Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-10-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-646-1122/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-28
Bylos Nr.
II-646-1122/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01835-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
P. G.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-646-1122/2021
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01835-2021-3
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. spalio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,sekretoriaujant Vaidai Jankūnienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui P. G.,

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiajai tyrėjai Dovilei Švabauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 19 d. nutarimo Nr. 14-ANR_N-1420-2021 (ROIK: 21136061492).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. liepos 19 d. nutarimu Nr. 14-ANR_N-1420-2021 (toliau – ir Nutarimas) P. G. (toliau – ir pareiškėjas) pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, dėl to, kad jis 2021 m. birželio 16 d. 14.38 val. Vilniuje, Kauno ir Aguonų gatvių šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 73.11 punktą ir už tai jam paskirta 60 Eur dydžio bauda (b. l. 5–6).

Šalies argumentai

Pareiškėjas P. G., atstovaujamas advokatės J. G., pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti jo atžvilgiu priimtą Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde nurodoma, kad 2021 m. birželio 16 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnėms 14.37 val. sustabdžius pareiškėją, jis iš karto informavo jas, kad pažeidimas nebuvo padarytas ir automobilio Kauno/Aguonų g. reguliuojamos sankryžos kirtimas buvo jo nufilmuotas. Pareiškėjas pasiūlė pareigūnei peržiūrėti vaizdo įrašą kartu, kadangi įrašas įrodo, kad KET pažeidimas padarytas nebuvo (anot jo, registratoriaus filmuotoje vaizdo medžiagoje aiškiai matosi, kad pareiškėjas Kauno/Aguonų g. reguliuojamą sankryžą pravažiavo laikydamasis visų KET reikalavimų). Pareigūnėms atsisakius susipažinti su pareiškėjo filmuota vaizdo medžiaga, tyrėja A. S. 2021 m. birželio 16 d. 15.12 val. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 14-ANR_P-1251-2021, kurį pareiškėjas gavo el. paštu. 2021 m. liepos 19 d. 9.50 val. pareiškėjas atvyko į bylos nagrinėjimą protokole nurodytu adresu, pasiruošęs pateikti bylą nagrinėjančiai pareigūnei minėtą vaizdo medžiagą. Atvykęs į komisariato priimamąjį, pareiškėjas nurodė, kad atėjo į savo bylos nagrinėjimą, taip pat paskambino tyrėjams (vidiniu informaciniu telefono numeriu), kad atvyko bei nori dalyvauti bylos nagrinėjime. Pareiškėjui buvo nurodyta palaukti. Apie 10.10 val. neprisistatęs policijos komisariato darbuotojas įteikė pareiškėjui dvi Nutarimo kopijas ir liepė ant jų pasirašyti. Pareiškėjas nurodė, kad Nutarimo nepasirašys, nes jis nori dalyvauti žodiniame administracinės bylos nagrinėjime ir tam tikslui atsinešė papildomos medžiagos ir laukia savo bylos nagrinėjimo laiko. Apie 10.25 val. komisariato vyriausioji tyrėja Dovilė Švabauskienė įteikė pareiškėjui pasirašytą Nutarimą ir informavo, kad byla jau išnagrinėta. Į pareiškėjo prieštaravimus, kad jis prašė žodinio bylos nagrinėjimo bei kad jis turi papildomos medžiagos, kuri yra svarbi bylos nagrinėjimui, minėta tyrėja atsakė, kad ji jos nežiūrės, nes byla jau išnagrinėta, ir kad šią medžiagą jis galės pateikti teismui. Aptariamu atveju pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėjęs pareigūnas surašė Nutarimą pareiškėjui, atvykusiam į bylos nagrinėjimą ir prašiusiam nagrinėti bylą žodžiu, nedalyvaujant. Tokiu būdu buvo pažeista pareiškėjo ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarką ir duoti paaiškinimus. Pareiškėjo teisės buvo pažeistos nuo pat pradžių, protokolą surašiusiai tyrėjai A. S. atsisakius peržiūrėti jo vaizdo registratoriaus nufilmuotą medžiagą, nes, anot tyrėjos, ji su kolege ir taip „viską puikiai matė“. Pareiškėjas, atvykęs į savo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą, žodžiu (tiek priimamojo pareigūnui, tiek paskambinęs tyrėjams vietiniu informaciniu telefono numeriu) išreiškė savo norą, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nepaisant pareiškėjo aiškiai išreikšto prašymo nagrinėti jo bylą žodine tvarka, toks prašymas nebuvo patenkintas, taip pažeidžiant ANK 616 straipsnio 3 dalies, ANK 571 straipsnio reikalavimus.

