Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-09 nutarimo, kuriuo T. B. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 str. 1 d., 126 str. 4 d., ir nubaustas galutine subendrinta nuobauda – 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, baudos mokėjimą išdėstant 20 mėn. laikotarpiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. nubaustas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 06.30 val., Vilniaus rajone, Paberžės sen., Paberžės km., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.73 promilės) vairavo automobilį ,,Lexus GS 300“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nepasirinko važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2008-07-16 nutarimo Nr.768 redakcija) 14., 16. ir 133. punkto reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. nurodyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, T. B. kaltės padaręs ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 5 d., nurodytus pažeidimus, nepripažįsta, teigdamas, jog jis nevairavo transporto priemonės. Apeliantas pažymi, kad asmens pripažinimas kaltu ir nubaudimas griežta nuobauda, neišsiaiškinus visų aplinkybių, neapklausus policijos pareigūnų, yra negalimas.

Įrodymai – faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (ATPK 256 str. 1 d.). Pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus taip pat renka ir administracinę bylą nagrinėjantis organas (šiuo atveju – teismas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1830/2011).

Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų dėl eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N62-2204/2011 ir kt.). Vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams, jų nepakeičia; neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-6/2012, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N62-2204/2011, N63-413/2010, N575-881/2009).

Kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme T. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų pripažino, teismo posėdžio protokolas galėjo būti nerašomas, tačiau apeliaciniame skunde jam pradėjus neigti savo kaltę, byloje nesant nei teismo posėdžio protokolo, nei teismo posėdžio garso įrašo, apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės vertinti paties apelianto parodymų, kaip įrodymų šaltinio. Reikėtų pažymėti ir tai, kad spręsdamas T. B. kaltės klausimą, apylinkės teismas vadovavosi tik policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, jo neapklausdamas. Tokiu būdu visiškai nebuvo atsižvelgta į tą aplinkybę, jog rašydamas pasiaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole T. B. iš esmės savo kaltės taip pat nepripažino, nurodydamas, jog transporto priemonę vairavo iš vakaro (b.l. 2). Taigi, priimdamas skundžiamą nutarimą, pirmos instancijos teismas vadovavosi faktiškai vien tik paties T. B. teismo posėdžio metu duotais parodymais, kurių įvertinti apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės, 2014-09-13 policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 3), kuriame, beje, nurodoma, kad atvykus pareigūnams T. B. sėdėjo vairuotojo vietoje, ir kita rašytine bylos medžiaga (įvykio vietos schema, pranešimu dėl nušalinimo nuo vairavimo ir kt.), kuri taip pat neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl T. B. automobilio vairavimo fakto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šių įrodymų nepakanka, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 str. 4 d., kurio sankcija savo griežtumu yra artima baudžiamajai atsakomybei.

Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N1-1333/2007, N575-326/2012). Šiuo atveju byloje nėra teismo posėdžio protokolo, todėl nėra aišku kokia buvo proceso eiga, kokius paaiškinimus teismo posėdžio metu iš tikrųjų davė T. B., ar proceso metu visą laiką kaltę pripažino visiškai, ar buvo pareikšti prašymai apklausti byloje liudytojus bei kitokie prašymai, kaip jie buvo išspręsti. Nesant teismo posėdžio protokolo, šių aplinkybių nėra galimybės nustatyti bei pasisakyti dėl skundo argumentų.

Tik ištyrus ir įvertinus visas minėtas aplinkybes, galima nuspręsti ar T. B. veiksmuose yra administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 str. 4 d., 123 str. 5 d., sudėtys.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-09 nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti T. B. apeliacinį skundą.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-09 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis neskundžiama.