- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-409-623/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis, Marijonas Greičius
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- A. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės A. K. pareiškimą atsakovui A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (institucija dalyvaujanti procese išvadai duoti - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. K. kreipėsi į teismą prašydama pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. priimto sprendimo dalį ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą – A. B. moka 2001-06-01 gimusio sūnaus E. B. išlaikymui periodines išmokas po 200 Lt kiekvieną mėnesį ir šią dalį išdėstyti taip: A. B. 2001-06-01 gimusio sūnaus E. B. išlaikymui moka periodines išmokas po 700 Lt kiekvieną mėnesį iki jo pilnametystės (b.l. 20-21). Ieškovė nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Lt, tačiau šios sumos nepakanka patenkinti augančio sūnaus poreikių. E. B. yra aštuoneri metai. Sūnus pradėjo lankyti mokyklą, krepšinio treniruotes (80 Lt per mėnesį), mokykloje valgo pusryčius ir pietus (164 Lt per mėnesį). Ieškovė nurodo, kad vaikui per mėnesį išleidžia 850 Lt – maistui, 31 Lt kanceliarinėms prekėms, apie 31 Lt sporto priemonėms, apie 25 Lt higienos prekėms, apie 92 Lt skalbimo priemonėms, apie 65 Lt batams, apie 45 Lt apatiniam trikotažui, apie 134 Lt viršutiniams rūbams, apie 68 Lt pramogoms, 10 Lt – spaudai, apie 35 Lt vaistams, kai serga, bei vitaminams. Bendra vaiko išlaikymo per mėnesį suma sudaro 1600 Lt. Ieškovė yra trečios grupės invalidė, negali dirbti sunkaus darbo, registruota darbo biržoje, tačiau kol kas negauna bedarbio pašalpos. Taip pat augina dukrą Gabrielę, gimusią pirmoje santuokoje. Ieškovė gyvena pas motiną, kuri jai kartais padeda. Jai priklauso automobilis. Santaupų neturi. Vaiko poreikių padidėjimą bei savo bedarbystę traktuoja kaip iš esmės pasikeitusią savo turtinę padėtį.
Atsiliepimas
Atsakovas A. B. nesutiko su pareiškėjos prašymu (b.l. 29) ir nurodė, jog teikia vaikui išlaikymą po 200 Lt per mėnesį ir negali mokėti daugiau, nes jo turtinė padėtis taip pat yra sunki, gauna tik 800 Lt atlyginimą. Turi dar vieną vaiką – 2008 metais gimusią dukrą. Nei nekilnojamojo turto, nei automobilio neturi. Teigia, jog pateikti vaiko išlaikymo poreikiai yra abejotini, nesupranta iš kokių pajamų pareiškėja gali išleisti 1000 Lt per mėnesį, jeigu ji tiek neuždirba.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimu prašymą tenkino iš dalies ir pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu nustatyto išlaikymo dydį. Teismas nustatė, kad A. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus E. B. , gimusio 2001-06-01, išlaikymui moka A. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvieną mėnesį po 400 Lt iki E. B. pilnametystės. Kitoje dalyje prašymą atmetė (b.l. 42-43). Teismas nurodė, kad Lietuvoje yra nustatyta minimali alga 800 Lt. Ši suma pripažįstama būtina vaiko išlaikymui, kad patenkinti jo realius bei protingus poreikius. Aštuonerių metų vaiko poreikių negalima prilyginti suaugusiojo žmogaus poreikiams, jie yra mažesni. Teismas nurodė, kad išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai, o byloje nėra duomenų apie pareiškėjo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam dirbti, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas sveikas ir darbingas, turėtų daugiau prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas išlaikymą vaikui teikia, gauna nedidelį atlyginimą, turi dar vieną išlaikytinį, kito turto, iš kurio gautų pajamų, neturi, todėl priteista 400 Lt išlaikymo suma per mėnesį užtikrintų bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą, kadangi pats vaikas užsidirbti negali ir jo išlaikymas yra tėvų pareiga.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 45-46) atsakovas A. B. prašo teismą pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš A. B. sūnaus išlaikymui periodines išmokas po 300 Lt į mėnesį.
Apeliantas nurodo, kad Lietuvoje mažinami atlyginimai, jis gauna 1.300 Lt, iš kurių turi išlaikyti dar antrą vaiką, šiuo metu susirasti papildomą darbą nėra galimybių, jokio turto neturi. Nors ieškovė turi negalią, tačiau jos būklė nedraudžia dirbti.