Pareiškėjas tikina, jog ANK 417 straipsnio 4 dalies reikalavimų nepažeidė, kadangi į Kauno/Aguonų g. reguliuojamą sankryžą, jis įvažiavo degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, o eismą tęsė degant geltonam ir galiausiai raudonam šviesoforo signalui. Tai įrodo jo vaizdo registratoriaus užfiksuota vaizdo medžiaga. Pažymima, jog vadovaujantis KET 73.3 punktu, žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas. Pareiškėjui įvažiavus į sankryžą, jis turėjo, vadovaudamasis KET 157 punktu, praleisti priešinga kryptimi tiesiai važiuojantį troleibusą, ir, vadovaudamasis KET 162 punktu, pasuko į kairę ir išvažiavo iš sankryžos. Vaizdo medžiaga, anot pareiškėjo, taip pat parodo, kad jis nesukėlė jokios avarinės situacijos, kadangi priešinga kryptimi nevažiavo nei viena transporto priemonė, ir saugiai užbaigė pradėtą manevrą.

Pažymima, jog šioje administracinio nusižengimo byloje tyrimas nebuvo atliktas ir pareiškėjas yra nubaustas formaliai ištyrus bylos medžiagą ir neįvertinus aplinkybės, kad jo turima vaizdo registratoriaus medžiaga patvirtina, jog jis nepadarė jokio administracinio nusižengimo. Be to, buvo pažeista pareiškėjo teisė į žodinį administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą. Atitinkamai yra pagrindo pripažinti, kad Nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas (b. l. 19–22).

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo Nutarimą palikti nepakeistą, o skundo netenkinti. Su skunde išdėstytais reikalavimais Institucija nesutinka, nurodo, jog skundžiamas Nutarimas yra pagrįstas ir teisingas.

Savo poziciją Institucija argumentuoja tuo, kad iš pareiškėjo pateikto vaizdo įrašo matyti, jog jis 2021 m. birželio 16 d. apie 14.38 val. artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos Kauno/Aguonų g., Vilniuje, sankryžos, matė pradėjusį mirksėti žalią šviesoforo signalą (tai patvirtina vaizdo įraše matomas automobilio greičio didinimas), kuris mirksintis leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas. Tai, kad greitis buvo didinamas, leidžia daryti išvadą, kad jau tuo momentu P. G. suprato, kad galimai nespės įvažiuoti į sankryžą degant leidžiamam signalui. Vaizdo įraše užfiksuota, kad užsidegus trečiam, t. y. paskutiniam žaliam signalui, automobilis buvo ties „Stop“ linija, kuri konkrečiu atveju neatitinka sankryžos ribų (pridedamas www.google.lt/maps išrašas) ir yra toliau nuo sankryžos. Kelių eismo taisyklių 3.17 punkte numatyta, kad važiuojamųjų kelio dalių sankirta – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus. Todėl akivaizdu, kad pareiškėjas į sankryžą nespėjo įvažiuoti degant leidžiamam šviesoforo signalui. Be to, vaizdo įraše matyti, kad į reguliuojamą sankryžą priešpriešine eismo juosta jau anksčiau buvo įvažiavęs troleibusas, kurį pareiškėjas, sukdamas į kairę, privalėjo praleisti, t. y. jis privalėjo suprasti, kad sankryžą tikrai pravažiuos degant draudžiamam šviesoforo signalui. Kelių eismo taisyklių 160 punkte numatyta, kad draudžiama įvažiuoti į važiuojamųjų dalių sankirtą, jeigu joje ar už jos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui. Taigi akivaizdu, kad pareiškėjas sąmoningai ir kryptingai, matydamas, kad link važiuojamųjų dalių sankirtos priešpriešais juda pirmumo teisę turinti transporto priemonė (šiuo atveju troleibusas), kuri taps jam kliūtimi, siekė kirsti važiuojamųjų dalių sankirtą degant nesvarbu kokiam šviesoforo signalui. Tai patvirtina ir greičio didinimas bei kliūties atsiradimas matymo zonoje vis dar esant pakankamam atstumui sustoti prie „Stop“ linijos. Todėl dėl kryptingų ir sąmoningų pareiškėjo veiksmų, jo automobilis į važiuojamųjų dalių sankirtą įvažiavo ir ją kirto degant draudžiamiems šviesoforo signalams (geltonam ir raudonam).

