo laiptų nustūmęs vyriškis. Buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, pareigūnai nukentėjusiąją išvedė iš laiptinės, kad ji nestovėtų, ir pasodino į automobilį. Jis su kolegomis pakilo į nurodytą butą, duris atidarė vyras, bute buvo moteris. Pareigūnas jam paaiškino, dėl ko atėjo. Vyriškis keikėsi, sakė, kad buvo nusileidęs laiptais ir buvo konfliktas su nukentėjusiąja. Paklausus, kodėl jis taip pasielgė, t. y., užpuolė moterį, jis pasakė, kad niekas nieko neįrodys. Pareigūnai priėmė pareiškimą iš nukentėjusios, o vyriškį pristatė į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK. Nukentėjusiosios nuotraukas greičiausia darė kolegė O. J. (dab. G.), jis darė nuotraukas pareigūnų automobilyje, kur nukentėjusioji rašė pareiškimą, ant jo buvo kraujo dėmė. Matė, kad ant laiptų buvo kraujo, taip pat nuo 3-ios laiptų pakopos buvo numesti laikraštukai. Kai atvyko, krepšys ant ratukų buvo, kiek pamena, pirmame aukšte, o visi lankstinukai išbarstyti ant laiptų, tarp pirmo aukšto ir aikštelėje, kurioje yra liftas. Lankstinukų nuo lifto link 2-to aukšto laiptų pakopos išmėtytų nebuvo. Lankstinukai išmėtyti buvo ant laiptų maršo, kuris eina nuo pirmo aukšto link lifto, nuo šio maršo vidurio einant žemyn. Kraujo buvo ant pirmo aukšto grindinio ir kelių pakopų laiptų, vedančių iš pirmo aukšto link lifto (b. l. 107-109).
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. S. nurodė, kad įvykio metu dirbo Vilniaus apskrities VPK, 1 kuopoje, 2 būryje ir atlikinėjo praktiką. 2016 m. birželio 28 d. buvo iškvietimas dėl to, kad moteris nustumta nuo laiptų. Atvykus į įvykio vietą, moteris sėdėjo ant laiptų, buvo kruvina ranka ir šiek tiek patinusi koja. Ji paaiškino, kad nešiojo reklamą, dėliojo į pašto dėžutes ir vienas asmuo ją nustūmė nuo laiptų. Kurioje tikslai vietoje ją nustūmė, liudytojas dabar neprisimena. Laiptinėje reklamos lankstinukų buvo likę nedaug, gal pora, nes moteris minėjo, kad vaikai prieš tai jas jau buvo surinkę. Galbūt pirmo aukšto fojė buvo kraujo, bet kurioje vietoje tiksliai, liudytojas pasakyti negalėjo. Pažymėjo, kad nukentėjusioji turėjo vėžimėlį. Kai pareigūnai atvyko, vėžimėlis, atrodo, stovėjo lauke, ant laiptų, jis buvo atidarytas, jame buvo pora reklamų. Moteris pareigūnams pasakė, kad gali nurodyti butą, kuriame gyvena nuo laiptų ją nustūmęs asmuo. Jie nuėjo prie kaltinamojo buto durų, jas atidarė ar tai kaltinamasis, ar tai jo žmona. Pareigūnams paaiškinus aplinkybes, dėl ko jie atėjo, vyriškis sakė, kad nukentėjusią moterį pažįsta, bet nieko nežino iš viso, ko čia pareigūnai atėjo, taip pat sakė, kad niekas nieko neįrodys. Ar pareigūnai apklausinėjo kaimynus, dabar neatsimena (b. l. 109).