Apeliantas teigia, kad esant šalyje tokiai bedarbystei, tėvai gali vaikų poreikius tenkinti minimaliai, vaiko poreikiams gali būti skirta 600 Lt. Be to, iš ieškovės prašymo bei sūnaus išlaikymui turimų išlaidų matyti, kad ieškovė turi papildomas nelegalias pajamas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Antra vertus, pagal CPK 328 str., iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas negali būti panaikintas vien formaliais pagrindais.
Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad nepilnametis E. B. , gimęs 2001-06-01, yra šalių sūnus (b.l. 13). Šalių santuoka bendru sutarimu nutraukta Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5518-535/2005. Tuo pačiu sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių antru punktu šalys sutarė, jog A. B. mokės nepilnamečiam sūnui E. išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Ieškovės gaunama vidutinė nedarbo draudimo išmoka per mėnesį sudaro apie 570 Lt (b.l. 34), ji yra trečios grupės invalidė neterminuotam laikui (b.l. 12). Atsakovo A. B. gaunamas uždarbis - 1300 Lt per mėnesį (b.l. 33). Abi šalys turi dar po vieną vaiką su kitais asmenimis (b.l. 14, 30).
Apeliantas nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad jis su vaiku nebendrauja ir jokia kita forma išlaikymo vaikui neteikia.
CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.).
Pagal CK 3.192 str. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šiame CK straipsnyje yra įtvirtintas proporcingumo principas. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt. Įvertinus šioje byloje šalių nurodytas aplinkybes ir įrodymus apie jų nepilnamečio sūnaus E. poreikius, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti yra reikalinga 800 Lt suma. Šioje byloje turi būti vertinama ne tik tėvų turtinė padėtis, bet ir nepilnamečio vaiko poreikiai, kurie vaikui augant didėja ir yra didesni, nei jie buvo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo priėmimo metu. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą.
Pagal bylos duomenis vaiko poreikių tenkinimu rūpinasi vien ieškovė, t.y. ieškovė užtikrina, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat ji užtikrina, kad vaikas būtų aprūpintas būstu. Pirmosios instancijos teismo priteistas 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydis neviršija vaiko poreikių.
Iš byloje esančios pažymos apie nedarbo draudimo išmokos gavimą matyti, kad ieškovės gaunama vidutinė nedarbo draudimo išmoka per mėnesį sudaro apie 570 Lt (b.l. 34). Ieškovė yra trečios grupės invalidė neterminuotam laikui (b.l 12). Savo gyvenamąją vietą ieškovė yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Šis butas nuosavybės teise priklauso G. P. , kaip nurodo ieškovė - jos motinai.
Atsakovas dirba UAB „Palink“, jo darbo užmokestis - 1.300 Lt per mėnesį (b. l. 35). Atsakovas byloje neteikė įrodymų, kad jis dėl savo išsilavinimo, sveikatos ar kitų aplinkybių negalėtų gauti geriau apmokamo darbo. Aplinkybę, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, tvirtina tai, kad atsakovas yra darbingas asmuo, jo gaunamos pajamos yra didesnės. Vertindamas pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo E. B. dydį, kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovas šiuo metu dirba, yra darbingo amžiaus ir gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą (Konstitucijos 48 str.). CK 3.192 str. numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įvertinus nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, konstatuotina, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, kad atsakovas turi galimybę teikti išlaikymą savo vaikui tokio dydžio, kokį nustatė pirmosios instancijos teismas.
Atsakovas nurodo, jog be sūnaus E., turi išlaikyti nepilnametę dukrą - D. B. , gim. 2008-08-29 (b.l. 30). Priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi du ir daugiau vaikų, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaikų poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2003). Pirmosios instancijos teismas, pakeisdamas išlaikymo dydį E. B. , įvertino aplinkybę, kad atsakovas turi teikti išlaikymą mažametei dukrai, atsižvelgė į tai, kad nėra duomenų apie atsakovo neįgalumą ar kitas aplinkybes, trukdančias jam dirbti, pagrįstai nustatė, kad E. poreikiams užtikrinti yra reikalingas didesnis išlaikymas.
Dėl aukščiau nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo A. B. 8 Lt 40 ct išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.