Taip pat pastebi, jog administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu negauta rašytinių apelianto prašymų dėl nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, jokių objektyvių duomenų apie tai, kad apeliantas jo nurodytu laiku atvyko į bylos nagrinėjimą, nėra, dėl to, Institucijos vertinimu, šis argumentas, kuris negali būti objektyviai patikrintas, neturėtų būti vertinamas. Institucija konstatuoja, kad priėmė teisingą bei objektyvų Nutarimą, o skundo teiginius reikėtų vertinti kritiškai – kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą (b. l. 3–4).

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė savo skundą ir paaiškino, kad jį sustabdė, tariamai pravažiavus sankryžą degant raudonai šviesiai, kas, anot jo, nėra tiesa. Joks Kelių eismo taisyklių (pažeidimas) nebuvo padarytas, tačiau buvo pažeistos jo teisės, nes nebuvo leista dalyvauti bylos nagrinėjime. Gyvena (duomenys neskelbtini). Vairuotojo pažymėjimą turi nuo (duomenys neskelbtini), galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Įvykio dieną (2021 m. birželio 16 d. 14.37 val.) įvažiavo į Kauno/Aguonų g. reguliuojamą sankryžą, degant mirksinčiai žaliai šviesai, ir baigė sankryžos kirtimą degant geltonai, o posūkį užbaigė degant raudonai šviesai. Toks judėjimas nėra draudžiamas vadovaujantis KET 73.3 punktu, 162 punktu. Byloje pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad jis kirto „Stop“ juostą ir įvažiavo į sankryžą degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, kuris eismo nedraudžia. Jis nebuvo sustojęs sankryžoje (tai patvirtina automobilio greitis vaizdo įraše – 20 km/h), taip pat netrukdė kitų transporto priemonių eismui. Vaizdo medžiaga taip pat parodo, kad jis nesukėlė jokios avarinės situacijos, kadangi priešinga kryptimi nevažiavo nei viena transporto priemonė maždaug 300 m. Priešingai, pamatęs, kad žalias šviesoforo signalas pasikeitė į žalią mirksintį, jis sumažino greitį nuo 40 km/h iki 25 km/hm (t. y. priešingai, negu teigiama atsiliepime, jis nedidino greičio), ir pamatęs, kad nėra kliūčių manevrui užbaigti, jį užbaigė. 300 m priešinga eismo kryptimi nevažiavo nei viena transporto priemonė. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Kauno/Aguonų g. reguliuojama sankryža turi ypatumą būtent sukant į kairę – „Stop“ linija yra apie 4 m nutolusi nuo šviesoforo, kadangi dešinėje pusėje yra bromas, iš kurio išvažiuoja/įvažiuoja automobiliai. Todėl važiuojamosios dalies tarpas, kurio policija netraktuoja kaip sankryžos, yra pilka zona, kurioje negalima sustoti, kad nebūtų trikdomas iš bromo išvažiuojančiųjų automobilių eismas. Jį sustabdžiusios policininkės pripažino, kad šita sankryža yra sudėtinga. Be to, toje sankryžoje daugelis automobilių yra priversti važiuoti per geltoną šviesoforo signalą dėl tų pačių priežasčių. Taigi, kadangi važiavo per „Stop“ juostą ir buvo pilkoje zonoje, degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, negalėjo sustoti pilkoje zonoje ir turėjo užbaigti eismą. Todėl taip sureguliuotoje sankryžoje vairuotojams, įvažiavusiems į važiuojamąją dalį tarp „Stop“ juostos ir įsivaizduojamos sankryžos linijos esant eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, pareiškėjo manymu, turi būti leidžiama užbaigti eismą, t. y. pilka zona turi būti prilyginama sankryžai.

