- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-09
- Bylos Nr.
- I-2616-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03004-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – ir Tarnyba, atsakovė) 2018 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (2.1)NO-2-7879 ir įpareigoti atsakovę priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 113–116, 127–128) nurodė, kad 2018 m. liepos 24 d. pateikė prašymą Tarnybai suteikti antrinę teisinę pagalbą, kuriame nurodė, kad kreipsis į Regionų apygardos administracinį teismą ABTĮ 14 str. 2 d. ir 142 str. 2 d. 1 p. pagrindu. Tarnybai buvo pateikti argumentai dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. (9.8)I-5570, kuriuo jo skundas paliktas nenagrinėtu, neteisėtumo, tačiau Tarnyba 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (2.1)NO-2-7879 jo prašymą paliko nenagrinėtą. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba pažeidė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnyje reglamentuotą antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarką, nes šio straipsnio 2 dalis nereglamentuoja antrinės teisinės pagalbos neteikimo sąlygų, todėl šiuo pagrindu jo prašymas negalėjo būti paliktas nenagrinėtas. Tarnyba nepriėmė sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui neteikimo, o atsakė jam 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. (2.1)NO-2-7879. Priimdama sprendimą pagal pareiškėjo prašymą, Tarnyba privalėjo vadovautis Įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytomis sąlygomis, nurodyti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindus. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba nepagrįstai neišnagrinėjo pareiškėjo pateiktų reikalavimų, nenurodė trūkumų, paskirta advokatė su juo nesusisiekė, buvo praleistas Įstatyme nustatytas terminas išvadai pateikti. Minėta išvada pareiškėjui nebuvo pateikta, pažeidžiant Įstatymo 18 straipsnio 11 dalį, reglamentuojančią, kad paskirtas advokatas turi bendradarbiauti su pareiškėju.
Atsakovė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 135–138) nurodė, kad 2018 m. liepos 26 d. Tarnybos Kauno skyriuje buvo gautas pareiškėjo prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą (reg. Nr. (2.1)NTP-l-3583). Siekdama išsiaiškinti pareiškėjo reikalavimo esmę, Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu (reg. Nr. (2.1)NO-2-5967) kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti Tarnybai glaustai ir aiškiai suformuluotą reikalavimą, kurį pareiškėjas siekia pareikšti teismui, ir pareiškėjo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, taip pat informavo pareiškėją, kad, vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi, asmuo, norintis, kad jam antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris nėra įtrauktas į nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų ar prireikus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus, turi Tarnybai pateikti rašytinį advokato sutikimą teikti antrinę teisinę pagalbą konkrečioje byloje.
2018 m. rugsėjo 3 d. pareiškėjas pateikė Tarnybai patikslintą prašymą ir papildomus dokumentus (reg. Nr. (2.1)NTP-9-4155). Susipažinusi su jais, Tarnyba negalėjo nustatyti prašymo esmės ir pareiškėjo reiškiamo reikalavimo turinio, todėl, pasinaudodama Įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje suteikta teise, kreipėsi į advokatę E. R. (reg. Nr. (2.l)NO-2-6855) prašydama susipažinti su pareiškėjo prašymu Nr. (2.1)NTP-1-3583, prie prašymo pridėtais dokumentais, prireikus susitikti su pareiškėju, o taip pat, esant būtinybei, pareikalauti iš kompetentingų institucijų, įstaigų dokumentų, susijusių su pareiškėjo reikalavimu, ir pateikti Tarnybai išvadą iki 2018 m. spalio 1 d. 2018 m. spalio 2 d. Tarnyboje gauta advokatės E. R. išvada (reg. Nr. (2.1)NO-1-850), kurioje advokatė nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimai yra išnagrinėti teismų ir priimti sprendimai, kurie yra įsiteisėję ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2013-10-31 administracinėje byloje Nr. A-552-1937/2013, Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas 2003-06-30 Nr. 2-2586/2003), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2018-06-13 raštu išsamiai atsakė į pareiškėjo skundą, ir ne vieną kartą. Kadangi nebuvo galimybės nustatyti pareiškėjo reiškiamo reikalavimo turinio, vadovaudamasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija) 27 punktu, Tarnyba 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (2.1)NO-2-7879 pareiškėjo 2018 m. liepos 26 d. prašymą paliko nenagrinėtą. Šis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, motyvuotas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies prasme, jame nurodyta apskundimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. (2.1)NO-2-7879, kuriuo M. B. 2018 m. liepos 24 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą (Tarnyboje gautas 2018 m. liepos 26 d. (reg. Nr. (2.1)NTP-1-3583) paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 24 d. pateikė Tarnybai prašymą suteikti teisinę pagalbą administracinėje byloje (b. l. 36–40). Tarnyba 2018 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. (2.1)NO-2-5967 informavo pareiškėją, jog jo prašymas nėra tinkamai užpildytas, nes nėra galimybės nustatyti prašymo esmės ir reiškiamo reikalavimo turinio, ir pareikalavo pateikti glaustai ir aiškiai suformuluoti reikalavimą, kurį pareiškėjas siekia pareikšti teismui bei pateikti reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (b. l. 140–142). Pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 3 d. pateikė Tarnybai patikslintą prašymą bei jį pagrindžiančius dokumentus (b. l. 143–148). Tarnyba 2018 m. rugsėjo 12 d. raštu Nr. (2.1)NO-2-6855 kreipėsi į advokatę E. R. dėl išvados pateikimo (b. l. 149). Gavusi advokatės 2018 m. spalio 1 d. išvadą (b. l. 150–151), Tarnyba 2018 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (2.1)NO-2-7879 pareiškėjo 2018 m. liepos 26 d. prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą (reg. Nr. (2.1)NTP-1-3583) paliko nenagrinėtą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi.