Teisiamojo posėdžio metu specialistė Rasa Gaidienė paaiškino, kad tai ji pateikė 2016 m. liepos 19 d. (b. l 4) specialisto išvadą, bet dėl apsirikimo įvyko klaida – reikia papildyti pirmą išvados sakinį, kad buvo kraujosruvos smakre, dešinio žasto ir dešinės alkūnės srityse. Mechanizmas taip pat aiškinamas – tiek kraujosruvos, tiek minėtų nubrozdinimų – kad buvo padaryti kietais bukais daiktais, išskyrus plėštinę žaizdą, kuri bus padaryta ribotą paviršių turinčiu daiktu, kontakto vietoje. Tolimesnė išvada nesikeičia. Poodinės kraujosruvos galėjo būti padarytos kietais, bukais daiktais su nubrozdinimais. Be to, pasmakrės sužalojimo, praėjus trims savaitėms, kai po įvykio buvo atliekama ekspertizė, galėjo ir nesumatyti, per tą laiką jis galėjo išnykti. Taip pat paaiškino, kad žmogaus alkūnėje greitesnė kraujo apykaita ir jeigu praėjo pakankamai laiko, kraujosruvos rezorbuojasi ir išnyksta. Apatinėje rankos dalyje liko kraujosruva, nes ten lėtesnė apykaita ir ilgiau lieka smurto požymiai. Tokie sužalojimai, kokie buvo ant nukentėjusiosios kūno, užfiksuoti byloje esančiose fotonuotraukose, galėjo būti padaryti prieš tris dienas iki nuotraukų darymo (b. l. 10), nes kraujosruvos išryškėjusios. Dešinė ranka į laiptus galėjo atsitrenki, nes nukentėjusioji klupo ir ta ranka kliuvo ant laiptų. Kaip supranta, nukentėjusioji buvo visiškai suklupusi ir pakankami žemai, tokiu būdu ji galėjo susižaloti ir vidurinę žasto dalį. Bet kokiu atveju, susižalojimo laipsnis nesikeičia. Aptardama smakro sužalojimą, specialistė nurodė, jog, kaip ji supranta, buvo griebta vyriška ranka su postūmiu. Nuo stūmimo veiksmo pasmakrėje galėjo būti tokia kraujosruva, kaip pavaizduota fotonuotraukoje, taip pat tai dar priklausė ir nuo to, kiek laiko vyras laikė sugriebęs ir ar pakankamai stipriai spaudė; reikia aiškintis žmogaus fiziologines savybes. Pažymėjo, kad negali atmesti, jog sužalojimai, poodinės kraujosruvos galėjo atsirasti taip, kaip aiškino nukentėjusioji, ji galėjo susižaloti ant turėklų, nes ten ir buvo toks paviršius – kietas, bukas ribotą paviršių turintis daiktas. Pažymėjo, kad negalėjo būti taip, kad žmogus, krisdamas į priekį, užpakalinėje dalyje pasidarytų sužalojimus. Negali pasakyti, ar einat, paslystant ir krentant nuo laiptų be inercinio postūmio galėjo būti tokie sužalojimai – nukentėjusioji šiuo atveju laikėsi ir tai sumažino kritimo jėgą. Negali spęsti, ar galėjo kažkas stumti, ar asmuo pats paslydęs krito, bet šioje situacijoje pagal nukentėjusiosios paaiškinimus taip galėjo nutikti. Neatmetama galimybė, kad nukentėjusioji galėjo, griebdama turėklus ir krisdama nuo laiptų, patirti plėštinę dešinės plaštakos 5 piršto žaizdą, taip pat galėjo patirti kairio kelio nubrozdinimus, jai galėjo atsirasti poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje bei ant smakro. Dešiniame žaste kraujosruva galėjo atsirasti nuo atsitrenkimo į laiptą, kraujosruva dešinės alkūnės srityje ir kiti prieš tai išvardinti sužeidimai galėjo būti padaryti 2016 m. birželio 28 dieną – tokia išvada padaryta remiantis medicinos dokumentais ir apžiūros duomenimis. Specialistė negali atmesti galimybės, kad tie sužalojimai galėjo atsirasti ne nuo stūmimo, o suklupus, nuslydus nuo laiptų, nukritus ant kelio, tačiau didesnė tikimybė, kad jie atsirado taip, kaip pasakojo nukentėjusioji – ją nustūmus nuo laiptų (b. l. 110-111).
Išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro nurodyta, kad 2016 m. birželio 28 d., 16.59 val. R. Z. pranešė, kad laiptinėje įvyko konfliktas tarp moters, kuri nešioja reklamas, ir namo gyventojo; vyriškis moterį nustūmė nuo laiptų, moteris turi pretenzijų, rašys pareiškimą, laukia; vyras iš (duomenys neskelbtini) buto (b. l. 16).
Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausioji patrulė O. G. (buvusi J) 2016 m. birželio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2016 m. birželio 28 d., apie 17.00 val. iš Vilniaus apskrities VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Kalvarijų g. 184, laiptinėje įvyko konfliktas tarp moters, kuri nešioja reklamas, ir namo gyventojo. Vyriškis moterį nustūmė nuo laiptų. Moteris turi pretenzijų, rašys pareiškimą, pasitiks prie namo. Vyras iš (duomenys neskelbtini) buto. Atvykus minėtu adresu, prie laiptinės į pareigūnus kreipėsi T. M., kuri paaiškino, kad apie 17.00 val. namo laiptinėje ji nešiojo reklaminius lankstinukus, prie jos priėjo namo gyventojas iš (duomenys neskelbtini) buto, kuris pradėjo su ja konfliktuoti, griebė už gerklės ir nustūmė ją nuo laiptų. Moteris nukrito ir susižalojo koją ir rankos pirštus, matėsi ant kojos nubrozdinimai, mėlynės, patinimas, iš rankos pirštų bėgo kraujas, moteris nuo GMP atsisakė, parašė pareiškimą. Namo laiptinėje pirmame aukšte matėsi kraujo dėmės. T. M. nurodė (duomenys neskelbtini) butą, kur gyvena minėtas vyras. Pasibeldus duris atidarė V. B., kuris paaiškino, kad jis nieko nedarė, tai dar reikia įrodyti, tik moteriškei padarė pastabą dėl šiukšlinimo. V. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK tolimesniam aiškinimuisi (b. l. 17).
T. M. 2016 m. birželio 28 d. pareiškime nurodė, kad 2016 m. birželio 28 d., apie 17.00 val., Kalvarijų g. 184 namo laiptinėje ji nešiojo reklamas. Priėjo vyras ir pradėjo konfliktuoti – paėmė jai už gerklės ir nustūmė nuo laiptų. Ji nukrito, susimušė koją ir rankas. Tai buvo ne pirmą kartą. Vyras gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 18).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. liepos 19 d. specialisto išvadoje Nr. G 2184/2016(01) nurodyta, kad T. M. nustatyta plėštinė žaizda dešinės plaštakos V piršte, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje. Nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairėje kojoje padaryti paveikus kietais bukais daiktais, plėštinė žaizda dešinės plaštakos V piršte – paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, 2-3 savaičių laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 4).
Į bylą pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti T. M. sužalojimai (b. l. 10, 19-20, 97-98).
Į bylą pateikti išrašai iš T. M. medicininių dokumentų (b. l. 8-9, 122).
Į bylą VĮ „Registrų centras“ pateikė pastato, esančio Kalvarijų g. 184, Vilniuje, pirmo ir antro aukštų planas (b. l. 86-87), taip pat daugiabučio namo, esančio Kalvarijų g. 84, Vilniuje, laiptinės ir butų išdėstymo fotolentelė pagal I ir II aukštų planą (b. l. 99-102).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas.
Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumą (nukentėjusiosios T. M., liudytojų O. G., R. M., R. D., D. L., R. Z., A. K. ir M. S., taip pat specialistės paaiškinimus, Specialisto išvados, tarnybinio pranešimo, išrašo iš Policijoje registruojamų įvykių registro, pareiškimo, medicininių dokumentų, fotolentelės, foto nuotraukų, gyvenamojo namo patalpų planų duomenis), teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. B. 2016 m. birželio 28 d., apie 17.00 val., daugiabučio namo laiptinėje, esančioje Kalvarijų g. 184, Vilniuje, tyčia užpuolė, t. y. staiga savo kairės rankos plaštaka sugriebė T. M. už kaklo ir smakro bei nustūmė ją nuo laiptų, tokiu būdu padarydamas T. M. sužalojimus (plėštinę žaizdą dešinės plaštakos penktajame piršte, odos nubrozdinimą kairiame kelyje, poodines kraujosruvas kairėje blauzdoje, kraujosruvas smakre, dešinio žasto ir dešinės alkūnės srityse), kurie vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.
Teismas neturi pagrindo netikėti ypatingai išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiosios paaiškinimais, kuri kiekvieną kartą teikdama paaiškinimus teisme, detaliai nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, kurios sutampa su jos nurodytomis aplinkybėmis tyrimo metu, ir kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Nuo pat įvykio pradžios nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad ją nuo laiptų nustūmė kaltinamasis: tai ji nurodė liudytojai R. M., kuri pirmoji išėjo į laiptinę, namo pirmame aukšte, iškart po įvykio, taip pat liudytojai R. Z., kuri, atėjusi iš lauko į laiptinę, iškvietė pagalbą, būtent tokias aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir atvykusiems pareigūnams – liudytojams O. G., A. K., M. S. bei rašydama pareiškimą. Be to, tą pačią dieną ji tokias pačias aplinkybes nurodė ir savo marčiai S. M., grįžusi namo, bei R. D. ir D. L., paskambinusi telefonu. Vėliau nukentėjusioji toliau laikėsi savo pozicijos, jos nekeitė ir detaliai įvykio aplinkybes ne kartą paaiškino teisme. Vien tai, kad kaltinamasis eilę metų reiškia pretenzijas nukentėjusiajai dėl jos atliekamo reklaminių lankstinukų platinimo, nesudaro pagrindo teigti, jog nukentėjusioji tyčia apkalba kaltinamąjį ir išsigalvoja įvykį ar jį inscenizuoja.
Be to, minėta, nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Visų pirma, nukentėjusiosios teigimu, įvykis įvyko gyvenamojo namo, esančio Kalvarijų g. 184, Vilniuje, laiptinėje, tarp pirmo ir antro aukšto esančioje aikštelėje, kurioje yra liftas, kaltinamajam ją nustūmus, ji krito laiptais žemyn link pirmo aukšto, krisdama susižalojo. Pagal liudytojų parodymus nustatyta, kad nurodytoje įvykio vietoje liudytojai O. G., A. K., R. M., R. Z. matė tiek išmėtytus reklaminius lankstinukus, tiek ir kraujo dėmes bei nukentėjusiosios ką tik patirtus sužalojimus. Paminėtų liudytojų paaiškinimų visuma sudaro pagrindo spręsti, kad kraujo dėmės buvo ant laiptų nuo pirmo aukšto iki aikštelės tarp pirmo ir antro aukšto bei pirmame aukšte, taip pat nuo šios aikštelės iki pirmo aukšto buvo išmėtyti reklaminiai lankstinukai. Šie duomenys sutampa su nukentėjusiosios nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei į bylą pateiktu VĮ „Rgistrų centras“ gyvenamojo namo pirmo ir antro aukštu planu bei prie bylos pridėtos šio daugiabučio namo laiptinės ir butų išsidėstymo fotolentelės duomenimis. Tai, jog liudytoja R. Z. nurodė, jog ji matė lankstinukus, išmėtytus iki pat antro aukšto, vertintina kaip galimas jos aplinkybių supainiojimas, kadangi kitų liudytojų apklausa paneigė šias aplinkybes.