Dėl bylos nagrinėjimo jam nedalyvaujant pažymėjo, jog policija neneigia, kad jis buvo atvykęs į bylos nagrinėjimą, tik nurodo, kad nėra tai patvirtinančių objektyvių įrodymų. Kaip ir minėjo skunde, atvyko į bylos nagrinėjimą 2021 m. liepos 19 d. 9.50 val. (nagrinėjimas buvo suplanuotas 10.00 val.) Protokole nurodytu adresu (Pylimo g. 52, Vilnius (3 PK)), pasiruošęs pateikti bylą nagrinėjančiai pareigūnei turimą vaizdo medžiagą. Atvykęs į 3PK, atsidūrė tambūre, kuriame buvo telefono aparatas su tyrėjų ir kitų darbuotojų telefono numeriais. Paskambinęs tyrėjui ir nurodęs, kad atvyko į savo bylos nagrinėjimą, gavo nurodymą eiti toliau (durys į kairę), ir jį pasitikęs neprisistatęs policijos pareigūnas nurodė, kad tyrėja A. S. (kuri surašė protokolą) atostogauja. Jam buvo nurodyta palaukti. Apie 10.10 val. kitas neprisistatęs 3PK darbuotojas įteikė pareiškėjui dvi Nutarimo kopijas ir liepė ant jų pasirašyti. Pareiškėjas pasakė, kad nori dalyvauti savo bylos žodiniame nagrinėjime, atsinešė filmuotą medžiagą ir jau surašyto Nutarimo nepasirašys. Apie 10.25 val. 3 PK tyrėja Dovilė Švabauskienė įteikė pareiškėjui pasirašytą Nutarimą ir informavo, kad byla jau išnagrinėta. Į jo prieštaravimus, kad jis prašė žodinio bylos nagrinėjimo bei kad jis turi papildomos medžiagos, kuri yra svarbi bylos nagrinėjimui, minėta tyrėja atsakė, kad ji jos nežiūrės, nes byla jau išnagrinėta, ir kad šią medžiagą jis esą galės pateikti teismui. Taip pat atkreipė dėmesį, kad protokole nebuvo parašyta, jog turi prašyti žodinio nagrinėjimo iš anksto. Priešingai, protokole buvo aiškiai nurodyta, kada ir kur vyks jo bylos nagrinėjimas ir cituojama ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatyta teisė dalyvauti žodiniame nagrinėjime. Šią savo teisę, vadovaujantis ANK 616 straipsnio 3 dalimi, jis galėjo realizuoti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios, ką jis ir padarė. Deja, 3 PK neturėjo vaizdo registratoriaus, tad neturi atitinkamos filmuotos medžiagos, įrodančios jo atvykimą. Jis turi Nutarimą, kurį jam įteikė 3 PK tyrėja D. Švabauskienė, kas įrodo, kad buvo atvykęs į 3 PK. Tokiu būdu buvo pažeista jo ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punktu nustatyta teisė dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus. Šioje byloje tyrimas nebuvo atliktas ir jis buvo nubaustas formaliai ištyrus bylos medžiagą ir neįvertinus sankryžos ypatumų bei jo pateiktos vaizdo registratoriaus medžiagos. Be to, buvo pažeista ANK 616 straipsnio 3 dalis ir joje įtvirtinta jo teisė į žodinį administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