Pareiškėjas nesutinka su skundžiamu atsakovės sprendimu, nurodo, kad Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies pagrindu jo prašymas negalėjo būti paliktas nenagrinėtas. Tarnyba nepriėmė sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos neteikimo pareiškėjui, nesivadovavo Įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytomis sąlygomis, nenurodė Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų ir pan.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kurio 11 ir 12 straipsniai nustato, kokie asmenys, kokiu pagrindu gali gauti antrinę teisinę pagalbą bei sąlygas, kurioms esant antrinė teisinė pagalba neteikiama (jos teikimas ribojamas).
Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras.
Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti iš karto, šis sprendimas civilinėse, administracinėse ir administracinių nusižengimų bylose priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, baudžiamosiose bylose – iki proceso veiksmų atlikimo dienos, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui. Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 5 darbo dienos, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu pagal prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą pateiktą informaciją sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje yra išvardyti atvejai, kuomet antrinė teisinė pagalba asmeniui neteikiama. Be kita ko, šios teisės normos 14 punkte nustatyta, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjas per tarnybos nustatytą terminą nepateikė visų šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų.
Pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, Tarnybos teisė palikti prašymą nenagrinėtą dėl reikalaujamų dokumentų nepateikimo Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nėra nustatyta, todėl, remiantis šia teisės norma, Tarnyba neturėjo jokio teisinio pagrindo palikti nenagrinėto pareiškėjo 2018 m. liepos 26 d. prašymo reg. Nr. (2.1)NTP-1-3583.
Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi bei 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, pareiškėjui nepateikus Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų per Tarnybos nurodytą terminą, Tarnyba turi teisę priimti sprendimą atsisakyti teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
Pažymėtina, kad tokios pozicijos Tarnyba laikėsi ir 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. (2.1)NO-2-5967 nurodydama, kad per 30 dienų nuo šio rašto išsiuntimo dienos pareiškėjui nepatikslinus reikalavimo esmės ir/ar nepateikus reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 14 punktu, priims sprendimą atsisakyti teikti pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pagal jo 2018 m. liepos 26 d. prašymą reg. Nr. (2.1)NTP-1-3583 (b. l. 140–142).
Nors atsiliepime į skundą Tarnyba nurodė, jog pareiškėjo 2018 m. liepos 26 d. prašymą paliko nenagrinėtą vadovaudamasi Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 933 redakcija), 27 punktu, tačiau toks pareiškėjo prašymo palikimo nenagrinėtu teisinis pagrindas nebuvo nurodytas skundžiamame Tarnybos sprendime, todėl Tarnybos veiksmų, galimai paliekant pareiškėjo prašymą nenagrinėtą Taisyklių 27 punkto pagrindu, teisėtumas bei pagrįstumas, neanalizuotinas. Su Viešojo administravimo įstatymu ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai galimai paaiškėja tik kreipusis į teismą iš atsiliepimo į pareiškėjo skundą.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei išdėstytų faktinių aplinkybių visumą, sutiktina su pareiškėjo argumentais, jog, priimdama skundžiamą sprendimą, Tarnyba netinkamai taikė Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (nesuteikimo) priėmimą, ir tai sudaro pagrindą pareiškėjo skundą patenkinti, panaikinti Tarnybos 2018 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (2.1)NO-2-7879 ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 24 d. prašymą (Tarnyboje gautą 2018 m. liepos 26 d., reg. Nr. (2.1)NTP-1-3583) (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis).
Pažymėtina, jog sprendimo priėmimas yra Tarnybos prerogatyva, sprendimo priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, todėl teismas, įpareigodamas Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, neturi pagrindo nurodyti atsakovei, kokį sprendimą ji turėtų priimti, dėl to pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Tarnybą priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo yra nepagrįstas.
Kiti tiek pareiškėjos, tiek atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. spalio 17 d. sprendimą Nr. (2.1)NO-2-7879.
Įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 24 d. prašymą (Tarnyboje gautą 2018 m. liepos 26 d., reg. Nr. (2.1)NTP-1-3583).
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.