Beje, nukentėjusioji taip pat detaliai paaiškino, kokiu būdu jai krentant patyrė konkrečiai kiekvieną iš specialistės nustatytų sužalojimų, šias aplinkybes teisme paaiškino iš esmės net tris kartus ir visuomet analogiškai, tokias pačias aplinkybes ji buvo nurodžiusi ir tyrimo metu, taip pat šie sužalojimai nurodyti medicininiuose dokumentuose. Be to, teisiamajame posėdyje apklausta specialistė Rasa Gaidienė, išklausiusi nukentėjusiosios paaiškinimų, patvirtino, kad konstatuoti sužalojimai galėjo atsirasti nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis, taip pat paaiškino, jog labiau tikėtina, kad šie sužalojimai atsirado, nustūmus nukentėjusiąją nuo laiptų nei jai pačiai nukritus.
Tuo tarpu kaltinamojo pozicija buvo nenuosekli. Visų pirma, tik įvykus įvykiui, tiek nukentėjusiajai, tiek ir liudytojai R. M. kaltinamasis pareiškė, kad nukentėjusioji girta (tokių duomenų byloje nėra) ir pati kalta dėl įvykio. Atvykusiems pareigūnams kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusiosios jis nestūmė, kad niekas nieko neįrodys, o teisme laikėsi pozicijos, jog nukentėjusioji pati su savo vežimėliu nukrito nuo laiptų. Pažymėtina, kad apklausti liudytojai patvirtino, jog nukentėjusioji visuomet savo vežimėlį su lankstinukais palieka namo pirmame aukšte, kuris būtent pirmame aukšte ir buvo rastas, atvykus pareigūnams, jo apgadinimo požymių nenustatyta. Teismo vertinimu, ši kaltinamojo gynybinė versija nepasitvirtino. Be to, kritiškai vertintini ir liudytojos N. Ž. paaiškinimai teisme, kuri, apklausta kaltinamojo prašymu, šį prašymą pareiškus tik antro teisiamojo posėdžio metu (kai iki tol kaltinamasis ir jo gynėjas jau buvo pareiškęs prašymus dėl liudytojų apklausos), pripažino, jog ją sieja pakankamai artimi santykiai su kaltinamuoju. Juolab kad jos paaiškinimai nepaneigė aukščiau nurodytų aplinkybių, nustatytų, atsižvelgiant į byloje esančių kitų įrodymų visumą.
Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų pakanka konstatuoti, jog kaltinamasis V. B., nustūmęs nukentėjusiąją nuo laiptų, veikė tiesiogine, neapibrėžta tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą (pakankami stipriai, suėmus nukentėjusiajai už kaklo ir smakro, ją pastūmus), numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali kilti padariniai nukentėjusiosios sveikatai ir jų, nors nekonkretizavo, bet norėjo. Tokiu būdu kaltinamasis tyčia padarė nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas kaltinamojo gyvenamojo namo laiptinėje, nukentėjusiajai atliekant savo darbines pareigas, kilus konfliktui kaltinamojo iniciatyva), į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, vedęs, tačiau su žmona kartu negyvena, neteistas, baustas administracine tvarka, nėra duomenų, kad turėtų galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat nėra duomenų, kad būtų gydęsis psichiatrijos gydymo įstaigose.
Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. B. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę, t. y. viešųjų darbų bausmę, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui. Taigi V. B. skirtina 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant V. B. neatlygintinai dirbti po 25 valandas per mėnesį visuomenės labui (BK 46 str. 1-2 d., 140 str. 1 d.).
Dėl civilinio ieškinio ir nukentėjusiosios išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
Šioje byloje nukentėjusioji T. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2 000 Eur neturtinės žalos ir 24,17 Eur turtinės žalos priteisimo, taip pat prašė priteisti išlaidas už advokato pagalbą (b. l. 1-3, 126-132).
Nukentėjusioji nurodė, kad 24,17 Eur turtinės žalos ji patyrė, apmokėjusi už specialisto išvadą. Įvertinus byloje esančius įrodymus (specialisto išvada, mokėjimo nurodymas pervesti įmoką, AB „Lietuvos paštas“ kvitas), teismas sprendžia, kad ši ieškinio dalis yra įrodyta visiškai (b. l. 4, 123-124).
Be to, nukentėjusioji pareiškė reikalavimą dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajai buvo neženkliai sutrikdyta sveikata, jai nustatyta: plėštinė žaizda dešinės plaštakos penktajame piršte, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, poodinės kraujosruvos kairėje blauzdoje, kraujosruvas smakre, dešinio žasto ir dešinės alkūnės srityse. Po įvykio nukentėjusioji dėl plėštinės žaizdos piršte turėjo vykti į VšĮ „Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę“, kur jai buvo susiūta plėštinė žaizda, vėliau pakartotinai vyko atlikti papildomas procedūras (išimti siūlus iš žaizdos), siūlus šalino per kelis kartus (Specialisto išvada, išrašai iš medicininių dokumentų). Pati nukentėjusioji paaiškino, kad iš pradžių, padedama liudytojos S. M. kreipėsi į polikliniką, kur gavo siuntimą į ligoninę, pirštas ilgai negijo, gydymas vyko apie du mėnesius, ji negalėjo daryti namų ruošos darbų, viską už ją darė marti. Šias aplinkybes patvirtino liudytojos D. L. ir S. M., pastaroji be kita ko, nurodydama, jog po įvykio su ranka nukentėjusioji nieko negalėjo daryti, apie 3 mėnesius pati negalėjo net nusiprausti, jai labai skaudėjo, blogai gijo, koją skauda iki šiol. Be to, po įvykio negalėjo dirbti savarankiškai apie mėnesį, eidavo kartu su giminaičiais ir sakydavo, kur dėti reklamas. Tai patvirtino liudytojos S. M. ir R. D.. Taipogi, pasak nukentėjusiosios bei liudytojų S. M. ir D. L., nukentėjusioji iki šiol bijo eiti į tą namą, kuriame įvyko įvykis, viena ten neina, kartu reklaminius bukletus nešioja D. L.. Pagal 2017 m. vasario 10 d. išrašą iš medicininių dokumentų, prieš pusmetį nukentėjusiosios patirtas stresas tęsiasi iki šiol (b. l. 122).
Įvertinus paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė ne tik fizinius sužalojimus, skausmą bei nepatogumus, bet ir sukrėtimą, baimę, dvasinius išgyvenimus, kurie tęsiasi iki šiol. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusioji buvo sužalota savo darbo – reklaminių lankstinukų platinimo metu, t. y. vykdydama veiklą pagal individualios veiklos pažymą.
Įvertinus paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, jos pavojingumą, kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, kaltinamojo finansinę padėtį (dirbantis), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant tokio pobūdžio sužalojimams, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiosios T. M. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteisti 900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.250 str.). Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.
Nors gynėjas nurodė, kad byloje civilinis ieškinys pareikštas netinkamai, nepateikus atskiro rašytinio dokumento, teismas sprendžia, jog šie argumentai nepagrįsti. Byloje kartu su pareiškimu suformuluotas civilinis ieškinys yra aiškus, konkretus, jo turinys iš esmės atitinka CPK ieškiniui keliamus reikalavimus.
Bylos duomenimis, nukentėjusioji advokatui už suteiktas paslaugas sumokėjo iš viso 450 Eur, į bylą pateikti tai patvirtinantys įrodymai (b. l. 64-65). Teismas sprendžia, kad pagrįstas nukentėjusiosios prašymas dėl jos išlaidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant V. B. neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.
Iš dalies patenkinti T. M. civilinį ieškinį ir priteisti iš V. B. T. M. 24,17 Eur (dvidešimt keturis eurus septyniolika centų) turtinės žalos atlyginimo ir 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš V. B. T. M. 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.