Institucijos atstovė teismo posėdžio metu prašė netenkinti pareiškėjo skundo ir palikti priimtą Nutarimą nekeistą. Prašė remtis surašytu atsiliepimu. 3-asis PK priėmė teisingą bei objektyvų Nutarimą. Pareiškėjo skundą reiktų vertinti kritiškai, kaip mėginimą išvengti atsakomybės už padarytą nusižengimą. Atstovė priėmė Nutarimą, vadovaudamasi surinkta medžiaga, surašytu protokolu, galimai tarnybiniu (parnešimu). Kadangi pareiškėjo prašymo nebuvo gauta iki bylos nagrinėjimo išnagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, todėl buvo priimtas Nutarimas rašytinio proceso tvarka. Neprisimena, ar pareiškėjas atvyko iki bylos nagrinėjimo, ar kai buvo išnagrinėta byla. Pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą matė, dar ir posėdžio dieną jį peržiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu pareiškėjas nubaustas 60 Eur dydžio bauda pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį dėl to, kad jis 2021 m. birželio 16 d. 14.38 val. Vilniuje, Kauno ir Aguonų gatvių šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas KET 73.11 punktą.

Tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjas išdėstė poziciją, kad nesutinka su Nutarimu, kadangi, jo manymu, jis nepadarė jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo bei administracinio nusižengimo byla Institucijoje buvo išnagrinėta pažeidžiant jo procesines teises.

ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur.

Pagal Kelių eismo taisyklių 73.11 punktą raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juoda (-os) rodyklė (rodyklės), ji (jos) informuoja, kuria (kuriomis) kryptimi (kryptimis) bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui.

Pareiškėjo teigimu, jis į Kauno ir Aguonų gatvių šviesoforais reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant leidžiamam, t. y. mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui, todėl pagal KET 73.3 punktą (žalias mirksintis signalas leidžia eismą ir įspėja, kad jo laikas baigiasi ir netrukus bus įjungtas draudžiamasis signalas) ir 162 punktą (vairuotojui, įvažiavusiam į važiuojamųjų dalių sankirtą pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą, leidžiama važiuoti numatyta kryptimi, kad ir koks būtų šviesoforo signalas išvažiuojant iš sankryžos. Tačiau jeigu sankryžoje prieš pakeliui esančius šviesoforus yra kelio ženklas „Stop“ linija“ ir (ar) „Stop“ linija, vairuotojas turi paisyti kiekvieno šviesoforo signalo) turėjo teisę tęsti manevrą sankryžoje degant geltonam ir galiausiai raudonam šviesoforo signalui, taigi jokių KET pažeidimų nepadarė. Tai, anot pareiškėjo, įrodo būtent jo turima vaizdo medžiaga iš automobilio vaizdo registratoriaus.

Vadovaujantis ANK 569 straipsniu, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 str. 1 d.). Įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 str. 2 d.). Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 str. 4 d.). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 str. 5 d.).

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, įvertinęs juos pagal savo vidinį įsitikinimą, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. G. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, padarytas administracinis nusižengimas įrodytas ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuotas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį.

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą – 2021 m. birželio 16 d. administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodyta, jog P. G. 2021 m. birželio 16 d. 14.38 val. Vilniuje, Kauno ir Aguonų gatvių šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, vairuodamas automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pravažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, tuo pažeisdamas KET 73.11 punktą (b. l. 7–9), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato tyrėjos A. S. 2021 m. birželio 16 d. tarnybinį pranešimą dėl sustabdyto automobilio, kuriame nurodyta, jog 2021 m. birželio 16 d. apie 14.36 val. reaguojant kartu su vyresniąja tyrėja I. L. vykstant tarnybiniu automobiliu „Seat“ v. n (duomenys neskelbtini), borto Nr. (duomenys neskelbtini), iš tolo buvo pastebėtas automobilis ,,Volkswagen Passat“, v. n. (duomenys neskelbtini), Kauno / Aguonų g. reguliuojamoje sankryžoje sukantis į kairę degant draudžiamam (geltonos spalvos) šviesoforo signalui, kai iš tolo matėsi, kad manevrą atlikti apsunkins priešpriešais atvažiuojantis „16“ troleibusas; asmuo prieš reguliuojamą sankryžą turėjo pristabdyti ir įsitikinti, ar saugu toliau važiuoti ir tik tada saugiai atlikti manevrą (b. l. 10), Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato tyrėjos A. S. 2021 m. rugpjūčio 9 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolą, kuriame nurodyta, jog apžiūros objektas yra vaizdo įrašas 160 MB dydžio, 01:00 trukmės, spalvotas, su garsu, pateiktas iš automobilio „Volkswagen Passat“, v. n (duomenys neskelbtini), registratoriaus, t. y matomas 2021 m. birželio 16 d. apie 14.36 val. važiuojančio automobilio judėjimas Kauno gatve, Vilniuje, antra kelio juosta, kryptimi link reguliuojamos Kauno / Aguonų g. sankryžos; įraše važiuojančiam automobiliui jau iš toli puikiai matomas mirksintis žalios spalvos šviesoforo signalas, prieš kurį, kaip vizualiai pastebima, yra padidintas automobilio greitis, kai tuo tarpu automobilis turi: pakankamai laiko, nemažą kelio atkarpą bei neapsunkintas oro sąlygas prilėtinti ir ne staigiai sustoti prieš reguliuojamą sankryžą; taip pat dar prieš automobiliui įvažiuojant į sankryžą, pastebėjus mirksintį žalios spalvos signalą buvo matomas ir iš toli priešpriešiais atvažiuojantis „16“ troleibusas, kuris apsunkins vairuotojui saugiai ir laiku, nepažeidžiant KET, atlikti manevrą, t. y sukti į kairę; tačiau esant draudžiamam (geltonos spalvos) šviesoforo signalui vairuotojas būdamas sankryžoje tik tada praleidžia pravažiuojantį troleibusą, dėl ko jam pravažiavus, suka į kairę jau degant raudonam šviesoforo signalui (b. l. 11).

Priešingai, nei teigia pareiškėjas, peržiūrėjus jo pateiktą vaizdo įrašą iš jo automobilio vaizdo registratoriaus, negalima vienareikšmiškai teigti, kad jis įvykio metu į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam (mirksinčiam žaliam) šviesoforo signalui. Kaip matyti, mirksintis žalias šviesoforo signalas užsidegė ir žalia šviesa pradėjo mirksėti dar gerokai iki sankryžos ir „Stop“ linijos, o pareiškėjui kirtus „Stop“ juostą ir įvažiavus į sankryžą, šviesoforas dešinėje pusėje dingo iš pareiškėjo vaizdo registratoriaus matymo (fiksavimo) lauko, o priekyje buvęs šviesoforas buvo uždengtas sankryžoje priešpriešais važiavusio troleibuso, todėl vienareikšmiškai pasakyti, kad pareiškėjas į sankryžą įvažiavo degant leidžiamam (mirksinčiam žaliam) šviesoforo signalui, nėra galimybės. Kita vertus, įvertinus laiko tarpą nuo tada, kai pareiškėjas įvažiavo į sankryžą, iki tada, kai pravažiavo priešpriešais važiavęs troleibusas ir atsidengė priekyje stovėjęs šviesoforas, kuriame jau degė geltonos spalvos signalas ir netrukus (po sekundės) pasikeitė į raudonos spalvos signalą, t. y. 2-3 sekundės, darytina išvada, kad pareiškėjas sankryžoje atsidūrė pasibaigus mirksinčiam žaliam šviesoforo signalui, užsidegus geltonam šviesoforo signalui, kuris taip pat yra draudžiamas. Nepaisant to, neabejotina tai, kad sankryžą pareiškėjas pravažiuoti baigė jau degant raudonam šviesoforo signalui. Be to, įvertinus tai, kad, priešingai, nei teigia pareiškėjas, jam jau įvažiavus į sankryžą priešinga kryptimi važiavo kita transporto priemonė – troleibusas, kurį pareiškėjas būtų privalėjęs praleisti, ir tai pareiškėjas matė dar prieš įvažiuodamas į sankryžą, vadovaujantis KET 160 punktu, jis apskritai negalėjo įvažiuoti į sankryžą, besibaigiant leidžiamam šviesoforo signalui ir sankryžoje esant tokiai kliūčiai. Nors pareiškėjas, kritikuodamas atsiliepimo argumentus, kad jis artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos Kauno/Aguonų g. sankryžos, matė pradėjusį mirksėti žalią šviesoforo signalą ir didino greitį, nes jau tuo momentu P. G. suprato, kad galimai nespės įvažiuoti į sankryžą degant leidžiamam signalui, teigia, kad kaip tik iš vaizdo įrašo matyti, jog jis ne didina greitį, o mažina, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad pareiškėjas iš tiesų dar iki sankryžos vienu momentu didino greitį iki 40 km/h, tačiau pamatęs kliūtį (troleibusą) ir priartėjęs prie sankryžos bei įvažiavęs į ją šiek tiek sulėtino greitį, siekdamas praleisti troleibusą, tačiau visiškai sankryžoje praleisdamas kliūtį nesustojo, o nuolat judėjo toliau. Vis dėlto ši aplinkybė (didinamas ar mažinamas greitis) esminės įtakos pareiškėjo padaryto nusižengimo vertinimui neturi. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas neteisingai traktuoja sankryžą ir jos pradžią, kadangi pagal Kelių eismo taisyklių 3.17 punktą važiuojamųjų kelio dalių sankirta – plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus. Tai jokiu būdu negali būti laikoma „Stop“ linija ir, pareiškėjo teigimu, pilkoji zona tarp „Stop“ linijos ir linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus. Todėl pareiškėjo „Stop“ juostos kirtimas ir įvažiavimas į šią pilkąją zoną, kad ir degant žaliam mirksinčiam šviesoforo signalui, nelaikytinas įvažiavimu į sankryžą degant leidžiamam (mirksinčiam žaliam) šviesoforo signalui.

Taigi, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, atmestinas kaip nepagrįstas nubaustojo skundo argumentas, kad jis nepadarė jokio KET pažeidimo.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo procesinių teisių galimo pažeidimo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą, ir tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka; jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios, o jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 616 str. 3 d.). Tai reiškia, kad paprastai administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, jei administracinio nusižengimo protokole ar iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios nėra išreikšta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų administracinio nusižengimo protokole ar iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios aiškiai išreiškęs norą, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Nors, pareiškėjo teigimu, jis atvyko į policijos komisariatą 10 minučių iki bylos nagrinėjimo pradžios, paskambino vidiniu informaciniu telefono numeriu, kad atvyko bei nori dalyvauti bylos nagrinėjime, tačiau tokių duomenų byloje nėra, be to, tai negali būti laikoma aiškiu reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka ANK 616 straipsnio 3 dalies prasme.

Įvertinęs tai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo byla pareiškėjo atžvilgiu išnagrinėta nepažeidžiant jo procesinių teisių, laikantis ANK nustatytų reikalavimų, o savo teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarką ir duoti paaiškinimus bei teisę būti išklausytam pareiškėjas įgyvendino nagrinėjant jo skundą Vilniaus miesto apylinkės teisme, kuriam, be kita ko, pareiškėjas galėjo pateikti ir pateikė turimą įrodymą – vaizdo įrašą.

Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas P. G. pagrįstai skundžiamu Nutarimu pripažintas padaręs ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Teismo vertinimu, P. G. paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda, kurios dydis lygus sankcijoje numatytos baudos minimumui, yra tinkamai individualizuota ir proporcinga padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiui ir pareiškėjo asmenybei (per penkerius metus administracine tvarka baustas tris kartus, už ANK 417 ir 416 straipsniuose numatytų nusižengimų padarymą (b. l. 26–29), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta) (ANK 34 str. 2 d.). Todėl darytina išvada, kad skundžiamas 2021 m. liepos 19 d. nutarimas Nr. 14-ANR_N-1420-2021 yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį skunde nurodytais ir pareiškėjo posėdyje išdėstytais motyvais nėra pagrindo, taigi P. G. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens P. G. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2021 m. liepos 19 d. nutarimą Nr. 14-ANR_N-1420-2021 (ROIK: 21136061492) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė